- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 1-44-784/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02232-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Advokatai
- Irina Karšul
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis santechniku UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 135 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2008 m. spalio 28 d. apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tarp jo ir J. B., sudavė pastarajai kumščiu vieną smūgį į veido sritį, po to spyrė vieną kartą J. B. į veido sritį, nuo ko pastaroji griūdama atsitrenkė į sieną, ko pasekoje jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos akių obuolių junginėse, galvos smegenų sumušimas abipus kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo užpakalinėje dauboje, pakauškaulio lūžis ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. B. sveikatą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja J. B. buvo pažįstamas iš matymo, o daugiau bendravo su jos buvusiu vyru O. B.. Įvykio dieną, t.y. 2008-10-28, grįždamas iš darbo paskambino savo broliui K. Š., kuris pasakė, kad geria pas O. B. namie. Tada pas O. B. į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo ir jis. Ten sėdėjo gal penki ar šeši asmenys – jis, P., O., J., E.. J. B. pradėjo kabinėtis, sakė, tuoj atvažiuos sūnus ir bus blogai. Kai atėjo pas O. į namus, J. veidas jau buvo mėlynas, O. pasakė, kad J. prieš kelias dienas nukrito nuo laiptų. Po to, kai J. pradėjo prie jo, J. Š., kabinėtis, jis J. trenkė kumščiu į veidą. Po to J. pradėjo dar daugiau kalbėti, tuomet jis spyrė jai koja, pataikė kažkur į kaklą, kur tiksliai pataikė, nepamena. Jis kumščiu J. B. trenkė rūkomajame, kur gėrė, o spyrė pirmame aukšte. Po spyrio J. B. nukrito ant lovos, jis nepastebėjo, kad ji būtų atsitrenkusi į sieną. Po to jis išvažiavo. Tą dieną J. vartojo alkoholį, gėrė kartu degtinę, vos pastovėjo ant kojų. Jis pats buvo išgėręs apie 200 gramų degtinės. Po jo spyrio nukentėjusioji nebuvo praradusi sąmonės. Po to, kai J. nuo jo spyrio nukrito, jo brolis jį išvedė iš kambario. Įvykis tikrai buvo 2008 m. spalio 28 d., datą jis gerai prisimena, nes spalio 26 d. išsiskyrė su savo mergina. Jis vėliau J. siūlė 5 000 Lt, bet ji atsakė, kad nieko nenori, o jį vis vien pasodins. Parodžius kaltinamajam 1 tome 11 lape esančias įvykio vietos apžiūros metu darytas fotonuotraukas, kaltinamasis paaiškino, kad apačioje esančioje nuotraukoje nufotografuota vieta, kur J. B. po jo spyrio nukrito ant lovos. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad nors jo pravardė „Kamar“, tačiau su nusikalstamu pasauliu neturi nieko bendra, jis 2007 metais turėjo konfliktą su draugu, su kuriuo vėliau susitaikė. Jis su pareikštu ieškiniu sutinka, bet mano, kad ieškinio suma yra per didelė. Su ligonių kasa yra sudaręs sutartį, moka įmokas kas mėnesį.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2008-10-28 ji gyveno pas buvusį vyrą O. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su vyru išsiskyrė todėl, kad pas jį nuolat rinkdavosi kompanijos, kuriose buvo girtaujama. 