- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- ATP-507-843/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18969-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo A. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 30 eurų bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta 900 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. Š. skirta galutinė nuobauda – 900 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 3 mėnesiams, kas mėnesį mokant ne mažiau 300 eurų iki visiško baudos sumokėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimu nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015-12-14, apie 10.34 val., S. Žukausko g. 31, Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama stovintį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius sugadino. Be to, A. Š. iš įvykio vietos pasitraukė pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimą, nutraukti jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir skirti piniginę baudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nematant galimybės tenkinti aukščiau išdėstytą reikalavimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir pakeisti paskirtą nuobaudą švelnesne, t.y. be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliantės teigimu teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, bylą išnagrinėjo itin formaliai, visiškai nevertindamas byloje surinktų ją teisinančių duomenų visumos ir įvertino tik ją kaltinančius duomenis, priimdamas nutarimą vadovavosi išimtinai liudytojo subjektyviais parodymais, nepaisant to, kad ji savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė nuo pat pradžių, jos parodymai buvo nuoseklūs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamame nutarime nemotyvavo nei jos kaltės, nei kuo pasireiškė tiesioginė tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei tikslas išvengti atsakomybės. Teismas apie tyčios buvimą jos veiksmuose sprendė tik iš to, jog ji iškart po eismo įvykio stabtelėjo. Teismo nuomone, išgirdusi garsą, ji turėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį.
Skunde pažymima, kad teismas bylą išnagrinėjo itin formaliai, nesigilindamas į jos tiek pirminius, tiek teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir paviršutiniškai vertindamas bylos medžiagą. Tokią išvadą daro remdamasi tuo, kad byla teisme buvo nagrinėjama 2016 m. balandžio 1 d. 10 val. (teismo posėdis baigėsi apie 11 val.), o nutarimo paskelbimas vyko tos pačios dienos 15 val. Be kita ko, ir iš paties nutarimo teksto matyti, kad jis buvo surašytas paskubomis, jame minima kito administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavardė. Tokį jos manymą sustiprina ir tai, kad teismo posėdžio metu ji teismui pateikė savo transporto priemonės remonto sąmatą, sudarytą UAB „Tokvila“, kuria įrodinėjo aplinkybę, jog eismo įvykio metu jos transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai, t.y. buvo apgadintas dešinės pusės durys ir sparnas, tuo tarpu teismas šios sąmatos visiškai neanalizuodamas, tiesiog formaliai pasisakė, jog šioje sąmatoje nurodyta 1 123,93 Eur dydžio suma „leidžia pripažinti, kad automobilį pristabdžiusi vairuotoja A. Š. ne tik privalėjo, bet ir aiškiai turėjo įvykio situaciją įvertinti kaip kilusį eismo įvykį“. Atkreipia dėmesį, kad tokios remonto sąmatos išlaidos susidarė dėl to, jog, siekiant pašalinti menkus nubrozdinimus, techniškai teko ardyti automobilio dalis ir jas perdažyti (iš ko ir susideda didžioji sąmatos dalis), todėl ši sąmata, priešingai negu ją interpretavo teismas, įrodo eismo įvykio mažareikšmiškumą bei aplinkybę, kad galėjo nesuvokti padariusi eismo įvykį.
Be to, iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiajam apgadintas tik jo transporto priemonės galinis bamperis ir žibintas. Nukentėjusysis procese net nedalyvavo, jokių pretenzijų jai nereiškė, didelės jam padarytos žalos neįrodinėjo, kas taip pat pripažintina reikšminga aplinkybe skiriant nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, anot A. Š., neįvertino aplinkybės, kad liudytojas D. R., teigdamas, kad ji turėjo pajusti susidūrimą ir smūgį, išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę, ką jis ir pats patvirtino teismo posėdžio metu, o vieno liudytojo subjektyvi nuomonė negali būti neabejotinu jos kaltės įrodymu.
Teismo posėdžio metu tiek ji, tiek ir jos atstovė akcentavo, kad ji neturėjo jokio tikslo bei motyvo pasišalinti iš įvykio vietos. Iš bylos medžiagos (fotonuotraukų, sąmatos ir kt., b.l 32-33) aiškiai matyti, kad transporto priemonių apgadinimai mažareikšmiai, pažeidimai nėra šiurkštūs, jokių sunkių pasekmių sukelta nebuvo, eismo įvykyje nenukentėjo žmonės, iškart po eismo įvykio buvo patikrintas jos blaivumas ir ji buvo buvau visiškai blaivi, jos transporto priemonė ne tik apdrausta privalomuoju, bet dar ir savanoriškuoju draudimu, eismo įvykis vyko dienos metu, judrioje S. Žukausko gatvėje, kur vaikšto daug žmonių. Apeliantė pažymi, kad yra garbaus amžiaus, todėl žino ir suvokia atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, o jos reakcija ir suvokimas jau nebe tokie, kaip jauno žmogaus, todėl esant nestipriam smūgiui, nesusiorientavo situacijoje. Ji teismui pripažino, jog pasielgė lengvabūdiškai ir neapdairiai, kuomet išgirdusi garsą, bet nesupratusi jo kilmės, sustojo apsižiūrėti, bet neišlipo iš transporto priemonės, tačiau tai jokiu būdu negali būti laikoma jos tyčiniais veiksmais. Kuomet kelių eismo pareigūnai surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, ji grįžo prie nukentėjusiojo transporto priemonės ir tik tuomet pamatė, kad jo transporto priemonė stovėjo ant šaligatvio, išlindusi į važiuojamąją kelio dalį, dėl ko galimai ir įvyko kontaktas, tačiau sėdėdama savo automobilyje to nepamatė ir nepajuto. Be kita ko, atvykę policijos pareigūnai nedelsiant, nedėdami tam jokių ypatingų pastangų, rado ją šalia esančiame kieme, niekur nesislapstančią, taigi teigti, kad ji iš eismo įvykio pasišalino, nėra jokio pagrindo.
