Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-361-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-10-28
Bylos Nr.
1A-249-361-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Daugėla (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
M. P.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas, Eduardas Antonenkas
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-361/2010Teisėja L. Venckuvienė Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.2.1.15.1.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teisėjų Lino Pauliukėno ir Daliaus Jocio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,civilinio ieškovo atstovams D. M. ir advokatui Eduardui Antonenkai,gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui,nuteistajam M. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjo advokato V. Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už V. K. priklausančio turto pagrobimą laisvės atėmimu 3 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. už R. A. priklausančio turto pagrobimą iš automobilio laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 302 str. 1 d. už dokumento pagrobimą laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27 laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27 laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29 laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29 laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02 laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02 laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03 laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03 laisvės atėmimu 3 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04 laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04 laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05 laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05 laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmė, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27, ir bausmė, paskirta pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmė, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29, ir bausmė, paskirta pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmė, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02 ir bausmė, paskirta pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmė, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03 ir bausmė, paskirta pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmė, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04, ir bausmė, paskirta pagal BK187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmė, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05 ir bausmė, paskirta pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šios apėmimo būdu subendrintas bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 str. 1 d. už V. K. priklausančio turto pagrobimą, BK 178 str. 2 d. už R. A. priklausančio turto pagrobimą, BK 302 str. 1 d. už dokumento pagrobimą bei su 2004-10-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2004-08-05 iki 2004-08-06, nuo 2004-11-06 iki 2005-01-08 ir nuo 2009-06-12 iki nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendžiu iš M. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 5851,10 Lt turtinės žalos atlyginimo. Be to, iš M. P. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteista 7357,99 Lt ekstradicijos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2003-06-15, apie 05.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė buto šeimininkei V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3510”, kurio vertė 580,34 Lt, su jame buvusia 25 Lt vertės „Omnitel“ kortele.

M. P. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su J. A., 2004-07-27, apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sulaužę R. A. priklausančio automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių kairės ir dešinės pusių durelių spyneles, įsibrovė į automobilio saloną – saugyklą, iš kur pagrobė 20 vnt. CD diskų, kurių bendra vertė 20 Lt, iš automobilio bagažinės pagrobė 300 Lt vertės garso stiprintuvą, 100 Lt vertės garso kolonėles bei 5 Lt vertės įrankių dėžę su joje buvusiais darbo įrankiais, kurių bendra vertė 30 Lt. Iš viso pagrobė R. A. priklausančio turto už 455 Lt.

Be to, M. P. nuteistas už tai, kad 2004-08-01 naktį, apie 01.00 val.–02.00 val., tikslus laikas nenustatytas, atėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme, (duomenys neskelbtini), pastatyto I. D. priklausančio automobilio „Isuzu Midi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės stumdomų durelių langas buvo užklijuotas polietilenine plėvele, ir pro įpjautos plėvelės plyšį įkišęs ranką, atsidarė priekines keleivio pusės dureles ir iš minėto automobilio pagrobė A. V. priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1997-02-03 Klaipėdos m. 4-ajame pasų poskyryje.

M. P. nuteistas ir už tai, kad nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas bendra tyčia, (duomenys neskelbtini), su įrankiais – replėmis, atsuktuvu, raktu atidarė ir tokiu būdu įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: 1) tranzitinį skydą TS–50, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-25A 24,19 Lt vertės bei CLS6-16A 22,54 Lt vertės; 2) tranzitinį skydą TS–58, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, kur replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-25A 24,19 Lt vertės bei CLS6-16A 22,54 Lt vertės, 3) tranzitinį skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A, 4) tranzitinį skydą TS–74, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C16A 6,66 Lt vertės bei CLS6-C25A 22,54 Lt vertės, 5) tranzitinį skydą TS–82, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du automatinius išjungiklius CLS6-C16A, kurių vieno vertė 6,66 Lt, o bendra – 13,32 Lt, 6) tranzitinį skydą TS–57, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C25A 22,54 Lt vertės bei CLS6-C40A 23,42 Lt vertės, 7) tranzitinį skydą TS–49, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du automatinius išjungiklius CLS6-C16A, kurių vieno vertė 23,08 Lt, o bendra 46,16 Lt, 8) tranzitinį skydą TS-55, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė du įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C16A, kurių vertė 26,62 Lt, 9) įvadinį skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A, 10) tranzitinį skydą TS–4, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C25A, kurio vieno vertė 22,54 Lt, o bendra – 45,08 Lt, 11) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė tris įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-16A, kurių vieno vertės 6,66 Lt, o bendra – 19,98 Lt, 12) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A, 13) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A. Tokiu būdu M. P. pagrobė 23 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 411,02 Lt, ir, sugadindamas įrenginius, elektros skydinėse paliko atvirus įtampą turinčius laidus, kuriuos sujungus ar netyčia prisilietus prie korpuso, dėl elektros smūgio galėjo nukentėti žmonės.

Be to, M. P. nuteistas ir už tai, kad nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29, tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdama bendra tyčia, (duomenys neskelbtini), su įrankiais – replėmis, atsuktuvu, raktu – atidarė ir tokiu būdu įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: 1) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A ; 2) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė 6,66 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A ; 3) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C16A 23,08 Lt vertės bei CLS6-C25A 22,54 Lt vertės, 4) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė du įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C16A, kurio vieno vertė 6,66 Lt, o bendra – 13,32 Lt, bei 22,54 Lt vertės įvadinį automatą CLS6-25A. Tokiu būdu M. P. pagrobė 7 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 111,22 Lt, ir sugadindamas įrenginius, elektros skydinėse paliko atvirus įtampą turinčius laidus, kuriuos sujungus ar netyčia prisilietus prie korpuso, dėl elektros smūgio galėjo nukentėti žmonės.

M. P. nuteistas ir už tai, kad nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02 tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendra tyčia, (duomenys neskelbtini), su įrankiais – replėmis, atsuktuvu, raktu – atidarė ir tokiu būdu įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: 1) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C20A, kurio vieno vertė – 6,63 Lt, bendra – 13,26 Lt, bei du vienetus įvadinių automatinių išjungiklių CLS6-C16A, kurio vieno vertė – 23, 08 Lt, o bendra – 46,16 Lt; 2) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė du įvadinius automatinius išjungiklius CLS-C16A, kurių vieno vertė 23,08 Lt, o bendra – 46,16 Lt, 3) tranzitinį skydą TS-151, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė keturis įvadinius automatinius išjungiklius: du vienetus CLS6-C20A, kurio vieno vertė 23, 08 Lt, o bendra – 46,16 Lt, bei du vienetus CLS6-16A, kurio vieno 23, 08 Lt, o bendra – 46,16 Lt, 4) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A. Tokiu būdu M. P. pagrobė 11 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 220,98 Lt, ir, sugadindamas įrenginius, elektros skydinėse paliko atvirus įtampą turinčius laidus, kuriuos sujungus ar netyčia prisilietus prie korpuso, dėl elektros smūgio galėjo nukentėti žmonės.