2008-10-28 taip pat buvo girtaujama. Įvykio dieną ji žiūrėjo televizorių. O. dar su trim vyrais išėjo į garažą, o J. liko vienas. Ji pamaniusi, kad išgėrę vyrai išsiskirstė, todėl pradėjo iš namų varyti ir J.. Tuomet J. virtuvėje trenkė jai kumščiu į nosį. Ji pradėjo šaukti. Tada atbėgo O., jo pusbrolis ir pradėjo tempti J. iš virtuvės lauk. Nuo šio smūgio ji niekur neatsitrenkė, bet jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl ji nuėjo į tualetą. Jei einant į tualetą J. pirmame aukšte movėsi batus. J. jai spyrė vieną kartą koja, ji atsitrenkė į sienelę prie lovos ir prarado sąmonę. Kuomet ji atgavo sąmonę prie lovos namuose nieko nebuvo, nes O. išvažiavo su kitais vyrais. Nežino, kiek laiko gulėjo be sąmonės. Kuomet O. grįžo namo, jis ją nuvežė į ligoninę. Su jais važiavo ir dukra. Į ligoninę ją nuvežė kitą dieną po įvykio. Ligoninėje jai pasakė, kad yra lūžęs kaulas, o kraujas išsiliejęs į smegenis. Ji 10 dienų gulėjo reanimacijoje, vėliau ją perkėlė į kitą palatą. Reanimacijoje sąmonė tai atsirasdavo, tai ji vėl ją prarasdavo. Šiuo metu jai kas tris mėnesius reikės darytis tomografinį tyrimą. Kol kas tokio tyrimo dar nedarė. Ji gydėsi Lazdynų ligoninėje ir Naujininkų poliklinikoje. Gydytojai jai neleidžia dirbti pagal specialybę, ji negalinti praeiti medicininės komisijos. Galinti dirbti tik lengvus darbus. Iki to laiko sveikatos problemų neturėjo. Ankščiau legaliai dirbo virėja, bet dabar dirbti negali, nes dingo uoslė. Iki įvykio ji jau nedirbo 4 mėnesius, iš darbo buvo išėjusi savo noru. Šiuo metu jai siūlo darbą – valyti patalpas, bet ji jo negali dirbti dėl sveikatos būklės. Po įvykio buvo problemų ir su regėjimu, bet dabar regėjimas atsistatė. Prieš įvykį jokių sumušimų jai nebuvo padaryta. Jos buvęs vyras vėliau pakeitė parodymus. Jai neįgalumas nėra nustatytas, nes ji pati to nenori, ji nori pasveikti ir susirasti darbą. Ji į ligoninę tikrai nuvažiavo kitą dieną po įvykio, o ne po savaitės. Ji negali paaiškinti, kodėl medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ji į ligoninę kreipėsi 2008 m. lapkričio 5 d. Įvykis, kuomet J. Š. ją sumušė, tikrai buvo spalio 28 d. Ji į ligoninę važiavo iškart, nes pykino. Policija ją apklausė kitą dieną. Ji įvykio metu buvo blaivi, su kaltinamuoju negėrė, tik rūkė. Nutraukus santuoką, jos dukters gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu, nes jie taip susitarė, be to, ji turi problemų dėl gyvenamosios vietos. Savo dukrai ji padeda. Ieškinį palaiko, dėl turtinė žala jai nepadaryta, tai yra, ji vaistus pirko, bet kvitų neišsaugojusi. Parodžius nukentėjusiajai 1 tome 11 lape esančias įvykio vietos apžiūros metu darytas fotonuotraukas, nukentėjusioji paaiškino, kad pirmoje nuotraukoje užfiksuota vieta, kur jai J. Š. trenkė į veidą, o antroje nuotraukoje – sienelė, į kurią ji atsitrenkė galva krisdama po smūgio koja.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas O. B. parodė, kad prieš šešerius metus nutraukė su J. B. santuoką, pagal teismo sprendimą vaikas (dukra) liko gyventi jo namuose. J. B. alimentų nemokėjo, todėl jis kreipėsi į antstolius. Prieš porą metų J. B. pasiprašė pagyventi pas jį adresu (duomenys neskelbtini), nes nesutarė su savo tėvais. Jis tai leido. Spalio 28 dieną jis, kartu su savo pažįstamais, kurie dabar yra liudytojai teisme, sėdėjo pas jį namuose esančiame kambariuke ir išgėrinėjo. Prie jų prisėdo J. B., išgėrė gal 2 taureles degtinės ir išėjo. Po 10-15 minučių J. B. grįžo ir jiems pasakė, kad tuoj atvažiuos vyrukai su limuzinais, pastatys juos visus „keturiomis“. Niekas prie J. B. nelindo, nesikabinėjo, bet ji pati atėjo ir tai pasakė. Jie jai pasakė, kad eitų iš kambariuko. Tada J. B. išėjo į vonią ir jie girdėjo, kaip kažkas ten nukrito. Tada jie atėjo į vonią, rado ją gulinčią prie vonios, jos nosis buvo kruvina. Jie ją pakėlė ir ji nuėjo į viršuje esantį