A. Š. manymu, jos veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo, todėl jai nepagrįstai inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, netgi tuo atveju, jeigu teismas manė, kad ji padarė šį administracinį teisės pažeidimą, jos atžvilgiu pritaikyta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, vertinant visas aukščiau išdėstytas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra neproporcingai griežta ir neadekvati.
Į bylą pateikti dokumentai rodo, kad ji šiuo metu yra pensininkė, dirba dvejose darbovietėse, turi sveikatos susirgimų, dėl kurių privalo laikytis griežtos dienotvarkės, atstumas tarp jos namų ir darbo yra itin didelis ir kelionė viešuoju transportu yra nepatogi, su keliais persėdimais, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai neabejotinai sukels itin neigiamų pasekmių. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu, jis serga cukriniu diabetu, dėl ko turi du kartus per dieną švirkštu leistis insuliną. Jis turi būti leidžiamas visuomet tuo pačiu laiku, privaloma laikytis gydytojo nustatyto griežto mitybos režimo, tuo tarpu atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones, bus priversta keisti gyvenimo ritmą ir režimą, dėl ko galimai jai netgi teks išeiti iš darbų, nes važiavimas viešuoju transportu jai sutrikdys visą įprastą grafiką ir gydytojo nustatytą bei jau įprastą dienos režimą. Nusprendus jai nenutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, prašo įvertinti visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir palikti galioti tik piniginę nuobaudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijama A. Š. kaltė dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo dėl eismo įvykio, tačiau ginčijama jos tyčia pasitraukiant iš įvykio vietos, t. y. ginčijamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties konstatavimas.
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės A. Š. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. Š. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas; visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Apeliaciniame skunde ginčijant A. Š. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nurodoma, jog nėra surinkta jos kaltės įrodymų. Nurodoma, kad A. Š. nesuprato atsitrenkusi į kitą automobilį ir pagal garsą manė, kad kažkas nukrito jos vairuojamo automobilio bagažinėje.
Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde neginčijamas apylinkės teismo nustatytas faktas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje A. Š., vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama KET padarė eismo įvykį, kurio metu apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kontakto pobūdį bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus visus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenimis, rodančiais, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.
Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nurodytus A. Š. paaiškinimus, jog nėra jos tyčios dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-46157395-15 (b.l. 3) (toliau tekste – Protokolas), 2016-02-17 transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas ir fotolentėlė (b.l. 32-33), 2015-12-14 eismo įvykio vietos schema (b.l. 10), pažyma dėl eismo įvykį (b.l. 17), D. R. paaiškinimas (b.l. 40), patrulio Edgaro Jahimovičiaus tarnybinis pranešimas (b.l. 7), teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo G. C., liudytojo D. R. parodymai, iš dalies – pačios pažeidėjos paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad galvojo, jog truputį kliudė veidrodėlį (b.l. 12). Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojo D. R. paaiškinimai apie tai, jog ji turėjo pajusti susidūrimą ir smūgį, laikytini jo subjektyvia nuomone. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad liudytojas D. R. iš tiesų teismui nurodė savo subjektyvią nuomonę apie tai, kad A. Š. negalėjo nepajusti smūgio į kitą automobilį. Tačiau pažymėtina, jog šis liudytojas buvo įvykio vietoje įvykio metu ir betarpiškai stebėjo įvykį bei matė, kad smūgį išgirdo bei matė, kaip sujudėjo automobilis, į kurį atsitrenkė A. Š.. Be to, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A. Š. tyčios padarė remdamasis ne vien šio liudytojo parodymais, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos įvertino ir dėl jo pasisakė ginčijamame nutarime. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su byloje padaryta išvada, kad A. Š. suprato atsitrenkusi į nukentėjusiojo automobilį, nes tai patvirtina ir automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas ir fotolentėlė. Tai, kad smūgio būta stipraus, juntamo, patvirtina automobiliui „Mercedes Benz“ padaryti apgadinimai – kairėje pusėje nubrozdintas galinis bamperis bei sudaužytas žibintas. Šio fakto nepaneigia ir teismui pateikta automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata 1 123,93 Eur dydžio sumai. Nors apeliantė nurodo, jog didžiąją sąmatos dalį sudaro automobilio dalių ardymas ir jų nudažymas, o patys sugadinimai yra nedideli, tačiau vis tik iš šios sąmatos matyti, kad automobiliui „Toyota“ buvo keičiamas sparnas, buferis, žibintas.
