Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui M. J.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. T., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2011-10-10 Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2012-11-18 14:00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, veikdamas kartu su R. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 p.), svetimo turto vagystės tikslu atėjo prie A. B. priklausančio namo esančio (duomenys neskelbtini) kur raktu atrakinus įėjimo į namo duris, tokiu būdu abu pateko į namo vidų iš kur pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą: keturis automobilio ratlankius bendros 231,70 Eur vertės, automobilio garso stiprintuvą „Mutant", 86,89 Eur vertės, garso kolonėlę „Mutant", 28, 96 Eur vertės, tuo bendrai pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausančio turto už 347,55 Eur. tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.)

Teisminio tyrimo metu P. T. apklaustas kaltinamuoju dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 lapkričio mėn. tikslios dienos neprimena, prisimena, kad jis gyveno ir dirbo pas A. B., kuris turėjo namą (duomenys neskelbtini). Jis dirbo įvairius ūkinius darbus, už kurių atlikimą A. B. žadėjo ne tik suteikti gyvenamąją vietą bet ir sumokėti už atliekamus darbus. Nuo namų raktą jis turėjo ir į vidų eiti laisvai galėjo. 2012 m. lapkričio mėnesį jis užsuko į svečius pas seną pažįstamą R. P. gyv. (duomenys neskelbtini). Užsukęs pas R. P. į svečius paklausė jo, gal kam nors reikia garso kolonėles, stiprintuvo ir ratlankių nes jis turi minėtus daiktus ir nebrangiai parduoda. R. P. atsakė, kad paskambins pažįstamam, kuris neseniai nusipirko automobilį ir galbūt jam reikia šitų daiktų. R. kažkam paskambino ir susitarė su vienu jaunuoliu. Jaunuolis apie 23-25 metu, atvažiavo su automobiliu markės ir valstybinio numerio nežino. Jaunuolio jis nepažįsta ir dabar net neprisimena jo vardo. Jis jaunuoliui pasiūlė nupirkti minėtus daiktus. Jis paaiškino R. ir jaunuoliui, kad reikia nuvažiuoti 7-8 km. pas jį į namus, paimti daiktus, o dėl kainos susitars. Trise sėdo į jaunuolio automobilį ir nuvažiavo į vieta kur jis laikinai gyveno. Atvažiavę į vietą, jis pasakė vaikinui sustoti netoliese namo apie 70-80 m. ir laukti jam automobilyje, o jis ir R. nuėjo į namą. Jis turėjo raktą ir atrakino įėjimo duris. Abu įėjo į namą ir paėmė minėtus daiktus buvusius namuose. Už juos gavo 200 litų, kuriuos paskui išleido savo reikmėms. Po savaitės jam paskambino R. ir pasakė, kad jo ieško namo savininkas. Ir reikalauja paimtų daiktų. Jis gi bandė susisiekti su daiktų savininku ir pasakyti, kad atlygins patirtą žalą, tačiau jam su A. B. iki šiol susisiekti nepavyko, nes iškart po įvykdyto nusikaltimo jis buvo išvykęs į Angliją, kurioje ilgą laiką iki 2015 m. buvo. Grįžęs į Lietuvą jis pinigų neturėjo ir iki šiol nebuvo susisiekęs su A. B.. Civilinį ieškinį A. B. pažada atlyginti pilnai. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. R. P. nežinojo, kad paimti iš namo daiktai priklausė ne jam.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad 2012 lapkričio mėn. tikslios dienos neprimena, pas jį į svečius į (duomenys neskelbtini), atvažiavo P. T.. Jis pasakė, kad jis turi daiktu, kurios galima parduoti, daiktai yra jo brolio. Ar turėjo jis brolį jis nesigilino. Kartu su juo pradėjo skabinėti pažįstamiems ar reikia daiktų, automobilio garso stiprintuvo, garso kolonėlių, bet daiktų prieš tai dar nebuvo matęs. Tą patį vakarą apie 22.00 val. atsirado žmogus pirkti automobilio garso stiprintuvą, garso kolonėlę. P. pasakė, kad daiktai yra netoli reikia važiuoti apie 6 km. Jie automobiliu, kurį vairavo G., gim. 1990, pavardės jo nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Raktus nuo namo turėjo P., kuris papasakojo, kad namas priklauso jo giminaičiui. P. atrakino duris ir pirmas ėjo į namo vidų, o jis-R. P. ėjo iš paskos. Kambaryje gulėjo įvairių daiktų. Kartu paėmė automobilio garso stiprintuvą, garso kolonėlę, ar buvo ten ratlankiai nežino, nematė jie jų neėmė. Daiktus pardavė G.už 20 lt. Už tuos pinigus nupirko alkoholinių gėrimų ir cigarečių ir nuėjo pas R. P. namo, išgerti alkoholinius gėrimus. P. iš jo išėjo naktį. Kažkurį laiką jis P. nematė. Kiek prisimena, po savaitės pas jį atvažiavo A. pavardės jo nežino. Kuris klausinėjo kur P., kaip jis pasakojo, A. P. priėmė pas save į namus apgyvendino ir davė jam raktą nuo namų, kadangi dingo A. daiktai, jis dabar P. ieško. Vėliau jis buvo susitikęs su P. ir papasakojo jam, kad buvo atvykęs savininkas ir reikia gražinti jam daiktus kurios paėmė iš namo, nes jie yra pavogti. P. atsakė, kad nereikia bijoti, kad nėra nieko baisaus. Jis pasakė P., kad jis parašytu jam raštelį, kad tai buvo namas A. ir jis nieko nežinojo, kad daiktai buvo ne jo. P.viską parašė ant lapo ir pasirašė. Daugiau jis P. nematė. Po kurio laiko sužinojo, kad jis išvažiavo į Angliją. Įvykio vietos parodyti negalį, nes tai buvo labai senai, važiavo naktį ir kelio jis neprimena. Daugiau pasakyti nieko neturį, (b.l. 39-41, 48-49);