Be to, M. P. nuteistas už tai, kad nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03, tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), su įrankiais – replėmis, atsuktuvu, raktu – atidarė ir tokiu būdu įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: 1) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A; 2) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-B25A 24,19 Lt vertės bei CLS6-C16A 22,54 Lt vertės, 3) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du automatinius išjungiklius CLS6-C16A, kurių bendra vertė 45,08 Lt. Tokiu būdu M. P. pagrobė 5 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė – 114,89 Lt, ir, sugadindamas įrenginius, elektros skydinėse paliko atvirus įtampą turinčius laidus, kuriuos sujungus ar netyčia prisilietus prie korpuso, dėl elektros smūgio galėjo nukentėti žmonės.

M. P. nuteistas ir už tai, kad nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04, tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), su įrankiais – replėmis, atsuktuvu, raktu – atidarė ir tokiu būdu įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: 1) įvadinį apskaitos skydą, esantį (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė tris įvadinius automatinius išjungiklius: CLS6-C20A 6,63 Lt vertės, bei du vienetus CLS6-C16A, kurių vieno vertė 23,08 Lt, o bendra – 46,16 Lt; 2) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A; 3) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A; 4) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A; 5) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės automatinį išjungiklį CLS6-C25A; 6) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A; 7) įvadinį apskaitos skydą – saugyklą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A; 8) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C20A. Tokiu būdu M. P. pagrobė 10 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 212,19 Lt, ir, sugadindamas įrenginius, elektros skydinėse paliko atvirus įtampą turinčius laidus, kuriuos sujungus ar netyčia prisilietus prie korpuso, dėl elektros smūgio galėjo nukentėti žmonės.

Be to, M. P. nuteistas ir už tai, kad nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05, tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), su įrankiais – replėmis, atsuktuvu, raktu – atidarė ir tokiu būdu įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: 1) apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A; 2) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A; 3) tranzitinį skydą TS-66, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė tris įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C25A, kurių vieno vertė 22,54 Lt, o bendrai – 67,62 Lt; 4) įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A, 5) tranzitinį skydą TS-34, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25; 6) apskaitos skydą, esantį (duomenys neskelbtini) namo bendrame koridoriuje ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du automatinius išjungiklius CLS6-C60A, kurių vieno vertė 44,10 Lt, o bendra – 88,20 Lt; 7) tranzitinį skydą TS-42, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo bei (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pasikėsino pagrobti du įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C25, kurių bendra vertė 46,16 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi naudodamas netinkamas priemones buvo paveiktas elektros iškrovos. Tokiu būdu M. P. pagrobė 9 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių už 247,06 Lt ir pasikėsino pagrobti 2 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių už 46,16 Lt, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, ir sugadindamas įrenginius, elektros skydinėse paliko atvirus įtampą turinčius laidus, kuriuos sujungus ar netyčia prisilietus prie korpuso, dėl elektros smūgio galėjo nukentėti žmonės.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas V. Žarkovas apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimo bei sugadinimo panaikinti ir M. P. dėl šių nusikaltimų išteisinti. Nurodo, kad M. P. sutinka su nuosprendžio dalimi dėl V. K. priklausančio turto pagrobimo, R. A. priklausančio turto pagrobimo iš automobilio bei dokumento pagrobimo, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo, įrenginių sugadinimo bei su paskirta bausme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalyje, BPK 44 str. 5 dalyje. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiška vada panaikinti priimtą sprendimą. Teismų praktikoje šio principo esmė yra ta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; 2K-522/2008). Teismo posėdžio metu teisėjas neturi moralizuoti teismo procese dalyvaujančių asmenų, turi išklausyti procese dalyvaujančius asmenis taip, kaip to reikalauja įstatymas, turi būti jiems vienodai dėmesingas, neturi parodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso pakėlimo ir visko, kas gali sudaryti įspūdį, kad teisėjas yra šališkas. Pirmosios instancijos teismo teisėja nesilaikė šių teismo nešališkumo principą užtikrinančių nuostatų ir teismo posėdžio metu nuteistojo ir jo gynėjo poziciją dėl nesutikimo su kaltinamojo akto faktinėmis aplinkybėmis motyvavo tuo, kad „jūs kaip turguje, kaltinamasis viską prisipažino“, atmetė bet kokius prašymus bei argumentus. Tokius veiksmus galima suprasti kaip neigiamą kaltinamojo įvertinimą.

Teismo posėdžio metu paaiškėjo kaltinamojo akto ydingumas ir bylos aplinkybių prieštaravimai. Nors kaltinamasis sutiko su pareikštu kaltinimu, tačiau nesutiko su bylos aplinkybėmis, kaltinimų apimtimi, kilo neaiškumų dėl vagystės aplinkybių, būtent, įvykio vietos, laiko ir pavogtų išjungiklių kiekių. Toks abejojimas buvo grindžiamas kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir bylos medžiaga, būtent, kaltinamojo parodymais dėl pavogtų išjungiklių skaičiaus, vagystės aplinkybių, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo teisėtumo. Abejones dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo buvo bandyta paaiškinti teisme, tačiau vietoj to, kad išklausytų kaltinamojo ir jo gynėjo poziciją, kiekvieną kartą į jų argumentus teismas atsakydavo, kad „jūs kaip turguje“. Teismui buvo norima paaiškinti, kad kaltinamasis neginčija, jog įvykdė įvadinių automatinių išjungiklių vagystes, tačiau nenorėjo, kad jam būtų inkriminuojamos veikos, kurių jis nepadarė. Tai buvo svarbu ne tik dėl galutinio bausmės paskyrimo, bet ir civilinio ieškinio pagrįstumo. Teismui ne kartą buvo pareikšta, kad kaltinamasis turi būti nubaustas tik įstatymo numatyta tvarka įrodžius jo dalyvavimą kiekviename inkriminuojame epizode ir kad visi prieštaravimai turi būti vertinami kaltinamojo naudai, nurodyta, kad kaltinamajame akte išdėstytos nusikaltimo padarymo vietos ne visada sutampa su pareiškime ir civiliniame ieškinyje nurodytomis įvykio vietomis. Nors BPK 7 straipsnyje deklaruojamas rungimosi principas, reiškiantis, kad byla teisme turi būti sprendžiama ginčo keliu, o BPK įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą, tačiau šiuo atveju teismas nesiekė nustatyti tiesos byloje. Teismui net nekilo abejonių, ar kaltinamasis M. P. galėjo per naktį pavogti automatinius išjungiklius iš skydinių, esančių (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini). M. P. bandė paaiškinti teismui, kad jis vogdavo tik iš skydinių, kurios yra vienoje gatvėje, o vogti iš kitos gatvės per vieną naktį buvo rizikinga, nes galėjo būti sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, M. P. parodė, kad transporto priemonės neturėjo, tačiau teismas net nenorėjo klausyti paaiškinimų, motyvuodamas tuo, kad M. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Teismas vietoj to, kad išsiaiškintų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, pradėjo reikalauti iš M. P. tiksliai nurodyti vietas, iš kur pavogė automatinius išjungiklius, kad galima būtų tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, motyvavo, kad vėlesnių teismo posėdžių metu, iš dalies neigdamas savo kaltę, kaltinamasis negalėjo konkrečiai nurodyti, iš kurių skydinių jis automatinių išjungiklių nevogė. Teismas perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam ir iš esmės pažeidė BPK nuostatas, nes kaltinamasis neturi įrodinėti savo kaltumo ar nekaltumo. Tai ikiteisminio tyrimo ir teismo pareiga. Teismui buvo pateikti įvadiniai automatiniai išjungikliai, kad teismas įsitikintų, ar kaltinamasis galėjo per vieną naktį pavogti inkriminuojamą išjungiklių kiekį. Kai tapo aišku, kad M. P. negalėjo paslėpti savo drabužiuose 23 įvadinių automatinių išjungiklių, teismas paklausė M. P., ar jis norįs pasakyti, jog su savimi neturėjo rankinės. Posėdžio metu pasakyti tokie teisėjos žodžiai pagrįstai gali būti vertinami kaip jos išankstinis priešiškumas, nusistatymas prieš kaltinamąjį. Pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės pareikšti nušalinimo, nes tris kartus teismas bandė baigti bylos nagrinėjimą ir tris kartus suteikdavo kaltinamajam paskutinį žodį, be to, ne tik sudarė situaciją, kurioje kaltinamajam galėjo kilti abejonių dėl teismo nešališkumo, bet ir parodė išankstinį nusistatymą prieš kaltinamąjį.