Tai, kad A. Š. suprato atsitrenkusi į transporto priemonę, liudija jos elgesys po susidūrimo. Tiek paaiškinime, tiek apklausiamas teismo posėdyje liudytojas D. R. parodė, kad iš karto po kontakto ji sustojo, po to pavažiavo automobiliu į priekį, vėl stabtelėjo ir tada nuvažiavo. Taigi, ji po smūgio net du kartus sustojo, iš automobilio nelipo ir bagažinės neatidarė, kas paneigia jos versiją, kad ji galvojusi, jog kažkas nukrito bagažinėje.
Pažymėtina ir tai, kad 2015-12-14 rašytiniame paaiškinime A. Š. nurodė, kad galvojo, jog truputį kliudė veidrodėlį ir, nors teismo posėdžio metu teigė, kad buvo susijaudinusi, todėl gal rašytiniame paaiškinime ne taip išsireiškė, tačiau tokie jos paaiškinimai vertintini kaip gynybinė pozicija. Kaip akcentuoja pati pažeidėja savo apeliaciniame skunde, ji yra garbaus amžiaus, kas reiškia, jog turi gyvenimiškos patirties, todėl akivaizdu, jog raštu rašydama paaiškinimą ir nurodydama, jog pamaniusi kliudžiusi veidrodėlį ji būtent tai ir turėjo omenyje.
Nesutiktina su A. Š. apeliacinio skundo teiginiu, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nesigilindamas į jos tiek pirminius, tiek teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir paviršutiniškai vertindamas bylos medžiagą. Atkreiptinas pažeidėjos dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas 2016-01-13 nutartimi A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tyrimo trūkumams pašalinti, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam įstatymo nustatytų privalomų reikalavimų – nėra nurodytos liudytojų ir nukentėjusiųjų pavardės, adresai, kitokios žinios (žala), tyrimo metu nebuvo nustatytas ir apklaustas liudytojas, kuris pranešė apie įvykį, galimai buvo tiesioginis įvykio stebėtojas. Gavęs administracinio teisės pažeidimo bylą po nurodytų trūkumų pašalinimo teismas teisėjas ją išnagrinėjo teismo posėdyje, kuriame apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. Š. ir liudytoją D. R., betarpiškai mačiusį eismo įvykį. Pažymėtina, jog teisėjas su bylą susipažįsta ne teismo posėdžio metu ir po jo, bet rengiasi jos nagrinėjimui iš anksto, tai yra iki teismo posėdžio. Todėl tai, jog teisėjas tą pačią dieną išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskelbė sprendimą, nėra pagrindas pripažinti, kad byla išnagrinėta formaliai. Tai, jog skundžiamame nutarime, pripažįstant pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra nurodyta ne A. Š., o kito asmens pavardė, pripažintina technine klaida ir taip pat nėra pakankamas pagrindas teigti, kad byla išnagrinėta formaliai.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog transporto priemonių apgadinimai mažareikšmiai, pažeidimai nėra šiurkštūs, jokių sunkių pasekmių sukelta nebuvo, eismo įvykyje nenukentėjo žmonės, iškart po eismo įvykio buvo patikrintas jos blaivumas ir ji buvo visiškai blaivi, jos transporto priemonė ne tik apdrausta privalomuoju, bet dar ir savanoriškuoju draudimu, eismo įvykis vyko dienos metu, judrioje S. Žukausko gatvėje, kur vaikšto daug žmonių, todėl ji neturėjo tikslo ir motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau pažymėtina, kad teismas negali numanyti visų įmanomų asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvų, taigi nėra jokio pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog tokių motyvų tikrai nebuvo. Asmens, pasišalinančio iš eismo įvykio vietos, motyvai gali būti administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį vengimas, nenoras skirti laiko procedūroms, susijusioms su eismo įvykio įforminimu, tiek ir daugelis kitų, kiekvieno asmens subjektyviai suvokiamų motyvų.
Taigi, pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad A. Š. suprato atsitrenkusi bei apgadinusi kitą automobilį, tačiau, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išvažiavo iš įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad yra konstatuoti visi tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymiai.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma A. Š. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą už padarytus pažeidimus - neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnio nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).
A. Š., vairuodama transporto priemonę kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė vieną iš šiurkščiausių teisės pažeidimų. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Apeliantės teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, nes yra pensininkė, dirba dvejose darbovietėse, turi sveikatos susirgimų, dėl kurių privalo laikytis griežtos dienotvarkės, atstumas tarp jos namų ir darbo yra itin didelis ir kelionė viešuoju transportu yra nepatogi, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vykdoma veikla siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Remiantis išdėstytu spręstina, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar pakeisti remiantis A. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.