Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gręžiniai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui UAB „Gręžiniai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai tenkino ieškovės V. B. ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo UAB „Gręžiniai“ 12 800 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme- 2010-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2008 m. liepos mėn. kreipėsi į atsakovą ir prašė jai įrengti giluminį šulinį jos vasarnamyje, esančiame Šaulių g. 19, Pabradėje, Švenčionių r., kad kai gręžinys buvo įrengtas ir siurblys pumpavo vandenį, ji atsakovo biure po derybų dėl atlikto darbo kainos sumokėjo atsakovui 12 800 Lt, tačiau apmokėjimo kvitas jai nebuvo išduotas; 2009 m. gegužės mėn. ji pastebėjo, kad gręžinio siurblys naudoja labai daug elektros, o 2009 m. rugpjūčio mėn. atsakovo darbuotojai, bandydami ištraukti siurblį, to padaryti nesugebėjo, kadangi siurblys paskandintas, griežinys visiškai sugadintas; atsakovas žadėjo gręžti naują gręžinį, tačiau vėliau atvykti vengė, todėl ji dėl netinkamai atlikto darbo patyrė didelę žalą, kuri jai turi būti atlyginta. Byloje atsakovas neigia, jog ieškovei įrengė gręžinį, kad sugadino vandens gręžinį ir kad gavo iš ieškovės 12 800 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino, t. y. priteisė jai iš atsakovo 12 800 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme - 2010-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas be pagrindo pripažino įrodytą aplinkybę, kad ieškovė perdavė jam 12 800 Lt, o net ir pripažinus, kad jį ir ieškovę siejo prievoliniai santykiai ir jis gavo iš ieškovės 12 800 Lt, ieškinys negali būti patenkintas visiškai, nes pripažinus įrodyta aplinkybę, kad jis įrenginėjo gręžinį ir įrengė netinkamos kokybės siurblį, iš jo turėtų būti priteista tik siurblio kaina arba išlaidos tokiems defektams pašalinti. Taip pat teigia, jog teismo sprendimas neatitinka CPK 263 str. 1 d. reikalavimų, kadangi jis yra prieštaringas, iš sprendimo turinio neaišku, kokias aplinkybes teismas laiko nustatytomis ir kokiomis grindžia sprendimą. Net ir pripažinus įrodytą aplinkybę, kad jis gavo 12 800 Lt, nėra pagrindo šio turto vertinti kaip gauto be pagrindo, kadangi neegzistuoja tam būtinos sąlygos. Šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepripažinti pagrįstais ir jų pagrindu nepanaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Atsakovas neigia, jog atlikinėjo gręžinio įrengimo darbus, teigia, jog tarp jo iš ieškovės buvo susiklostę prievoliniai santykiai dėl vandens perkėlimo įrangos diagnostikos ir remonto. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.).Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau buvo susiklostę vartojimo rangos santykiai, t. y. kad sutartis dėl gręžinio įrengimo buvo sudaryta žodžiu. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad rangos sutartis dėl gręžinio kasimo buvo sudaryta fizinio asmens – ieškovės ir gręžinių įrengimu užsiimančio subjekto – atsakovo, šiam įsipareigojant ieškovei priklausančiame žemės sklype gręžinį, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

Iš Giluminių siurblių montavimo ir eksploatacijos instrukcijos matyti, jog 2008-07-15 buvo pirktas siurblys, kad jam taikoma garantija- 24 mėn., taip pat panardinamųjų variklių montavimo ir eksploatavimo instrukcija, kad šių instrukcijų pabaigoje yra padarytas įrašas ranka „Padaritas gręžinis Pabradej 56 metraj“ ir uždėtas antspaudas UAB „Gręžiniai“ direktorius A. S.“. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-10 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog operatyvaus patikrinimo metu paaiškinimus davė B. T.. B. T. 2010-01-12 paaiškino, kad jis patvirtina, jog 2008 m. liepos mėn. jis buvo (duomenys neskelbtini), kad tuo metu UAB „Gręžiniai“ kasė gręžinį, kad už atliktą darbą B. B. atsiskaitė, kad V. B. pritrūkus pinigų, jis jai paskolino 2 000 Lt, kad 2009 m. gręžinys pradėjo veikti blogai, todėl įmonės atstovai atvažiavo ištraukti jį traktoriumi, kad ištraukti siurblį nepavyko, todėl įmonės atstovai buvo atvažiavę dar du kartus, tačiau siurblio ištraukti nepavyko, todėl nusprendė gręžinį kasti kitoje vietoje, tačiau iki šiol nieko nepadarė (b. l. 114). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu liudytoja J. V. paaiškino, kad yra ieškovės kaimynė, kad pas ieškovę 2008 m. vasarą UAB „Gręžiniai“ gręžė gręžinį, kad ji tiesiogiai su Miroslavu vedė derybas dėl gręžinio, tačiau, supratusi, jog jai jokių dokumentų (sąmatos, garantijos) nepateiks, todėl atsisakė su jais tartis, su D. B. nuėjusios pas ieškovę matė Miroslavą, kad nekilo abejonių, jog UAB „Gręžiniai“ kasė gręžinį, ji buvo girdėjusi, kad ieškovė turi vandenį, kad gręžinys veikia, kad rudenį buvo sutikusi ieškovę ir kalbėjo, jog viskas gerai, sumokėjo apie 12 000 Lt, tačiau jokio dokumento negavo, o pernai jai paskambino ir pasakė, kad viskas sugedo, kad ji neabejoja, jog atsakovas pinigus gavo ir jokio kvito ieškovei neišdavė. Liudytojas E. S. paaiškino, kad jis su ieškove kalbėjo apie vandenį, kad jis matė, kaip dirbo, kad buvo Andžėjus, kad jie davė jam vizitinę kortelę, kad sklype tikrai dirbo UAB „Gręžiniai“, kad ieškovė jam sakė, jog mokėjo apie 12 000 Lt, tačiau negavo kvito, kad UAB „Gręžiniai“ gręžė vasarą, liepos mėn., prieš du metus, kad darbuotojus sklype matė du tris kartus. Liudytoja A. B. paaiškino, kad ji 2008 m. buvo pas ieškovę, savo tetą, ir matė, kaip jai kasė gręžinį, kad buvo A. S. ir traktorininkas, kad S davė jai vizitinę kortelę, kad ji palydėjo ieškovę į Žalgirio gatvėje esančią atsakovo firmą, nes ieškovė vežė didelę sumą, kad už gręžinį mokėjo eurais ir litais 12 800 Lt, kad ieškovė prašė jai išduoti dokumentą, tačiau jo duoti nenorėjo, tik padėjo antspaudą ir parašė, jog padarytas 56 m gręžinys (b. l. 155-156). Liudytojas A. S. paaiškino, jog įrašas „padarytas gręžinys Pabradėjė 56 metrai“ yra jo raštas ir antspaudas, kad neatsimena, kur dėjo parašą. Liudytojų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių. Vadovaujantis LR CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos D. B. parodymais, kuri susijusi su ieškove giminystės ryšiais, kuri kaip manytina gali būti suinteresuota bylos baigtimi, o E. S. tik atkartojo ieškovės paaiškinimus. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo ieškovės žemės sklype vykdytų gręžinio kasimų darbų nėra paremta išimtinai liudytojų D. B. ir E. S. parodymais. Kaip matyti liudytojų B. T. ir J. V. paaiškinimai patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog UAB „Gręžiniai“ (duomenys neskelbtini)gręžė gręžinį, už atliktą darbą ieškovė atsiskaitė su atsakovu, gręžinys po kurio laiko pradėjo blogai veikti, todėl atsakovo darbuotojai atvyko jį remontuoti, tačiau jiems tai nepavyko ir iki šiol jie to nepadarė. Tokius pačius paaiškinimus apie atliktus gręžimo darbus liudytojai davė 2009-12 – 2010-01 Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Liudytojas A. S. nurodydamas, jog įrašas „Padarytas gręžinys Pabradėje 56 metrai“ yra jo ranka, tačiau jo atsiradimo aplinkybių paaiškinti negalėjo, dėl ko atitinkamai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintinas kritiškai, kaip ir atitinkamai paaiškinimai, jog į ieškovės sklypą važiavo atlikti tik remonto darbus. Taigi ieškovės nurodytą aplinkybę, kad gręžinio gręžimo darbus atliko atsakovas UAB „Gręžiniai“ ir už šias