BPK 20 str. pasakyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, kad jais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Kodekse numatytais proceso veiksmais, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Apylinkės teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, o ne faktais, teismas atskirai neįvertino įrodymų jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Taip teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Iš bylos matyti, kad teismas neištyrė ir nepašalino prieštaravimų tarp nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir parodymų, duotų teismo posėdyje, tarp M. P. nurodyto pavogtų išjungiklių skaičiaus ir kaltinamajame akte nurodytų pavogtų išjungiklių skaičiaus, tarp parodymų patikrinimo metu nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybių ir kaitinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymų vietos. M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad per naktį pavogdavo apie 6 įvadinius automatinius išjungiklius, vogdavo ne kiekvieną dieną, iš vienos gatvės, iš viso pavogė apie 30 automatinių jungiklių, pavogtus automatus kišdavo į kišenes, rankinės neturėjo. Tačiau kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2004-09-26 iki 2004-10-04 per 6 dienas sugadino 39 įvadinius apskaitos skydus ir pavogė 65 įvadinius automatinius išjungiklius. Iš jų, nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27 sugadino 13 įvadinių apskaitos skydų ir pavogė 23 įvadinius automatinius išjungiklius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sulaikymo metu M. P. su savimi rankinės neturėjo. Vadinasi, teismas, siekdamas tinkamai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalėjo pašalinti prieštaravimus tarp bylos medžiagos ir M. P. parodymų. Teismui buvo pateikti įvadinių automatinių išjungiklių pavyzdžiai ir buvo akivaizdžiai nustatyta, kad M. P. negalėjo 23 vnt. pavogtų įvadinių automatinių išjungiklių laikyti kišenėje, nes jų bendras svoris apie 5 kg, tačiau teismas apsiribojo menamojo klausimo uždavimu M. P. apie tai, ar jis norįs pasakyti, kad neturėjo su savimi rankinės. Nebuvo tirta, ar M. P. galėjo vogti iš skirtingų gatvių, o pastarasis parodė, kad, jei naktį vogdavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tai negalėjo vogti iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių ir atvirkščiai. Pagal šiuos parodymus teismas galėjo nustatyti labai svarbią bylos faktinę aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymo vietas, taigi teismas turėjo galimybę gauti duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 str. 3 d.). Teismui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) mikrorajono žemėlapis, pagal kurį buvo galima patikrinti kaltinamojo alibi, o būtent galimybę įvykdyti nusikalstamas veikas iš kaltinamajame akte nurodytų gatvių. Tačiau teismas nemotyvuodamas atmetė tokį prašymą. Jeigu prašymai atmetami nemotyvuotai arba nepriimant nutarties, tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuoja kaip baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė M. P. parodymus dėl veikų, dėl kurių jis neprisipažino kaltu, kodėl atmetė prašymą pridėti prie bylos žemėlapį. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas tik liudytojų parodymų turinys, jie neanalizuoti, tarpusavyje nelyginti. Darydamas išvadą, kad M. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje atitinka kitus byloje išnagrinėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neanalizavo M. P. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl parodymų davimo ir jų fiksavimo, nors šios aplinkybės išnagrinėjimas ir įvertinimas galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas klausimą, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2004-10-05, apie 20 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į 2-ąjį PK, kur buvo laikomas iki 2004-10-06 ryto. Jo sulaikymas įstatymo numatyta tvarka įformintas nebuvo, tiesiog buvo laikomas PK laikino sulaikymo kameroje. Apie sulaikymą jokių dokumentų surašyta nebuvo. M. P. taip pat parodė, kad sulaikymo metu buvo narkomanas ir vagystes darė, kad galėtų įsigyti narkotikų. Kadangi PK buvo laikomas apie 12 val., kitą rytą jam prasidėjo apsinuodijimas dėl narkotinių medžiagų trūkumo ir jam buvo pažadėtas paleidimas į laisvę, taigi jis prisipažino padaręs nusikaltimus. M. P. neginčija, kad įvykdė dalį inkriminuojamų nusikaltimų, tačiau nesutinka, kad padarė visus kaltinamajame akte nurodytus nusikaltimus. M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2004-10-07 kartu su 2 policijos pareigūnais apvažiavo (duomenys neskelbtini) mikrorajoną turėdamas tikslą parodyti nusikaltimų padarymų vietas. Kadangi pats M. P. negalėjo prisiminti nusikaltimų padarymų vietos, policijos pareigūnai jam rodė vietas, iš kur jų duomenimis buvo pavogti išjungikliai. Teismų praktika rodo, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar duomenys gauti įstatyme numatytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Tačiau teismas M. P. parodymus vertino kaip pasirinktą gynybos taktiką ir nurodė, kad, kaip matyti iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir fotolentelių, ikiteisminio tyrimo metu M. P. pats nurodė elektros skydines, iš kurių pagrobė įvadinius automatinius išjungiklius (t. 2, b. l. 32–48, 52–70), prisipažino pavogęs visus kaltinime nurodytus išjungiklius. Apeliaciniame skunde pažymima, kad su tokia teismo išvada sutikti negalima. Kaltinamojo prisipažinimas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti pakankamas įrodymas. Tik kai kaltinamojo prisipažinimą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kaltinamajam galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino vagysčių faktą, tačiau nesutiko su inkriminuojamomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Teismas net nebandė pašalinti prieštaravimų, o apsiribojo kaltinamojo akto perrašymu. Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad parodymų patikrinimų vietoje M. P. nenurodė tranzitinių skydų, esančių prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, iš viso – 12 objektų iš 37. Teismas privalėjo nurodyti ne tik motyvus, bet ir įrodymų šaltinius, dėl kurių padarė išvadą, kad M. P. kaltė dėl vagysčių iš minėtų skydinių yra įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