miegamąjį. Paskui ją į viršų nuėjo ir kaltinamasis, pravarde „Kamar“. Nubėgęs į miegamąjį matė, kaip „Kamar“ spyrė J. B. į žandikaulį ir ji, persivertusi per lovos atlošą, nukrito ant grindų. Kaltinamasis pataikė nukentėjusiajai į žandikaulį. Nuo spyrio nukentėjusioji nukrito tarp lovos ir sienos. Kaltinamasis spyrė stovėdamas. J. Š. su nukentėjusiąja prieš spyrį barėsi, tačiau, kad tarp jų būtų konfliktas virtuvėje, jis nematė. Konfliktas buvo tik kambariuke, kuriame jie visi sėdėjo ir J. B. grasino, jog atvažiuos žmonės su limuzinais. Po to matėsi, kad kaltinamasis susinervino. Jis irgi būtų susinervinęs. Parodžius liudytojui 1 tome 11 lape esančias įvykio vietos apžiūros metu darytas fotonuotraukas, liudytojas paaiškino, kad antroje nuotraukoje užfiksuota vieta, kur buvo įvykis – nukentėjusioji nukrito ant lovos ir nuo lovos nuslydo tarp sienos ir lovos. Liudytojas O. B. taip pat parodė, kad iškart pasiūlė nukentėjusiąją nuvežti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Jis paėmė rankšluostį ir viską nuvalė. Jam padėjo Natalija. J. B. stovis nebuvo geras, tačiau iki vežimo į ligoninę ji vaikščiojo, nukentėjusioji šiek tiek valgė. Į ligoninę J. B. buvo nuvežta todėl, kad pablogėjo jos sveikata. Ji pasakė, kad jai bloga, todėl jis ją nuvežė į ligoninę. Į ligoninę jis J. B. nuvežė po 4- 6 dienų nuo įvykio. J. B. atsisakė siūlomos operacijos, nes kalbama, kad po jos apie 60 procentų pacientų tampa neįgalūs. J. B. visą laiką buvo sąmoninga. Grįžusi iš ligoninės J. B. vėl pas jį apsigyveno, pasveiko ir vėl pradėjo savo lengvabūdišką gyvenimą. Jos namie nebūdavo po 3-4 dienas per savaitę. Tuomet jis paprašė jos, kad ji išeitų iš jo namų. Iki spalio 28 d. įvykio jis matė mėlynes po nukentėjusiosios akimis. Taip pat matė „gumbą“ kaktoje. Nukentėjusioji jam sakė, kad buvo nukritusi nuo laiptų, jai skaudėjo galvą, bet ji į ligoninę nesikreipė. Jis yra sumokėjęs Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios J. B. gydymą. J. B. ranka buvo sužalota ne kaltinamojo J. Š., nukentėjusioji pati susilaužė ranką, kuomet ėjo į parduotuvę pirkti alaus ir paslydo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas P. D. parodė, kad įvykio dieną jis ryte su draugais užėjo pas O. B. išgerti į svečius (duomenys neskelbtini). J. B. jau buvo su mėlynėmis ir išgėrusi. Jis neprisimena, kurioje veido pusėje buvo mėlynės. Kaltinamojo iš pradžių nebuvo, jis atėjo vėliau. J. pas juos atėjo, išgėrė, išėjo, po to vėl atėjo. Jis nematė, kad kas muštų J. B.. Apklausiamas policijoje jis sakė, kad J. B. buvo su mėlynėmis, gal jį ne taip suprato, apklausoje nedalyvavo vertėjas. Kitų sužalojimų, neskaitant mėlynių, ant nukentėjusiosios J. B. jis nematė. Neprisimena, ar buvo randų, įpjovimų, „gumbų“. J. B. su jais nesėdėjo, ji tik atėjo, išgėrė ir išėjo. J. B. charakteris nebuvo geras, ji pasigėrusi lįsdavo muštis. Kaltinamąjį pažįsta, su juo santykiai normalūs, draugiški. Jis nežino, kada J. B. buvo nuvežta į ligoninę.