paslaugas atsakovė sumokėjo 12 800 Lt sumą, teismas pripažinimo ne tik D. B. ir E. S. parodymais, bet ir liudytojų B. T. ir J. V. paaiškinimais, kas yra nurodyta teismo sprendimo motyvuose. Aplinkybė, kad atsakovo įmonės vadovas A. S. savo ranka padarė įrašą „Padarytas gręžinys Pabradėje 56 metrai“ patvirtina buvus tarp šalių žodinį susitarimą atlikti gręžinio gręžimo darbus, kurie ir buvo atlikti. Aplinkybę, jog už minėtus atsakovo atliktus darbus ieškovė sumokėjo 12800 Lt patvirtina tiek A. B., kuri paaiškino, jog kartu su ieškove vyko pas atsakovą ir sumokėjo 12800 Lt, asmeniškai ieškovei padėjo suskaičiuoti pinigus. Liudytojas B. T. paaiškino, jog asmeniškai ieškovei paskolino 2000 Lt, taip pat netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė 2008 m. iš banko sąskaitos paėmė 2711 eurų, pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai daryti išvadą, jog ieškovė iš tikrųjų atsakovui sumokėjo 12 800 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto skundo argumentus, jog net ir pripažinus įrodytą aplinkybę, kad jis gavo 12 800 Lt, nėra pagrindo šio turto vertinti kaip gauto be pagrindo. Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, t. y. tai, kad atsakovas sumokėtą 12 800 Lt sumą gavo be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovė. Jai pakanka įrodyti nepagrįsto turto (piniginių lėšų) įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK178 str.) (LAT 2009-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-253/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nors atsakovas ir neigia, kad tokią sumą apskritai gavo iš ieškovės, tačiau, kaip minėta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 12 800 Lt už atliktas atsakovo paslaugas. Kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nesant duomenų apie tai, kad šalys žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais būtų susitarusios dėl konkrečių darbų atlikimo, priešingų įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl gauta suma vertintina kaip atlikta be teisinio pagrindo, nes tarp šalių nebuvo susiklostę prievoliniai santykiai, susiję su gręžinio kasimo ir vandens siurblio montavimo darbais bei atsiskaitymo už juos, dėl ko atsakovas iš ieškovės priėmė 12 800 Lt be pagrindo, kuriuos atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovei.

Dėl apelianto apeliacinio skundo argumento, kad vandens siurblio kaina sudaro tik nežymią dalį tokio pobūdžio darbų kainos (tik 1 800 Lt), o pripažinus įrodyta aplinkybę, kad jis įrenginėjo gręžinį ir įrengė netinkamos kokybės siurblį, iš jo turėtų būti priteista tik siurblio kaina arba išlaidos tokiems defektams pašalinti, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir plačiau nepasisakė, nes, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, jog atsakovui perdavė būtent 12800 Lt, kuriuos jis gavo be pagrindo. Pažymėtina, net ir atsižvelgus į aplinkybę, jog vandens siurblio kaina yra nežymi, tačiau ieškovės nurodymu, jog vieno metro gręžinio kasimo darbų kainą atsakovas nurodė 150 Lt, ir atsakovui padarius įrašą, jog buvo padarytas 56 metrų gręžinys bei įvertinus papildomus darbus bei medžiagas jam įrengti, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 12 800 Lt dydžio suma yra pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės gręžinio kasimo ir vandens siurblio montavimo darbus atliko atsakovas, už kuriuos ieškovės sumokėjo 12 800 Lt. Atsakovas nepaneigė prašomos priteisti 12 800 Lt sumos, nepateikė alternatyvių paskaičiavimų, todėl teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės įrodymais, ir ieškinį tenkino. Patenkinus ieškinį, pagrįstai priteistos procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.