BPK 255 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas nurodė, kad M. P. nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas vienas, tyčia, (duomenys neskelbtini), su įrankiais – replėmis, atsuktuvu, raktu – atidarė ir tokiu būdu įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį saugyklas tranzitinį skydą TS-82, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, kur replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du automatinius išjungiklius CLS6-C16A, kurių vieno vertė 6,66 Lt, o bendra – 13,32. Tačiau M. P. perduotas teismui dėl vagystės iš skydinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), o ne dėl vagystės iš skydinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, jog M. P., iš dalies neigdamas savo kaltę, negalėjo konkrečiai nurodyti, iš kurių skydinių jis automatinių išjungiklių nevogė, o paskutiniame teisiamajame posėdyje duoti kaltinamojo parodymai neįtikinantys ir vertinami kaip kaltinamojo siekimas išvengti atsakomybės, kadangi neįtikėtina, kad praėjus daugiau kaip 5 metams po įvykio, jis geriau prisimena įvykio aplinkybes, nei prisiminė anksčiau. Tačiau tokia teismo išvada pažeidžia įrodinėjimo taisykles, nes nei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, nei kaitinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, o ne prielaidomis.

Teismas turėjo nurodyti, kodėl mano, jog nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27 sugadinus elektros skydinės įvadinį skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, negalėjo nukentėti žmonės, taip pat, kodėl skydinių, esančių prie (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo, sugadinimo mechanizmas nekėlė pavojaus aplinkiniams. Tai buvo svarbu, nes M. P. nurodė, kad laidus visada sukišdavo į vidų, o išeidamas iš skydinės, dureles uždarydavo, bet ne iki galo. Bendrijos atstovas D. M. parodė, kad tokiu būdu, kaip buvo nukirpti laidai, mažai tikėtina, kad galėjo nutrenkti. Iš kaltinamojo akto ir nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad iš viso M. P. inkriminuoti 37 epizodai dėl įsibrovimo į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas, iš kurių inkriminuotas 31 epizodas dėl įrenginių sugadinimo, dėl kurio galėjo nukentėti žmonės.

Paneigdamas bei pripažindamas abejotinais M. P. parodymus, duotus nagrinėjant bylą teisme, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gautais M. P. apklausos duomenimis, tačiau tokia duomenų vertinimo tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų. BPK 276 str. yra išdėstyti atvejai, kada gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo perskaityti, buvo paskelbta parodymų ištrauka ir ji buvo analizuojama nuosprendyje. Tokia tvarka pažeidžia BPK 301 str. 1 d. reikalavimą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, tokie duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus faktus, nustatyta, kad byloje nėra tiesioginių M. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, o įrodymai, kuriais kaltinimas grin­džia teisiamojo kaltę, yra tik deklaravimai, spėjimai ir prielaidos.

Žemesnės instancijos teismas

AT praktikoje pripažįstama, kad, kai apkaltinamajame nuosprendyje kaltinamojo veikos kvalifikacija paliekama tokia pati kaip ir kaltinamajame akte, teismas nurodo motyvus, kodėl kaltinamojo veika atitinka jam inkriminuotą BK straipsnį, jo dalį ar punktą. Pirmosios instancijos teismas tiesiog perrašė veiką, kurią pripažino įrodyta, ir nurodo, kad būtent dėl to ji ir atitinka kaltinamajam inkriminuoto BK straipsnio sudėtį. Kvalifikuodamas nusikalstamą veiką teismas turėjo padaryti tam tikras aiškiai suformuluotas išvadas dėl veikos, o ne pakartoti nuosprendžio įžanginės dalies pradžioje išdėstytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad M. P. veikos dėl turto pagrobimo įsibrovus į patalpas kvalifikuojamos pagal BK 178 str. 2 d., o veikos dėl svetimo turto sugadinimo kvalifikuojamos pagal BK 187 str. 2 d., nes jis sugadino įrenginius, dėl to galėjo nukentėti žmonės. Bet iš tokių teismo motyvų neaišku, dėl kokių įrenginių sugadinimo galėjo nukentėti žmonės: skydo, įvadinių automatinių išjungiklių ar laidų nukirpimo, ir kaip jie galėjo nukentėti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas parodė, kad pats nematė, kaip buvo nukirpti laidai ir sugadintas bendrijos turtas, o į klausimą, ar galėjo nukentėti žmonės, jei laidai buvo nukirpti, kaip parode kaltinamasis M. P., bendrijos atstovas D. M. atsakė, kad tokiu būdu, kaip buvo nukirpti laidai, mažai tikėtina, kad galėjo nutrenkti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. P., grobdamas įvadinius automatinius išjungiklius, nukirpo laidus nuo elektros linijos, dėl to pastaroji buvo sugadinta, liko neveikianti, gyventojams dingo elektra ir dėl paliktų neizoliuotų elektros laidų galėjo nukentėti žmonės. Iš visumos byloje surinktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad M. P. suvokė, kad palikdamas neizoliuotus laidus sukėlė pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Tačiau civilinis ieškovas parodė, kad skydinė yra AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, gyventojai gali tik pasitikrinti skaitiklių rodmenis, palikti neizoliuoti elektros laidai kėlė pavojų žmogaus gyvybei, jei jie susiliestų su metaline dėžute, ir prisilietęs asmuo galėjo gauti elektros smūgį ir dėl to nukentėti. Teismo pareiga buvo ne deklaratyviai, o objektyvios įrodymų analizės pagrindu nustatyti, kaip buvo paliekami neizoliuoti laidai, kaip jie buvo nukerpami ir kaip neizoliuoti laidai kėlė pavojų žmogaus gyvybei. Elektros laidai turi du polius – „+“ ir „ – “ . Jei laidas „ + “ ir laidas „ – “ susiliestų su skydo metaliniu korpusu, įvyktų trumpas sujungimas. Skydinėje yra trečias laidas – įžeminimas, kurio tikslas išvengti trumpo sujungimo. Kaip matyti, tinkamai nustatyti, ar nukirpti laidai galėjo kelti pavojų žmogaus gyvybei, būtina turėti atitinkamos srities žinių. Tokiu atveju teismas privalėjo iškviesti ekspertą tam, kad nustatytų, ar galėjo nukentėti žmonės dėl M. P. veiksmų nukerpant elektros laidus. Byloje išvadų apie pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei niekas nepatvirtina. Be to, buvo atkreiptas teismo dėmesys ir į tai, kad tokia išvada buvo galima, jei byloje būtų nors elektros skydinės fotonuotraukos, įvykio vietos apžiūros protokolai. Įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis dėl BK 187 str. 2 d. taikymo, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Advokatas apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo motyvais dėl bausmės. M. P. parodė ir pateikė teismui atitinkamus dokumentus, kad iki sulaikymo pagal Europos arešto orderį legaliai gyveno Vokietijoje, buvo darbo biržos įskaitoje, turėjo registruotą gyvenamąją vietą, taip pat parodė, jog 2009 m. turėjo teisę oficialiai įsidarbinti Vokietijoje. Be to, nuteistasis dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlygino. Nuosprendyje nurodyti nusikaltimai buvo įvykdyti dar 2004 m., duomenų, kad M. P. būtų įvykdęs kitus nusikaltimus, byloje nėra. Teistumo neturėjo. Nors nuteistasis 2005 m. pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, tačiau teismui pateiktų dokumentų visuma duoda pagrindą teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl to, jog išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str.1 p., 3 p.).

Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini. Tiek M. P., tiek jo gynėjas, manydami, kad bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja buvo šališka, galėjo naudotis BPK numatyta nušalinimo teise, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ja vis dėlto nesinaudojo. Be to, viena iš teismo posėdžiui pirmininkaujančio asmens pareigų yra palaikyti tvarką posėdžio metu. Tai, jog teisėja drausmino proceso dalyvius, kaip nurodoma skunde, pasakydama: „jūs kaip turguje“, nekelia abejonių jos šališkumu ir nereiškia išankstinio nusistatymo teisiamo asmens atžvilgiu, o tik leidžia manyti, jog manydama, kad proceso dalyviai posėdyje galbūt elgiasi ne visai tinkamai, vykdydama savo pareigą, stengėsi užtikrinti posėdžio tvarką. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumu.

Nuteistojo atstovo advokato apeliaciniame skunde neginčijama M. P. kaltė dėl V. K., R. A. turto pagrobimo, dokumento pagrobimo, tačiau nesutinkama, jog M. P. pagrobė tiek AB „(duomenys neskelbtini)“ turto, už kiek buvo nuteistas, be to, ginčija, jog jo veika nepagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 187 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad M. P. kaltė dėl dalies AB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės iš tikrųjų nėra įrodyta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nustatydamas, kada ir iš kur M. P. grobė AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, faktiškai nurodė visus AB „(duomenys neskelbtini)T“ (tuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“) 2005-01-26 rašte Nr. 41620-37 (b. l. 22–24, t. 1) pateiktus duomenis. Nekyla abejonių, jog nustatant pagrobto turto kiekį, svarbus duomenų šaltinis yra įmonės, kurios turtas buvo pagrobtas, pateikta informacija, tačiau pripažįstant konkretų asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šiuo atveju dėl automatinių išjungiklių vagystės, būtina vertinti įrodymų visumą. Byloje yra 2004-09-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas (b. l. 2, t. 1), kuriame nurodoma, kad 2004 m. rugsėjo 25–29 d. buvo pavogti automatai, konkretizuota, iš kur ir kiek, kokia jų vertė. Taip pat pateiktas panašus 2004-10-06 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 41100 (b. l. 12, t. 1), kuriuo informuojama apie automatų vagystes 2004 m. spalio 2–5 d. Galima manyti, jog 2005-01-26 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte tiesiog buvo apibendrinta bei sukonkretinta ankstesniuose dokumentuose pateikta informacija, tačiau matyti, jog dalis adresų, kurie buvo nurodyti pirmuosiuose raštuose, vėlesniajame jau nebepaminėti (pvz. 2004-09-30 rašte nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo pavogti 2 analogiški automatai, adresu (duomenys neskelbtini) pavogtas 1, (duomenys neskelbtini) pavogti 2 automatai, tačiau tokie adresai nebeminimi 2005-01-26 rašte; pagal 2004-10-06 raštą 2004 m. spalio 2–5 d. vagysčių iš (duomenys neskelbtini) gatvės neužfiksuota, tačiau 2005-01-26 rašte ši gatvė nurodyta tarp tų, iš kurių spalio 5 d. buvo fiksuoti pranešimai apie įvykdytas vagystes). Šie netikslumai nereiškia, jog AB „(duomenys neskelbtini)T“ raštuose pateikta informacija negali būti duomenų šaltiniu, tačiau ja neturi būti aklai vadovaujamasi, juolab, kad 2005-01-26 raštas buvo pateiktas jau po to, kai buvo nustatytas įtariamasis, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Būtina patikrinti, ar kiti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog būtent A. P. įvykdė visas nurodytas automatinių išjungiklių vagystes.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas M. P. parodymų patikrinimas vietoje. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog pareigūnai patys M. P. rodė vietas, iš kurių jis vogė automatinius išjungiklius, taigi abejojama procesinio veiksmo teisėtumu. Pirmosios instancijos teisme M. P. pats sau prieštaraudamas teigė, kad įvykio metu vartojo narkotikus, dėl sulaikymo jam buvo bloga, kai priveždavo prie namo, klausdavo, ar jis įvykdė vagystę, o jis pareigūnams vietą parodydavo, tačiau nuteistasis taip pat pažymėjo, jog jo parodyti adresai teisingi (b. l. 185, t. 6), taigi nors nuteistasis teigia, kad patys pareigūnai jį vežiojo po įvykio vietas, tačiau kartu jis pripažįsta, jog parodė teisingus adresus. Negana to, apylinkės teisme, teisėjai paskelbus parodymų patikrinimo vietoje protokolus, nuteistasis paaiškino, jog niekas jo nevertė rodyti objektų (b. l. 186, t. 6). Apeliacinio skundo teiginiai apie niekur neužfiksuotą M. P. sulaikymą 2004 m. lapkričio mėnesį neatitinka tikrovės. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis buvo sulaikytas 2004-11-06 (b. l. 13, t. 2), 2008-11-08 jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 19–20, t. 2), 2004-11-08 buvo atliktas ir parodymų patikrinimo vietoje procesinis veiksmas, be to, 2004-12-09 buvo atliktas dar vienas parodymų patikrinimas vietoje (b. l. 32–48; 52–70, t. 2). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones, atliko įrodymų tyrimą, aiškinosi parodymų patikrinimo vietoje atlikimo aplinkybes, apklausė pareigūnus, dalyvavusius atliekant šį procesinį veiksmą. Liudytoja vyr. tyrėja S. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad įtariamasis įvykio vietoje dėžutes, iš kurių įvykdė vagystes, rodė savo noru, niekas jo nevertė, jokio spaudimo nedarė. Liudytojas tyrėjas V. U., vykęs kartu į parodymų patikrinimą, patvirtino, jog jei asmuo duodavo parodymus, jie ir vykdavo į nurodytas vietas, niekas kitas negalėjo nurodyti apie įvykdytas vagystes. Liudytojas vyr. tyrėjas K. K. nurodė tas pačias aplinkybes, kad buvo važiuojama ten, kur nurodydavo asmuo, fotografuojama, niekas įtariamojo rodyti įvykio vietas nevertė. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme teigė, kad parodymų patikrinime vietoje nedalyvavo joks advokatas. Tiesa, jog liudytojai neatsiminė, ar advokatė dalyvavo, tačiau S. M. paaiškino, kad jei protokole nurodyta, jog dalyvavo advokatė, vadinasi, taip ir buvo. Nuteistojo teiginius, jog procesiniuose veiksmuose nedalyvavo advokatas, paneigia rašytiniai bylos duomenys. Parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuota, kad atliekant procesinį veiksmą dalyvavo advokatė M. Saveljeva, byloje pateiktas 2004-11-08 advokato orderis (b. l. 31, t. 2). Pats M. P. pasirašydamas parodymų patikrinimo vietoje protokoluose jokių pastabų nenurodė. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija neturi pagrindo abejoti, jog parodymų patikrinimas vietoje atliktas netinkamai arba kad jo metu M. P. nebuvo užtikrinta teisė turėti gynėją.

