- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- eI2-5805-595/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07066-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. M. A. M. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. A. M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025-12-08 sprendimą Nr. 25S272566 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su sprendimu. Šiuo metu tęsia studijas Vilniaus verslo kolegijoje. Pabrėžia, kad dar 2025-10-13 pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, tačiau sprendimo dar negavo. Pridėjo studijų įmokos kvitą.
2025-12-23 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2025-12-23 gavo oficialų Migracijos departamento pranešimą, kuriame patvirtinama, jog jo 2025-10-13 pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo naujos mokymo įstaigos pagrindu vis dar yra nagrinėjamas. Šis faktas patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad Migracijos departamentas pripažįsta, kad jis turi galiojantį ir nagrinėjamą prašymą sutvarkyti teisinį statusą, skundžiamas sprendimas buvo priimtas skubotai, neatsižvelgus į tai, kad kita Migracijos departamento skyriaus dalis vis dar vykdė jo naujo prašymo vertinimą.
2026-01-07 pareiškėjas pateikė į bylą Migracijos departamento sprendimą, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje). 2025-10-20 gautas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir Universitetas) pranešimas Nr. 2510-PRNŠ-0910, kuriuo Migracijos departamentas informuotas, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos dėl nepažangumo. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2025-12-08 sprendimą Nr. 25S272566 panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisės aktai nagrinėjamu atveju nenumatė Migracijos departamento pareigos apklausti pareiškėją. Šiuo atveju priimti ginčijamą sprendimą užteko Universiteto pateikto pranešimo ir su pranešimu prisegto įsakymo priimti ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-12-08 sprendimo Nr. 25S272566 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas M. M. A. M. B. yra Egipto pilietis.
Pareiškėjui remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą) nuo 2024-12-19 iki 2026-02-01 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete pagrindu.
2025-10-21 Vilniaus Gedimino technikos universitetas Migracijos departamentui per MIGRIS pateikė pranešimą Nr. 2510-PRNŠ-0910, kuriame nurodyta, kad 2025-10-20 asmens studijos nutrauktos. Prie pranešimo pridėta 2025-10-20 Vilniaus Gedimino technikos universiteto įsakymo Nr. 10.40-9337 „Dėl studijų nutraukimo“, kuriame nurodyta, kad studijos nutrauktos dėl nepažangumo.
2025-12-08 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S272566 panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu (leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), nutraukia studijas).
Taip pat nustatyta, kad 2025-10-13 pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. 2025-12-30 Migracijos departamentas netenkino pareiškėjo prašymo ir sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi su skundu į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas), prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos, pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018 pasisakė, kad ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018). Teismų praktikoje yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-4858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą remdamasis gautu 2025-10-21 Vilniaus Gedimino technikos universiteto pranešimu Nr. 2510-PRNŠ-0910, kuriame nurodyta, kad 2025-10-20 pareiškėjo studijos nutrauktos. Prie pranešimo pridėta 2025-10-20 Vilniaus Gedimino technikos universiteto įsakymo Nr. 10.40-9337 „Dėl studijų nutraukimo“, kuriame nurodyta, kad studijos nutrauktos dėl nepažangumo, kopija. Teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybių, kad jo studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete yra nutrauktos nuo 2025-10-20. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo metu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, nebeatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu tęsia studijas Vilniaus verslo kolegijoje bei 2025-10-13 kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu išdavimo nekeičia byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumo. Kaip nustatyta Migracijos departamentas 2025-12-30 sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti leidimo, tačiau šis sprendimas nėra šios bylos dalykas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus (Vilniaus Gedimino technikos universiteto pranešimą Nr. 2510-PRNŠ-0910), atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjo studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete nuo 2025-10-20 buvo nutrauktos. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas būtent studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete pagrindu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ginčo klausimu, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju priimti ginčijamą sprendimą užteko Universiteto pateikto pranešimo ir su pranešimu pateikto įsakymo ginčijamam sprendimui panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi imperatyviai panaikinamas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių tai įvyko, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).
Taigi, įvertinus Sprendimo turinį, nustatyta, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, jame nurodytos Sprendimo priėmimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvai paremti surinktais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. A. M. B. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.