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. J. parodė, kad 2012 lapkrįčio m., tikslios datos ir laiko neprisimena jis buvo nupirkęs automobilį "RENO 19", ir paminėjo draugams, gal kas turi parduoti nebrangiai garso kolonėle ir stiprintuvą, nes norėjo įrengti savo pirktam automobilyje. Lapkričio pabaigoje paskambino R., pavardės nežino, kuris pasakė, kad jo draugas turi nebrangiai parduoti garso kolonėlę ir stiprintuvą. Susitarė susitikti vakare, R. atėjo su P., kurį jis matė pirmą kartą. P. pavardės jo nežino, pasiūlė pirkti garso kolonėles ir stiprintuvą, jis sutiko. P.paaiškino, kad reikia nuvažiuoti pas jį ir paimti daiktus, o dėl kainos susitars. Kur važiuoti ir kelio jis nežinojo važiavo kažkokiais nepažįstamais keliais, važiavo per laukus kur nuvažiavo, net nežino. Paskui P. pasakė, sustoti ir apsisukti kelyje ir palaukti. Iš mašinos išlipo P.s ir R. Matė kai P. rankose turėjo raktą nuo namų. Tada jis pamatė apie 50 atstumu nuo automobilio, namą į kurį nuėjo P. ir R. P. paaiškino, kad tai jo namas ir jis čia gyvena. Jis liko sėdėti automobilyje, buvo vakaras ir tamsu. P. ir R. labai greitai grižo, atnešė garso kolonėle ir stiprintuvą. P. paprašė nuvažiuoti link Semeliškių parduotuvės ir už daiktus paprašė 20 litų, pasakydamas "mes būsim atsiskaitę". Jis P. padavė 20 litų. Pi. kartu su R. nuėjo į parduotuvė ir nusipirko alkoholinių gėrimų ir cigarečių. Paskui jie nuėjo savo keliais. Gal dvi savaites jis jų negirdėjo ir nematė. Po dvejų savaičių P. paskambino jam ir paprašė 100 lt. už stiprintuvą ir kolonėle, jis jam atsakė, kad daiktų neduos nes buvo anksčiau susitarė už 20 lt. Tada P. pradėjo jam grasinti ir reikalavo, kad atiduotų daiktus. Kad kolonėlės ir stiprintuvas yra jo brolio ir jam reikia gražinti daiktus. Tada jis atsakė, P., kad atiduotų pinigus, ir jis atiduos daiktus. Jis pažadėjo, kad pinigus atiduos. Susitarė, kad P. ateis į kaimą ir atneš pinigus, o jis atiduos kolonėles ir stiprintuvą. P. atėjo su draugu, kurio nepažįsta ir P. kategoriškai reikalavo, kolonėlių ir stiprintuvą. Jis pasakė jam parašyti raštelį, kad jis per savaitė gražins jam pinigus. Pasirašė su P. raštelį, jis jam atidavė kolonėles ir stiprintuvą. Tada P. prie jo atlupo stiprintuvą nuo garsiakalbio ir viską išsinešė. Po savaitės P. jam gražino 20 lt. Su P. daugiau nebendravo ir jo nematė. Po dvejų savaičių sužinojo iš namo savininko, kad P. visus apgavo. P. jokio namo neturėjo, jis buvo priimtas dirbti ir gyveno šitame name, o daiktai buvo savininko. Ir savininkas pasakė, kad stiprintuvas ir garso kolonėlė ir kiti daiktai buvo pavogti iš namo. Jis namo savininkui papasakojo, kaip viską buvo ir kad daiktus jis atidavė P. Kaip bendravo anksčiau su R., sužinojo, kad jis tai pat buvo nustebęs, kad P.pamelavo ir jam, pasakė, kad namas ir daiktai jo. Daugiau pasakyti nieko neturį. Dėl įvykdytos vagystės labai gailisi.(b.l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nekentėjusysis A. B. parodė, kad jis turi sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyboje niekas negyveno. Jo dėdė M. S., jo paklausė, ar gali žmogus pagyventi sodyboje ir prižiūrėtų visa ūkį. Jis sutiko ir M. davė raktą nuo namų tam žmogui. Žmogų kuris laikinai gyveno jo sodyboje, jis matė tik veną kartą. 2012 lapkričio mėn., praėjus maždaug savaitei nuo sutikimo, jam dėdė pranešė, kad tas žmogus kuris laikinai gyveno yra P. T. ir jis yra dingęs, į telefono skambučius neatsako. 2012-11-18 apie 14.00 val. jis atvykęs į namą pamatė, kad iš namo pavogti keturi ratlankiai, vieno kainą 200 litų (57,92 eur), garso automobilio stiprintuvas „Mutant" -300 litų (86,89 eur), didelė garso kolonėlė" „Mutant" -100 litų (28,96 eur) vertės. Iš viso jam padarytas nuostolis 1200 litų (347, 55 eur). Turtas nedraustas, dokumentu daiktams neturi. Mano, kad tik P. T. galėjo jį apvogti.(b.l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., tame pačiame kaime, namo turi jo giminaitis A. B.. A. name ne gyveno. 2012 lapkričio mėn. pradžioje datos neprimena, jis susipažino su P. T., gim. (duomenys neskelbtini)., jis pasakė, kad neturi kur gyventi. Tada jis pagalvojo, kad A. namas tuščias ir P. ten galėtų pagyventi ir prižiūrėti namą. Paskambinęs A., jis sutiko ir davė nuo namo raktus. Pagyvenęs name P. kažkur dingo. Iš pradžių nieko blogo nepagalvojo, namas buvo užrakintas, pamanė, kad P. dar grįš. Bet P. negrįžo ir atjungė savo mobilu telefoną. 2012-11-18 atvažiavęs A., jam pranešė, kad jį apvogė.(b.l. 29).