Nesant abejonių, jog M. P. atliekant parodymų patikrinimą vietoje, pats rodė skydines, iš kurių pavogdavo automatinius išjungiklius, būtina atsižvelgti į šio procesinio veiksmo metu gautus duomenis. M. P. parodymai vietoje iš dalies sutampa su AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, pareigūnams M. P. parodė didžiąją dalį skydinių, kurias kaip tas, iš kurių buvo pavogti automatiniai išjungikliai, nurodė ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau M. P. nenurodė tranzitinių skydų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini). Objektyvių įrodymų, jog būtent M. P. pagrobė paminėtais adresais skydinėse buvusius automatinius išjungiklius, byloje daugiau nėra. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas iš aprašomosios dalies pašalinant turto pagrobimą bei sugadinimą paminėtais adresais, atitinkamai mažintina ir civiliniam ieškovui priteista turtinė žala.

Dėl vagysčių iš kitais adresais buvusių tranzitinių skydų abejonių nekyla – yra AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimai, M. P. pripažįsta panašiu laikotarpiu įvykdęs dalį vagysčių, pats parodė įvykio vietas, kurios sutampa su AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimuose nurodytomis vagysčių vietomis, sulaikytas M. P. turėjo įrankius (kryžminį ir paprastą atsuktuvus, peilį, trikampį raktą (b. l. 14, t. 2), kuriais galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tiesa, M. P. pirmosios instancijos teisme, be kita ko, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu prisipažino todėl, jog tuo metu buvo narkomanas, dėl sulaikymo jam buvo bloga, o pareigūnai žadėjo paleisti, jei prisipažins, tokie teiginiai išsakomi ir apeliaciniame skunde, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme M. P. pripažino, jog tikrai įvykdė vagystes, kilo abejonių tik dėl pavogtų automatinių išjungiklių kiekio. Be to, 2005-01-21 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas teisėją M. P., kuris tuo metu jau buvo paleistas ir iš suėmimo, teigė, jog parodymus davė gera valia, niekieno neverčiamas (b. l. 115, t. 2). Taigi nėra pagrindo abejoti, jog sulaikytas M. P. prisipažino ne savo valia.

Apeliaciniame skunde išsakomos abejonės ir dėl to, ar M. P. 2004 m. naktį iš rugsėjo 26 į 27 d. tikrai galėjo pavogti 23 automatinius išjungiklius, dėl ko buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Patikslinus, kiek turto pagrobė M. P., matyti, jog M. P. nuteistas už tai, jog minėtu laiku pavogė 21 automatinį išjungiklį. Pats M. P. dėl pavogtų išjungiklių kiekio nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad per naktį pavogdavo ne daugiau kaip 6 vnt. išjungiklių (b. l. 7–9; 111–112, 125–126, t. 2), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau nurodė, kad apvogdavo 5–6 skydines (b. l. 185, t. 6), kiek vėliau, kad pavogdavo 5–6 išjungiklius (b. l. 186, t. 6), dar vėliau, jog per naktį patekdavo į 6–7 skydines (b. l. 83, t. 7), apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis paminėjo dar kitokius skaičius, teigė, kad per naktį galėjo apvogti 3–4 skydines po 8 išjungiklius. Tokia nepastovi M. P. pozicija dėl 2004 m. naktį iš rugsėjo 26 į 27 d. pavogtų išjungiklių kiekio leidžia manyti, jog nuteistojo teiginiai, kad jis tikrai negalėjo per vieną naktį pavogti 21 išjungiklio, yra tik pasirinkta gynybinė pozicija. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakydamas į civilinio ieškovo atstovo E. A. klausimą, M. P. pripažino, jog į kišenes iš tikrųjų galima susidėti 20 vnt. išjungiklių, tačiau jis tiesiog nenorėjęs rizikuoti. Automatiniai išjungikliai nėra tokie įrenginiai ir neturi tokių specifinių savybių, dėl ko jiems būtų reikalingas speciali rankinė, o tai galbūt dar leistų patikėti versija, jog M. P. tikrai neturėjo kur susidėti pagrobtų išjungiklių. Pats nuteistasis apeliacinės instancijos teisme sutiko, jog tokį kiekį išjungiklių galima sutalpinti netgi į drabužių kišenes. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, sulaikytas M. P. turėjo kuprinę, kurioje ir buvo rasti turėti įrankiai, šį faktą posėdyje paminėjo ir pats M. P. (b. l. 140, t. 6). Neatmetama galimybė, jog kuprinė taip pat galėjo būti naudojama susidėti pagrobtam turtui, todėl nuteistojo bei apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad nuteistasis neturėjo rankinės, apylinkės teismo pagrįstai pripažinti kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Taigi nėra pagrindo abejoti, jog M. P. per naktį negalėjo pavogti 21 vnt. automatinių išjungiklių.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nebuvo tiriami M. P. parodymai, jog jis nevogdavo iš skirtingų gatvių. M. P. teiginiai, jog per naktį jis nevogdavo iš skirtingų gatvių, neįtikinantys. Gatvės, kuriose M. P. įvykdė nusikaltimus, yra tame pačiame mikrorajone. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose žemėlapiuose matyti, jog, kai kurios iš jų kertasi tarpusavyje ( b.l.149-154, t.7), todėl nuteistajam fiziškai, net ir be automobilio, nebuvo sunku per vieną naktį įvykdyti nusikaltimus skirtingose gatvėse.