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. Š. parodė, kad įvykio dieną jis, P. ir E. atėjo į (duomenys neskelbtini). Atėjęs pamatė, kad J. B. sėdėjo rūkykloje su mėlynėmis. Ji jam pasakė, kad mėlynės pas ją yra todėl, kad ji nukrito nuo laiptų. Jis paskambino savo broliui J. Š. ir šis atvažiavo. Jie visi sėdėjo rūkykloje ir išgėrinėjo. J. buvo išėjusi, bet po to vėl grįžo. Kitą dieną O. jam pasakė, kad jo brolis J. Š. sumušė J. B.. Ar su jais buvo N. neatsimena. Jis visą laiką sėdėjo rūkykloje, konfliktų, muštynių nematė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. A., parodė, kad jis buvo įvykio vietoje, matė ant J. B. mėlynes ir „guzą“. Jis nežino, ar J. B. buvo sumušta. Tos mėlynės ir „guzas“ buvo nuo kritimo. Jis mėlynę matė po viena J. B. akimi, ar buvo mėlynė po kita akimi, nepamena, kur buvo „gumbas“ neprisimena. Apklausoje pas tyrėją jis užmiršo pasakyti apie mėlynes. O. sakė, kad J. B. nukrito nuo laiptų. Kada tai pasakė, jis nežino. Jis įvykio dieną buvo išgėręs, J. irgi buvo girta. Bet jis buvo mažiau išgėręs. Jis rašyti nemoka, mokykloje yra buvęs du kartus.
Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 5631/08 (01), kurią pasirašė teismo medicinos ekspertė G. K. matyti, kad nepateikus reikalaujamų medicininių dokumentų ir rentgenogramos, duoti išvados nėra galimybės (t. 1, b. l. 50-51).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3770/09(01), kurią pasirašė teismo medicinos ekspertė G. K., konstatuota, jog J. B. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos akių obuolių junginėse, neurochirurgų nustatytas galvos smegenų sumušimas abipus kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo užpakalinėje dauboje, pakauškaulio lūžis, padaryta griūnant ir pakaušiu atsitrenkiant į kietą, buką daiktą prieš kreipiantis į gydymo įstaigą (išvados 1, 2 punktai). Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno griuvimo metu (išvados 3 punktas). Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo (išvados 4, 5 punktai) (b. l. 59-60).
Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė G. K. paaiškino, kad ji patvirtina savo išvadą dėl nustatyto nukentėjusiosios sužalojimo sunkumo. Nustatytas sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytas griuvimo metu. Griuvimas – tai kūno padėties pakeitimas iš savo kūno aukščio, iš vertikalios į horizontalią. Kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo abipus pakaušinėse srityse, pakauškaulio lūžis rodo, kad buvo kontaktas su pakaušiu. ji negali nurodyti, kada padarytas sužalojimas. Duodant pirmą išvadą, jai nebuvo pateikta ligos istorija. Nukentėjusioji į ligoninę pateko lapkričio 5 d., kada prieš patenkant į gydymo įstaigą buvo padaryti sumušimai, ji negali atsakyti. Ji matė kraujosruvas, kuomet nuo sumušimo buvo praėjusios 20-22 dienos. Antrą kartą ji nebeapžiūrėjo nukentėjusiosios ir davė išvadą pagal medicininius dokumentus, nukentėjusiosios ligos istoriją. Ji nematė tomogramos, tik gydytojo neurochirurgo aprašymą. Ligos istorijoje buvo gydytojo neurochirurgo S. Č. įrašas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. Č. parodė, kad jis dirba neurochirurgu (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Prieš apklausą jis peržiūrėjo kompiuteryje išrašą dėl J. B. gydymo. Išraše yra trumpai paminėta, kad kompiuterinė tomografija rodo, kad yra abiejų kaktinių skilčių kontūzija ir užpakalinėje dauboje epidurinė hematoma ir pakauškaulio lūžimas. Kompiuterinė kontrolinė tomografija rodo, kad dinamika ryškiai teigiama, hematoma hipodensinė, žymiai sumažėjusi. Kuomet ligonis išrašomas, paprastai tomografijos nuotraukos atiduodamos į ligoninės archyvą. Kartais, kai ligonis pageidauja, arba esant tolesnio tyrimo reikalingumui, tomografijos nuotraukos atiduodamos ligoniui „į rankas“, apie tai atžymint pirmajame ligos istorijos puslapyje. Jis nukentėjusiąją J. B. atsimena miglotai, daugiau iš dokumentų. Apžiūrint pacientą įmanoma nustatyti orientacinį traumos atsiradimo laiką, jei yra