2012-11-29 14:40- 15:20 val. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, fotonuotraukose užfiksuota, dvejų aukštų mūrinis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., Apžiūros metu nustatyta, kad namas turi du įėjimus, vieną į rūsį kitas pirmame aukšte. Abejų įėjimų šarvuotos durys užrakintos, spynos nepažeistos. Visi namo langai plastikiniai uždaryti, nepažeisti.Atidarius duris į rūsį, įvairūs daiktai sutvarkyti, sudėti įvairūs seni daiktai, stovi šaldytuvas,kairėje pusėje stovi spintelė, ant grindų mėtosi įvairūs daiktai. Prie geležinių kopėčių yra skylėsienoje. Stovi šalia balta spintelė. Įėjus į kambarį pirmame aukšte matosi du baltos spalvos foteliai kurie stovi prie lango. Tarp jų stovi žurnalinis staliukas. Šalia dešinio fotelio dar dešiniau stovi sofa-lova. Vidurį kambario stovi baltos spalvos taburetė. Praėjus toliau yra dar vienas kambarys -miegamasis. Įėjus į kambarį stovi prie lango lova. Dešiniau, kampe stovi spintelė komoda, šalia stovi maža spintelė. Išėjus į koridorių ir žiūrint tiesiai matoma virtuvė, kurioje pakabintos spintelės ir stovi virtuvės stalai. Dešiniau stovi virtuvinis stalas. Viskas sudėta tvarkingai.(b. 1. 18-23 )

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Taigi teismas konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau ištirtais įrodymais o būtent: paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, foto lentelėm bei kita esama bylos medžiaga yra visiškai įrodyta, jog kaltinamamasis P. T. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d..

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo principais atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo P. T. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusikalstamo gailisi. Kaltinamojo P. T. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam P. T. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, padarė savanaudišką visuomenėje paplitusį nusikaltimą. Jis ankščiau nėra teistas, administracine tvarka yra baustas, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Taigi įvertinus visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam P. T. bausmę nesusijusia su laisvės atėmimu, t.y. už padarytą nusikaltimą skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl 347,44 Eur turtinės žalos priteisimo, kuris yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.

Byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Kaltinamajam P. T. gynėjas šioje byloje buvo parinktas ir teismo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu, t.y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. LR BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir į tai, kad gynėjas šioje byloje buvo parinktas ir teismo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu, sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam P. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendė:

P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės pribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę P. T. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant P. T. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais įskaityti į paskirtą bausmę P. T. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2016-11-19 iki 2016-11-29.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš P. T. 347,44 Eur turtinės žalos civilinio ieškovo A. B. naudai.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.