Apeliacinio skundo teiginiai dėl BPK 255 str. pažeidimo atmestini. Gynėjas iš dalies teisus, jog nuosprendyje nurodyta, kad M. P. nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27 įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį tranzitinį skydą TS-82, esantį prie (duomenys neskelbtini), nors kaltintas įsibrovimu ir vagyste iš tranzitinio slydo TS-82, esančio prie (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos medžiaga (AB „(duomenys neskelbtini)“ raštai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuose nurodyta, jog vykta (duomenys neskelbtini) namo ir t. t.) leidžia manyti, jog kaltinime, nurodant, kad tranzitinis skydas TS-82 yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo padaryta techninė klaida, kuri buvo ištaisyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Šis kaltinimo netikslumas bei apylinkės teismo padarytas pakoregavimas nagrinėjimo teisme ribų nei praplėtė, nei susiaurino ir nekeičia priimto sprendimo esmės, kadangi M. P. nuteistas ne už turto pagrobimus iš konkrečių adresų, bet už turto pagrobimus iš konkrečių elektros skydinių, stovinčių prie tam tikrais adresais esančių namų, be to, kaip matyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-01-26 rašto, iš vienos skydinės elektra gali būti tiekiama ne vienam namui, pvz. tranzitinis skydas TS-82 tiekia elektrą namams (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde teigiama, jog buvo padaryta BPK 301 str. pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka. M. P. viso proceso metu pripažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus, tačiau teisiamajame posėdyje nebesutiko, jog pagrobė visą kaltinime nurodytą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma, tik neteisingai įvertino pagrobto turto kiekį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktus įrodymus, be to, ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, mano, jog dėl dalies automatinių išjungiklių pagrobimo M. P. kaltė nėra neginčijamai įrodyta, todėl apylinkės teismo nuosprendį iš dalies keičia.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su M. P. nuteisimu pagal BK 187 2 d. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad visais atvejais M. P., grobdamas įvadinius automatinius išjungiklius, nukirpo laidus nuo elektros linijos, dėl to pastaroji buvo sugadinta, liko neveikianti, gyventojams dingo elektra ir dėl paliktų neizoliuotų elektros laidų galėjo nukentėti žmonės. Kolegijai nekyla abejonių, jog M. P., siekdamas pagrobti automatinius išjungiklius, sugadino AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Turto sugadinimo faktą patvirtina jau vien pats turto pagrobimo būdas, kai automatiniai išjungikliai pagrobiami nukirpus laidus. Teisiamajame posėdyje M. P. aiškino, jog skydinę atidarydavo replėmis, atkirpdavo viršutinį ir apatinį laidus ir išimdavo jungiklį, skydinę uždarydavo (b. l. 63, t. 7). Civilinio ieškovo atstovas posėdyje paaiškino, jog gyventojams ryte būdavo dingusi elektra, todėl specialistai vykdavo į vietą atkurti elektros tiekimą (b. l. 140, 141, t. 6; b. l. 64, t. 7). Be to, kaip matyti iš civilinio ieškovo 2005-01-26 rašto (b. l. 22–24, t. 1), skydus tekdavo ir užplombuoti, taigi tekdavo imtis veiksmų, kad skydas būtų sandariai uždarytas. Kadangi M. P. ne tik vogdavo, bet ir sugadindavo AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, jo veika atitinka BK 187 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Apylinkės teismas pripažino, jog turtą M. P. sugadino taip, jog galėjo nukentėti žmonės, būtent turto sugadinimo būdas lėmė M. P. veikos kvalifikaciją pagal BK 187 str. 2 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nepakanka duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog M. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą sugadino taip, jog galėjo nukentėti kiti žmonės. M. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nesutinka su tuo, jog laidus palikdavo atvirus, nes visada juos sukišdavo į skydinės vidų, skydinę uždarydavo (b. l. 138, t. 6), laidams sukišti panaudodavo atsuktuvą (b. l. 140, t. 6). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pažymėjo, jog nukirpęs laidus, juos užlenkdavo, kad pats nebūtų nutrenktas. Civilinio ieškovo atstovas D. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atviri laidai, susilietę su metalu, yra pavojingi, gali nutrenkti, tačiau čia prielaidos, o jei M. P. laidus tikrai sukišdavo į skydinę, nieko ir neįvyko, tik fiziškai prisilietus nukirptus laidus, gali paveikti elektros įtampa (b. l. 141, t. 6), vėlesniame posėdyje D. M. paaiškino, jog kai laidas yra nukirptas, yra mažesnė tikimybė, jog bus trumpas sujungimas, nei tada, kai laidai būna ištraukti iš skydinės (b. l. 64, t. 7). Kadangi byloje nėra objektyviai užfiksuota, kaip atrodydavo skydinės, kai buvo pastebima, kad pagrobti išjungikliai, kas pažymėta ir apeliaciniame skunde, taip ir nėra aišku, kaip iš tikro būdavo paliekami nukirpti laidai. Vertinant tiek nuteistojo, tiek civilinio ieškovo parodymus, nekyla abejonių, jog nukirpti ir atviri elektros laidai kėlė pavojų, tačiau tik žmogui prie jų fiziškai prisilietus arba šiems laidams susilietus su metaline skydo dėžute, prie kurios prisiliečia žmogus. Nuteistasis teigia, kad nukirptus laidus užlenkdavo, sukišdavo į skydinę ir šią uždarydavo, tokia jo versija byloje nepaneigta. Jei nuteistasis taip ir padarydavo, tokiu atveju žymiai sumažėja tikimybė, jog gali nukentėti pašaliniai asmenys, nes laidai paliekami ne išorėje, o jei jie dar ir užlenkiami, gali būti, jog netgi nekontaktuoja su skydo metaline dalimi. Civilinio ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog kiekvienas vartotojas turi savo raktą nuo skydinės ir dingus elektrai eina prie dėžutės patikrinti, ar neišsijungė išjungiklis, teisiamajame posėdyje, be kita ko, jis buvo pažymėjęs ir tai, kad ant skydinių yra elektros smūgio pavojaus ženklas (b. l. 64, t. 7). Vadinasi, specialių žinių neturintis asmuo, prisiliesdamas prie skydinės, jau ir taip turi būti itin atsargus, o esant gedimams kviesti specialistus, o ne pats bandyti gedimus pašalinti, todėl tikimybė, jog galėjo nukentėti pašaliniai asmenys, dar labiau sumažėja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo M. P. veiką kvalifikuoti pagal BK 187 str. 2 d. Be to, apeliacinės instancijos teismui net ir sumažinus skydinių, į kurias įsilaužė M. P., skaičių, matyti (pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-01-26 raštą bei priedus), jog padaryta žala viršija 3 MGL (390 Lt), todėl M. P. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 187 str. 3 d. Nesant abejonių, kad M. P. tyčiniais veiksmais sugadino svetimą turtą, jo veika perkvalifikuotina iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d.