kraujosruvos. Pagal kraujosruvų spalvą apytikriai galima nustatyti minkštųjų audinių sumušimo laiką, o jei yra kraujo išsiliejimas smegenyse, kaip šiuo atveju, pagal konstatuotas hematomas galima nustatyti sužalojimo padarymo orientacinį maždaug savaitės periodą. Jis pagal išrašą gali pasakyti, kad darant kontrolinę tomografiją pažymėta, kad hematoma hipodensinė, vadinasi, jai ne mažiau kaip dvi savaitės. Susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančia specialistės G. K. pateikta išvada, liudytojas S. Č. parodė, kad jei pirminė nukentėjusiosios apžiūra daryta tik atvykus į ligoninę, tai reiškia, kad kraujosruvos yra apytikriai savaitės senumo. Jei nukentėjusioji apžiūrėta lapkričio 5 d., tuomet trauma galėjo įvykti tiek spalio 28 d., tiek spalio 27 d. Kompiuterinė tomograma traumos laiką parodyti gali taip pat tik savaitės tikslumu. Jis pats buvo nukentėjusiosios J. B. gydantis gydytojas. Jis iš atminties negali pasakyti, ar atvykusi J. B. buvo labai sudėtingos būklės. Jam atrodo, kad nukentėjusioji nebuvo be sąmonės. Medicininiuose dokumentuose parašyta, kad atvykus būklė vidutinio sunkumo, sutrikusi statika ir koordinacija. Vadinasi, J. B. galėjo pastovėti. Išrašant jos būklė buvo patenkinama. Ligonis išrašomas tuomet, kai jam nebegresia pavojus. Ligoninės skyriuje galvos smegenų sumušimas iki galo neišgydomas. Smegenų sumušimas gydomas iki pusantro ar dviejų mėnesių. Bet, nebegresiant pavojui, ligoniui vaikštant ir nesant neurologinių defektų, ligonis yra išrašomas. Po išrašymo iš ligoninės pacientė porą mėnesių gydoma, jai dviem savaitėms rekomenduotas gulėjimo režimas, tai reiškia, kad ligonė pagrinde turi gulėti, gali išeiti pusvalandžiui į pušyną pasivaikščioti. Kadangi nukentėjusiajai išrašant iš ligoninės paskirta palaikomoji dehidratacija, reiškia, kad jos būklė dar truputį kėlė įtarimų, nes, jei buvo išrašyti šlapimą varantys vaistai, procesas smegenyse nebuvo pasibaigęs. Jis įrašuose įrašė diagnozės nustatymo datą. Lapkričio 7 d. nustatyta klinikinė diagnozė, o pirminė diagnozė nustatyta ligonei atvykus. Kreipimosi į ligoninę data medicininiuose dokumentuose užrašyta teisingai. Pagal reikalavimus pacientė privalo būti pilnai ištirta ir galutinė klinikinė diagnozė nustatyta per tris dienas. Šiuo atveju galutinė klinikinė diagnozė, kuri patvirtino pradinius įtarimus, buvo nustatyta po dviejų dienų. Ligonės trauma turėjo įtakos aplinkos, situacijos suvokimui. Tai yra labai rimta, pavojinga gyvybei trauma, po tokios traumos pagal kai kuriuos duomenis miršta iki 50 procentų pacientų. Nukentėjusioji galėjo būti dezorientuota, neatsiminti apie įvykį, galėjo būti ilgalaikiai psichikos sutrikimai po šios traumos. Aplinkos nesuvokimas trunka individualiai, paprastai būna taip, kad tokios traumos metu žmogus turėjo prarasti sąmonę, neatsiminti, kas buvo po traumos kažkurį laiko tarpą, netgi galėjo neatsiminti, kas buvo prieš traumą. Nukentėjusiajai nustatyti sumušimo židiniai kaktinėse skiltyse, kurios yra atsakingos už psichiką, šie sumušimo židiniai gyja iki pusantro mėnesio, todėl šiuo laikotarpiu galimi nuotaikos ir suvokimo pakitimai. Po traumos vartotas alkoholis sunkina diagnostiką, nes esant girtumui sunkiau nustatomi smegenų sumušimo simptomai. Pats alkoholis yra natūralus diuretikas, po traumos gali net teigiamai veikti, tačiau žymesnio poveikio nėra. Nukentėjusiosios trauma tokia, kad sulaužytas kietas kaulas. Tai galinga trauma, kuri dažniausiai gaunama griūnant. Jei žmogus griūtų vienas