Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių J. S. ir I. L. ieškinį atsakovams Č. K., L. K. trečiajam asmeniui VĮ Registro centro Vilniaus filialui dėl daiktinių teisių išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės kreipėsi į teismą, nurodydamos, kad joms kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3850 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, bei gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 24/40 dalys visų pastatų, o ieškovėms priklauso 2/5 pastatų. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetiko ir statinių skyrius 2011-03-10 raštu Nr. A51-5083-(3.3.10.2-BR4) informavo ieškoves, kad minėti pastatai (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai) dėl jų būklės turi būti nugriauti arba suremontuoti, taip pat ieškovėms buvo skirtos baudos už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą. Pagal ieškovių užsakymą UAB „Akroinvest“ atliko ūkinių pastatų kadastrinius matavimus ir nustatė, kad pastatai, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriauti, pastatai fiziškai pažeisti ir negalima nustatyti jų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, sienų statybos produktus, plotą, tūrį, kaip to reikalauja teisės aktai. Ieškovės kreipėsi į VĮ Registro centro Vilniaus filialą dėl ūkio pastatų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėti statiniai registruoti visų bendraturčių vardu, yra reikalingas visų bendraturčių sutikimas dėl daikto išregistravimo, todėl VĮ Registro centro Vilniaus filialas atsisakė išregistruoti daiktines teises į ūkinius pastatus. Nurodo, kad ieškovės žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovus dėl ūkinių pastatų išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro, tačiau atsakovai nedavė jokio pritarimo minėtų pastatų išregistravimui. Ieškovių nuomone, daiktinės teisės į ūkinius pastatus turi būti išregistruotos, kad ateityje išvengti nepagrįstų baudų skyrimo už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą. Ieškovės prašo leisti joms be bendraturčių Č. K. ir L. K. sutikimo nustatyta tvarka išregistruoti daiktines teises iš nekilnojamojo turto registro į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).

Ieškovė J. S., kuriai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku (b.l.87), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Ieškovė I. L., kuriai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku (b.l.86), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Ieškovių atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog teismui pateiktoje kadastrinių matavimų byloje 2012 m. užfiksuota, jog šalims priklausantys du ūkiniai pastatai nėra išlikę, jie sugriuvę. Nurodė, jog tuo tikslu, kad ateityje nebūtų skiriamos nuobaudos už pastatų nepriežiūrą, ieškovės nori kuo greičiau išregistruoti ūkinius pastatus, o be atsakovų sutikimo jos negali to padaryti. Paaiškino, jog ieškovės siekia išregistruoti daiktines teises, kad turto registre būtų nustatyta, jog ūkinių pastatų nėra. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 36 str., jei daiktas fiziškai susidėvėjęs galima jį išregistruoti. Prašė ieškinį tenkinti – leisti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ūkinius pastatus be bendraturčių sutikimo bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l.112,71-75,).

Atsakovas Č. K., apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku teismo šaukimu (b.l.88), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Atsakovė L. K., kuriai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku teismo šaukimu (b.l.89), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. ).

Atsakovai pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pagal LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimą Nr. 1129 daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Atsakovų nuomone, jų nuosavybės teisė į statinius nėra pasibaigusi. Nurodo, kad žemės sklype stovintys statiniai yra fiziškai susidėvėję, tačiau nėra nugriauti ar išnykę, taigi, ieškovų užsakymu UAB „Akroinvest“ atlikti statinių kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta, jog statinių dalių nėra, yra neteisingi ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Atsakovų manymu, nekilnojamojo turto išregistravimas iš nekilnojamojo turto registro tolygus nuosavybės teisės praradimui, todėl leidimas išregistruoti statinius iš nekilnojamojo turto registro be bendraturčių sutikimo, atsakovų nuomone, pažeistų LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Atsižvelgiant į tai, atsakovai prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 37-39).

Atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad išregistruoti statinį ir jį laikyti juridiškai nebeegzistuojančiu yra teisė, bet ne pareiga. Atsakovų atstovas nesutiko su ieškovių argumentu, jog tų daiktų buvimas pažeidžia jų teises. Nurodė, kad viena iš administracinės atsakomybės taikymo sąlygų yra ta, jog pastatai turi būti fiziškai susidėvėję ir kelti grėsmę. Atsakovų teigimu, tie pastatai nekelia jokios grėsmes. Atstovo teigimu, nėra paneigta galimybė šiuos ūkinius pastatus rekonstruoti, atstatyti ar kitaip juos atkurti. Išregistravimas yra laisvo apsisprendimo teisė, atsakovai nenori prarasti galimybės ateityje būti savininkais. Nurodė, kad ieškovėms neįrodžius, kad pastatų egzistavimas pažeidžia jų teises ir interesus, nėra pagrindo iš atsakovų atimti nuosavybės tesiės dalies. Nurodė, kad ieškovės gali netrukdomai išregistruoti savo daiktines teises į ūkio pastatus ir joms nekils grėsmė būti nubaustiems už pastatų nepriežiūrą. Prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 112, 71-75).

Trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku(b.l.90), į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, pateiktame atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Trečiasis asmuo atsiliepime prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodo, jog VĮ Registro centro Vilniaus filiale 2012-09-18 gavus ieškovės J. S. 2012-09-19 prašymą ir UAB „Akroinvest“ parengtą kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuotas ginčo ūkinių pastatų žuvimo faktas, iš Nekilnojamojo turto registro 2012-09-19 buvo išregistruotos J. S. nuosavybės teisės į (1/5 dalį) ginčo ūkinių pastatų, o I. L. nuosavybės teisės į jos dalį ginčo ūkinių pastatų gali būti išregistruotos pagal jos pareiškimą (b.l. 92,93).

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovėms J. S. ir I. L. bei atsakovams Č. K. ir L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3850 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai Č. K. ir L. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 24/40 dalys minėto žemės sklypo, o J. S. ir I. L. po 1/5 dalį minėto žemės sklypo (b.l. 7-8). Pagal Nekilnojamojo registro duomenis minėtame žemės sklype yra statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms ir atsakovams, atitinkamai Č. K. ir L. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 24/40 dalys minėtų statinių, o J. S. ir I. L. po 1/5 dalį minėtų statinių (b.l. 5-6). Šie duomenis Nekilnojamojo turto registre nekito iki 2012-09-19.

2011-01-28 ieškovės raštu kreipėsi į atsakovus, informuodami, jog ketina parduoti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pasiūlydami atsakovams jį pirkti (b.l.103). Tuo tarpu 2011-03-16 Č. K. atstovas kreipėsi į ieškovę J. S., prašydamas raštu pateikti sutikimą dėl kreipimosi į architektą dėl avarinės būklės statinių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), griovimo projekto rengimo, kreipimosi į Vilniaus m. savivaldybę su prašymu pritarti Statinių griovimo projektui bei atlikti kitus statinių teisėtam nugriovimui reikalingus veiksmus (b.l. 11-12). Ieškovės 2011-03-22 raštu informavo atsakovų atstovą, jog nesutinka kreiptis į architektą dėl avarinės būklės statinių nugriovimo (b.l.106).

Nustatyta, kad 2011-05-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas surašė nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-8393(1.1.53-UK1) ir Nr. A11-8392(1.1.53-UK1) dėl ieškovei J. S. ir ieškovei I. L. po 1000,00 Lt baudos skyrimo, padarius administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189³ str. 1 d., kadangi ieškovės būdamos minėtų statinių bendrasavininkės nevykdė minėtų statinių techninės priežiūros, nesuremontavo, nerekonstravo ir nenugriovė pastatų, nesiėmė būtiniausių priemonių statinių techninei būklei pagerinti, statinių pavojingoms deformacijoms likviduoti, ko pasekoje pastatai yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai (b.l. 68-69,99,99-102). 2011-06-02 ieškovės per Vilniaus m. 2-ąjį notarų biurą raštu išreiškė sutikimą, kad atsakovai savo nuožiūra parengtų projektą, gautų visus reikalingus leidimus ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę nugriauti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat kad teisės aktų nustatyta tvarka nugriautų minėtus pastatus ir statinius su sąlyga, kad tiek minėtų pastatų nugriovimo projekto parengimo bei griovimo darbų kaina bus iš anksto suderinta su ieškovėmis (b.l. 13). Duomenų apie tai, kad atsakovai ėmėsi kitų veiksmų siekiant nugriauti statinius ginčo sklype byloje nepateikta.

Iš byloje ieškovių pateiktos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad UAB „Akroinvest“ 2012-09-18 (b.l.15) atliko minėtų ginčo ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių metu nenustatė šių pastatų išlikusių laikančiųjų ar kitokių konstrukcijų (minėtų pastatų pamatų, sienų, perdangų, stogų dangos bei konstrukcijų, išorės apdailos, pertvarų, grindų, langų, durų nėra)-(b.l. 14-17).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pagal ieškovės J. S. prašymą 2012-09-19 išregistravo jos daiktines (nuosavybės) teises į 1/5 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 1/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.95,96). Be to, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2012-09-19 sprendimu Nr. 4238202 atsisakė tenkinti ieškovės J. S. 2012-09-19 prašymo dalį dėl atsakovų daiktinių teisių į ginčo ūkinius pastatus išregistravimo, kadangi ieškovė nepateikė pačių atsakovų prašymų įregistruoti nekilnojamojo daikto pakeitimus Nekilnojamojo turto registre (b.l. 18). Atsižvelgiant į tai, ieškovių atstovas kreipėsi į atsakovus su prašymu pateikti rašytinį pritarimą dėl daiktinių teisių į minėtus ginčo ūkinius pastatus išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro (b.l. 19-20). Duomenų apie tai, kad atsakovai kokia nors forma išreiškė pritarimą dėl daiktinių teisių į minėtus ginčo ūkinius pastatus išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, byloje nepateikta.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovės prašo pripažinti jų teisę atlikti tam tikrus veiksmus (išregistruoti daiktines teise į du ūkinius pastatus), nurodydamos, jog negali realizuoti šių teisių be atsakovų sutikimo. Teismas sprendžia ginčą ieškovių pareikšto reikalavimo ribose. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė J. S. teisę išregistruoti savo daiktinės teise į 1/5 dalis ginčo ūkinių pastatų realizavo dar 2012-09-19, t.y. ieškinio pateikimo teismui metu J. S. nuosavybės teisės pagal jos prašymą į ginčo ūkinius pastatus buvo išregistruotos. Nesant konstatuotai pažeistai teisei (išnykus ginčo dalykui), ieškinio reikalavimas dalyje dėl leidimo J. S. be atsakovų sutikimo išregistruoti jos daiktines (nuosavybės) teises į 1/5 dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 1/5 dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš turto registro atmestinas.

Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė I. L. kreipėsi į VĮ Registro centro Vilniaus filialą dėl savo daiktinių (nuosavybės) teisių išregistravimo į 1/5 dalis ginčo ūkinių pastatų ir VĮ Registro centro Vilniaus filialas jos daiktines teisės išregistruoti atsisakė tuo pažeisdamas ieškovės (kaip daiktinės teisės turėtojos) teises (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato daiktinių teisių turėtojui pareigos gauti bendraturčių sutikimą, jeigu daiktinių teisių turėtojas pageidauja išregistruoti savo daiktines teises iš turto registro. Nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodytoje dalyje ieškovės I. L. teisėtų interesų pažeidimą, ieškinio reikalavimas dalyje dėl leidimo I. L. be atsakovų sutikimo išregistruoti jos daiktines (nuosavybės) teises į 1/5 dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 1/5 dalį ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš turto registro atmestinas.

Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35, 36 punktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 19 punktą, prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punkte numatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas, o 36 punkte numatyta, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (modernizuoti) reikia leidimo statyti naują statinį, leidimo rekonstruoti statinį ar leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą, išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo (nugriovimo, sugriovimo, sunykimo, sudegimo ir panašiai) faktą. Kitais atvejais nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatą, reiškia, kad duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui).

Teismas sprendžia, jog ieškovių pateiktos Kadastrinių matavimų bylos duomenis įrodo ginčo ūkinių pastatų sunikimą ieškinio pateikimo dienai (CPK 197 str. 2d.). Tuo tarpu byloje pateiktas 2008-09-20 parengtas geodezinių ginčo žemės sklypo ribų matavimo planas (b.l.70), kaip ir 2011-10-25 Faktinių duomenų patikrinimo aktas (b.l.98), nepaneigia Kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenų, jog ginčo ūkiniai pastatai kreipimosi į teismą dieną fiziškai nėra išlikę. Tačiau, vien ūkinių pastatų sunikimo faktas nėra pagrindas pripažinti ieškinio reikalavimus atsakovų atžvilgiu pagrįstais. Pažymėtina, jog civilinėje byloje nėra ginčijami atsakovų nuosavybės teisės įsigijimo pagrindai į ginčo ūkinių pastatų dalis. Įvertinus tai, jog teisės aktai nenumato ieškovėms pareigos rūpintis atsakovų nuosavybe, ieškovių motyvas, jog joms kyla grėsmę būti nubaustoms, jeigu atsakovų daiktinės teisės į ginčo pastatus nebus išregistruotos, atmestinas kaip nepagrįstas. Gi ieškovių savo daiktinių teisių išregistravimas realizuotinas netrukdomai. Pažymėtina, jog kreipiantis į teismą ginčo teisena, ieškovės nenurodė, kokios teisės aktuose nustatytos jų turimos teisės ieškovės negali realizuoti negavę atsakovų sutikimo.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktas numato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (būtent šiuo pagrindu teritorinis registratorius atsisakė tenkinti ieškovės J. S. prašymą dėl atsakovų daiktinių teisių išregistravimo). Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog asmenys, nesantys daiktinės teisės turėtojai, nėra tinkami subjektai paduoti prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11 ir 19 punktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovės nėra 24/40 dalių, kurios priklauso atsakovams, ginčo ūkinių pastatų daiktinių teisių turėtojos, todėl ieškovės nėra tinkami subjektai paduoti prašymą dėl atsakovams priklausančių ūkinių pastatų dalių išregistravimo pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 19 punktą. Esant teisės aktuose imperatyviai nustatytam konkrečiam asmenų ratui (daiktinės teisės turėtojams), kurie turi teisę kreiptis dėl šių teisių išregistravimo iš turto registro, nėra teisinio pagrindo teismo sprendimu pripažinti šią teisę kitiems asmenims (ieškovėms). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dalyje dėl leidimo ieškovėms be atsakovų sutikimo išregistruoti atsakovų daiktines (nuosavybės) teises į 24/40 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 24/40 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš turto registro atmestinas.

Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 2d., valstybės naudai iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina 36,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovių J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 36,25 Lt (trisdešimt šešis litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.