Pripažinus, jog M. P. pagrobė mažiau turto, nei buvo konstatavęs apylinkės teismas, nežymiai mažintinos pagal BK 178 str. 2 d. skirtos bausmės, be to, perkvalifikavus veiką iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. mažintinos ir dėl turto sugadinimo skirtos bausmės, nors jos ir taip buvo labai nedidelės. Taip pat mažintina ir priteista turtinė žala, iš bendros civilinio ieškovo nurodytos žalos atimant automatinių išjungiklių, dėl kurių vagystės M. P. kaltė neįrodyta, vertę bei atimant elektros atnaujinimo vartotojams išlaidas dėl skydų, dėl kurių sugadinimo M. P. kaltė neįrodyta. Kiekvieno pagrobto automatinio išjungiklio vieneto vertė nurodyta AB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-01-26 rašte, tačiau išlaidos, kurias patyrė civilinis ieškovas dėl sugadinto turto atkūrimo, išsamiai nėra detalizuotos, apsiribojama nurodant bendras išlaidas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomas bendras sugadinto turto atkūrimo išlaidas, atsižvelgęs į tai, jog M. P. į visas skydines įsibraudavo analogišku būdu, naudodamas tas pačias priemones, atitinkamai visų skydinių sugadinimo mastas buvo panašus, kiekvienos jų atkūrimas civiliniam ieškovui kainavo panašiai, daro išvadą, jog vidutinės elektros energijos tiekimo atnaujinimo vartotojams išlaidos dėl vieno elektros skydo sugadinimo sudarė 80 Lt.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad bausmės tikslai M. P. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau kolegija su tuo nesutinka. Apylinkės teismas, parinkdamas M. P. bausmės rūšį, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, savo sprendimą pakankamai motyvavo. Pakoregavus apylinkės teismo nuosprendį, nustatoma kad M. P. padarė 7 nesunkius ir 8 apysunkius savanaudiškus tyčinius nusikaltimus, iki šios dienos nėra atlyginęs visos padarytos turtinės žalos. Nors jis nusikalto būdamas neteistas, bet daugelį nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, darė nuolat, iš anksto apgalvojęs, pasirūpinęs reikalingais įrankiais, todėl apylinkės teismas teisingai nurodė, kad toks M. P. elgesys rodo, kad padaryti nusikaltimai nėra pavieniai atsitiktiniai įvykiai, o gyvenimo būdo sąlygotas dėsningumas. Nuteistajam už atskiras veikas paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės nei straipsnių sankcijose nustatytų bausmės rūšių vidurkiai ir nėra aiškiai per griežtos. Sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vertintinas ir kaltininko elgesys po nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju M. P. prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui pabėgo nuo teismo, nors tuo metu jam buvo priimtas dar ir kitas 2004-10-25 apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tai leidžia teigti, kad M. P. kritiškai savo ankstesnio elgesio nevertina, nesistengė įrodyti, jog gailisi, atlyginti nusikaltimais padarytos žalos. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad M. P. Vokietijoje turėjo gyvenamąją vietą ir buvo užsiregistravęs darbo biržoje, nėra pakankama manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti tai, kad M. P.:

naktį iš 2004-09-26 į 2004-09-27 įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: tranzitinį skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A ; įvadinį skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A; nurodyti, kad iš viso M. P. pagrobė 21 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 365,94 Lt, ir sugadino įrenginius;

naktį iš 2004-09-28 į 2004-09-29 įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė 6,66 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A; apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė du įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C16A, kurio vieno vertė 6,66 Lt, o bendra – 13,32 Lt, bei 22,54 Lt vertės įvadinį automatą CLS6-25A; nurodyti, kad iš viso M. P. pagrobė 3 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 68,70 Lt, ir sugadino įrenginius;

naktį iš 2004-10-01 į 2004-10-02 įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du įvadinius automatinius išjungiklius CLS6-C20A, kurio vieno vertė 6,63 Lt, bendra – 13,26 Lt bei du vienetus įvadinių automatinių išjungiklių CLS6-C16A, kurio vieno vertė 23,08 Lt, o bendra – 46,16 Lt; apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, iš jo pagrobė du įvadinius automatinius išjungiklius CLS-C16A, kurių vieno vertė 23,08 Lt, o bendra – 46,16 Lt; tranzitinį skydą TS-151, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė keturis įvadinius automatinius išjungiklius: du vienetus CLS6-C20A, kurio vieno vertė 23, 08 Lt, o bendra – 46,16 Lt, bei du vienetus CLS6-16A, kurio vieno 23, 08 Lt, o bendra – 46,16 Lt; nurodyti, kad iš viso M. P. pagrobė 1 įvadinį automatinį išjungiklį, priklausantį AB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 23,08 Lt, ir sugadino įrenginius;

naktį iš 2004-10-02 į 2004-10-03 įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią saugyklą – įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini)namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė du automatinius išjungiklius CLS6-C16A, kurių bendra vertė 45,08 Lt; nurodyti, kad iš viso M. P. pagrobė 3 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 69,81 Lt, ir sugadino įrenginius;

naktį iš 2004-10-03 į 2004-10-04 įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias saugyklas: įvadinį apskaitos skydą, esantį (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinius automatinius išjungiklius nuo laidų pagrobė tris įvadinius automatinius išjungiklius: 6,63 Lt vertės CLS6-C20A bei du vienetus CLS6-C16A, kurių vieno vertė 23,08 Lt, o bendra – 46,16 Lt; įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A; įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo, kur replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės automatinį išjungiklį CLS6-C25A; įvadinį apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A; įvadinį apskaitos skydą – saugyklą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 23,08 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C16A; nurodyti, kad iš viso M. P. pagrobė 3 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 68,16 Lt, ir sugadino įrenginius;

naktį iš 2004-10-04 į 2004-10-05 įsibrovė į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią saugyklą – apskaitos skydą, esantį prie (duomenys neskelbtini) namo ir replėmis nukirpęs įvadinį automatinį išjungiklį nuo laidų pagrobė 22,54 Lt vertės įvadinį automatinį išjungiklį CLS6-C25A; nurodyti, kad iš viso M. P. pagrobė 8 vnt. įvadinių automatinių išjungiklių, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 224,52 Lt, ir pasikėsino pagrobti 2 vnt. automatinių išjungiklių, sugadino įrenginius.

Pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27 skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams; M. P. veiką dėl AB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio turto sugadinimo nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27 perkvalifikuoti iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29 skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams; M. P. veiką dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimo nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29 perkvalifikuoti iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)T“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02 skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams; M. P. veiką dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimo nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02 perkvalifikuoti iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03 skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams; M. P. veiką dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimo nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03 perkvalifikuoti iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04 skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams; M. P. veiką dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimo nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04 perkvalifikuoti iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 5 mėnesiams;

pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05 skirti laisvės atėmimą 5 mėnesiams; M. P. veiką dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimo nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05 perkvalifikuoti iš BK 187 str. 2 d. į BK 187 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27, ir bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 1 d. už AB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-09-26 į 2004-09-27, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29, ir bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 1 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-09-28 į 2004-09-29, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02 ir bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-01 į 2004-10-02, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03, ir bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 1 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-02 į 2004-10-03, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04, ir bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 1 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-03 į 2004-10-04, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimą nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05, ir bausmę, paskirtą pagal BK 187 str. 1 d. už AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimą nakties metu iš 2004-10-04 į 2004-10-05, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šias apėmimo būdu subendrintas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 str. 1 d. už V. K. priklausančio turto pagrobimą, BK 178 str. 2 d. už R. A. priklausančio turto pagrobimą, BK 302 str. 1 d. už dokumento pagrobimą bei su 2004-10-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 5851,10 Lt turtinės žalos atlyginimo sumažinti ir iš M. P. civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 3919,12 Lt turtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas DaugėlaTeisėjai Linas PauliukėnasDalius Jocys