pats, tai būtų sumušimas pakaušyje ir visa trauma būtų pakaušyje, bet veide neturėtų būti jokių traumos požymių, nebent įvyktų kaukolės pagrindo lūžis ir dėl to išsilietų kraujas apie akis. Jei yra kažkokie aprašomi sumušimai veide, tai labiau tikėtina, kad trauma pradžioje buvo į veidą, o po to nukentėjusioji griuvo. Mėlynės veide dėl kritimo gali būti tik vienu atveju – jei lūžta kaukolės pamatas. Kadangi šiuo atveju nebuvo konstatuota, kad yra bazės lūžimas, tai labiau tikėtina, kad tai yra atskira trauma, mėlynės (poodinės hematomos apie akis ir veide) atsirado ne dėl griuvimo. Tikėtina, kad po tokios traumos nukentėjusioji gulėjo ir negalėjo atsikelti, kažkur nueiti, gali būti, kad ji buvo dezorientuota laike ir neatsiminti po traumos praėjusios savaitės, ar atsiminti miglotai. Tai būtų kaip tik būdinga traumai. Po tokios traumos nukentėjusioji turėjo kažkiek laiko būti be sąmonės, po to – miegoti. Ji galėjo šešias dienas gulėti.
Iš 2008 m. lapkričio 6 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-13).
Iš 2010 m. kovo 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, jog nukentėjusioji J. B. atpažino J. Š. kaip asmenį, kuris ją sumušė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22-26).
Iš Bendrojo pagalbos centro informacijos apie įvykį matyti, kad 2008 m. lapkričio 5 d. 22.50 val. gauta informacija, kad 2008-11-05 apie 20.26 val. į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę kreipėsi J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5- 6).
Iš teismui pateiktos Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2008/23606 kopijos matyti, kad J. B. į Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę atvyko 2008 m. lapkričio 5 d. 20.26 val. (t. 1, b. l. 183).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Kaltinamajam J. Š. pareikštas kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taigi, sprendžiant pareikšto kaltinimo pagrįstumą svarbu nustatyti, ar kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, ar kaltinamojo J. Š. smurtiniai veiksmai buvo tyčiniai, ir, ar dėl jų kilo įstatymo numatyti padariniai, būtent, sunkus nukentėjusiosios J. B. sveikatos sutrikdymas.
Teismas pažymi, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtino, kad kaltinamasis J. Š. prieš nukentėjusiąją J. B. smurtavo kaltinime nurodytu laiku – 2008 m. spalio 28 d. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais J. Š., liudytojo O. B. bei kitų apklaustų asmenų parodymais apie tai, kad išgertuvės adresu (duomenys neskelbtini), ir jų metu kilęs konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko būtent minėtą spalio 28 dieną. Liudytojas O. B. parodė, kad nukentėjusioji J. B. į ligoninę buvo pristatyta neiškart, o po keleto dienų, pablogėjus jos savijautai. Iš byloje esančių dokumentų, įskaitant J. B. gydymo stacionare ligos istoriją ir ataskaitą iš Bendrojo pagalbos centro matyti, kad J. B. į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę kreipėsi 2008 m. lapkričio 5 d. 20.26 val. Teismo posėdyje apklaustas J. B. gydęs neurochirurgas S. Č. parodė, kad po tokio sunkumo galvos traumos, kokią patyrė nukentėjusioji J. B., galima ir net būdinga dezorientacija laiko atžvilgiu – tai yra, pacientė galėjo neatsiminti potrauminės savaitės. Todėl teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios J. B. parodymus apie tai, kad į ligoninę ji buvo pristatyta kitą dieną po patirto sužalojimo, nes šių parodymų nepatvirtina jokie kiti teismo ištirti įrodymai.
Teismas konstatuoja, kad paties kaltinamojo J. Š., nukentėjusiosios J. B. ir liudytojo O. B. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. Š. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios J. B. atžvilgiu. Kaltinamasis J. Š. pripažino, kad nukentėjusiajai J. B. tarpusavio konflikto metu sudavė du smūgius – būtent, vieną smūgį kumščiu į nukentėjusiosios veido sritį, o kitą smūgį – koja į nukentėjusiosios galvos sritį. Pastarąjį smūgį betarpiškai matė liudytojas O. B., kuris patvirtino, kad kaltinamasis koja pataikė į nukentėjusiosios žandikaulį, o po šio smūgio nukentėjusioji nukrito tarp lovos ir sienos. Akivaizdu, kad kaltinamasis, suduodamas stiprų smūgį koja į nukentėjusiosios gyvybei pavojingą vietą – galvą, suprato, kad veikia pavojingai ir, kad nuo tokių veiksmų gali kilti sunkūs padariniai nukentėjusiosios sveikatai ir pavojus jos gyvybei. Taigi, kaltinamasis J. Š. veikė netiesiogine tyčia. Kad kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiąja ir veikė tyčia, patvirtina ir prieš tai kumščiu suduotas nukentėjusiajai smūgis į veidą.
Teisiamajame posėdyje ištyrus specialisto išvadą Nr. G 3770/09 (01), apklausus specialistę G. K. ir nukentėjusiąją J. B. gydžiusį gydytoją S. Č., darytina išvada, kad nukentėjusiajai J. B. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas griuvimo metu, pakaušiu atsitrenkiant į kietą, buką daiktą. Liudytojas S. Č. parodė, kad esant tokiems sužalojimams, kokie nustatyti nukentėjusiajai J. B. (be kitų sužalojimų, ir sumušimams veide), labiau tikėtina, kad iš pradžių nukentėjusioji gavo trauminį poveikį į veidą, nuo kurio griuvo. Šie įrodymai patvirtina ir papildo kaltinamojo J. Š., nukentėjusiosios J. B. ir liudytojo O. B. parodymus apie tai, kad nukentėjusioji J. B. po J. Š. spyrio koja nugriuvo. Teisiamajame posėdyje kaltinamajam J. Š., nukentėjusiajai J. B. ir liudytojui O. B. parodžius įvykio vietos apžiūros metu darytas nuotraukas, šie asmenys vienodai nurodė J. Š. spyrio J. B. ir nukentėjusiosios griuvimo vietą, užfiksuotą nuotraukoje lapo apačioje (t. 1, b. l. 11). Šioje nuotraukoje matyti, kad šalia lovos yra siena (jos kampas), šiuos objektus skiria tik nedidelis tarpas, taigi, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina asmenų parodymais ir specialisto išvada bei paaiškinimais nustatytą nukentėjusiosios J. B. sužalojimo mechanizmą. Po kaltinamojo J. Š. spyrio nukentėjusioji J. B., kuri iki šio spyrio elgėsi pakankamai aktyviai, konfliktavo su išgertuvių dalyviais, jos pačios žodžiais tariant, varė lauk J. Š., prarado orientaciją, jautėsi silpnai, kol, visiškai pablogėjus sveikatai, kreipėsi į gydymo įstaigą. Šių aplinkybių visuma leidžia neabejotinai konstatuoti, kad nukentėjusiajai J. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo J. Š. veika – spyriu į nukentėjusiosios galvos (veido) sritį, nuo kurio ji nugriuvo ir atsitrenkė galva į sieną. Teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymi, kad, nustačius, jog kaltinamasis J. Š. smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, kitos liudytojų O. B., P. D. ir E. A. nurodomos aplinkybės dėl to, kad nukentėjusioji J. B. prieš konfliktą su J. Š. buvo nukritusi nuo laiptų ir susižalojusi, tiesioginės reikšmės įrodinėjimo dalykui neturi. Vis dėlto, teismas šioje bylos dalyje minėtų liudytojų parodymus vertina rezervuotai. Pirma, liudytojai P. D. ir E. A. yra O. B., su kuriuo J. B. išsituokusi ir šiuo metu nėra geruose santykiuose, pažįstami, antra, liudytojų P. D. ir E. A. teiginiai, kad esą jie apklausiami ikiteisminio tyrimo metu pamiršo juos apklausiusiam pareigūnui nurodyti aplinkybes apie matytus sužalojimus pas J. B., o juos prisiminė tik teisiamajame posėdyje, yra neįtikinami. Be to, kai kurios šių liudytojų nurodomos aplinkybės prieštarauja bylos duomenims. Štai, liudytojas P. D. teisiamajame posėdyje teigė, kad apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo vertėjas, tačiau net dviejuose liudytojo P. D. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokoluose pažymėta, kad vertėjas dalyvavo ir yra vertėjo parašas (t. 1, b. l. 82-83). Kita vertus, šių liudytojų nurodomos aplinkybės kaltinamojo J. Š. veikos kvalifikavimui neturi įtakos. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai įrodo, kad būtent J. Š. nukentėjusiajai J. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamajam atsakomybę sunkinančių aplinkybių neinkriminuota.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. Š. teismas atsižvelgia į baudžiamajame įstatyme numatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis praeityje neteistas (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-06-14 nuosprendžiu jam baudžiamoji byla pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukta BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 išaiškino sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką prasmę („Teismų praktika“ Nr. 29, P. 351-355). Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, be kitų atvejų, ir tuomet, kai iš ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis yra visiškai pasibaigęs – būtent taip yra kaltinamojo J. Š. atžvilgiu. Taigi, kaltinamasis pirmą kartą padarė vieną nusikalstamą veiką – sunkų nusikaltimą. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis J. Š. dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 172), sutinka atlyginti padarytą žalą (dėl ieškinio dydžio teismas pasisakys šiek tiek vėliau). Šių kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis J. Š. kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, stengiasi pasitaisyti, ir po nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pakeitė gyvenimo būdą. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis J. Š. su Vilniaus teritorine ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginimui (t. 2, b. l. 12-13). Teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnyje, iš šio straipsnio 2 dalies matyti, kad baudžiamasis įstatymas nenumato vieno svarbiausio bausmės tikslo, teismų praktika ir baudžiamosios teisės doktrina laikosi nuostatos, kad bausmės negali nulemti vien nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – ji turi būti siejama su nusikaltusiu asmeniu, jo socialinėmis, psichologinėmis ir moralinėmis savybėmis. Byloje nustatytos kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, yra išimtinės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nusikaltusiam asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas laiko, kad kaltinamajam J. Š. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę - laisvės apribojimą. Teismas turi pagrindą manyti, kad maksimali šios bausmės trukmė ir įpareigojimai leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
Nukentėjusioji J. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. Š. nukentėjusiąją J. B. sunkiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad J. B. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos akių obuolių junginėse, neurochirurgų nustatytas galvos smegenų sumušimas abipus kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo užpakalinėje dauboje, pakauškaulio lūžis (t. 1, b. l. 59-60).
Iš byloje esančių medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 173-176, 186-189) matyti, kad nukentėjusioji sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, jai išlieka galvos skausmai, sutrikusi uoslė, buvo pablogėjęs regėjimas. Nukentėjusioji patyrė itin pavojingą traumą. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. Č. paaiškino, kad po tokio sužalojimo, kokį patyrė nukentėjusioji, miršta iki 50 procentų ligonių. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo J. Š. tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį ir fizinį diskomfortą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. Š. veikė netiesiogine tyčia. Tačiau kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, kaltinamasis neturi nekilnojamojo turto, jo paties teigimu, jis įstengtų atlyginti iki 5 000 Lt žalos. Vis dėlto, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo sunkumą, pastaroji aplinkybė nėra lemiama nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus šiuo atveju nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajai J. B. iš kaltinamojo J. Š. priteistina atlyginti 10 000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad ieškovui žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (originalas – t. 2, b. l. 14). Teismas šį atsisakymą priima ir bylą dėl Valstybinės ligonių kasos 1 753,32 Lt dydžio ieškinio nutraukia (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš J. Š. nukentėjusiajai J. B. 10 000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto 1 753,32 Lt civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.