Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdančio individualią veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI) vyriausioji darbo inspektorė J. G. 2016 m. rugsėjo 8 d. surašė R. S. (R. S.) administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nelegalaus darbo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad R. S. (R. S.), vykdantis individualią (valymo) veiklą nuo 2016 m. vasario 10 d. (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) ir būdamas darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų reikalavimus, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, leido A. N. (A. N.), gimusiam (duomenys neskelbtini), dirbti 2016 m. birželio 9-11 ir 13 d. objekte – viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. (R. S.) savo kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo iš esmės pripažino ir paaiškino, kad buvo susitikęs su A. N. (A. N.) aptarti su darbu susijusių klausimų, susitarė, jog jį priims į darbą, po savaitės jis atvyko į objektą ir pradėjo dirbti. Nurodė, jog bandė pastarąjį įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka, VSDFV teritoriniam skyriui pranešimą apie naujo darbuotojo priėmimą į darbą siuntė elektroniniu būdu, tačiau vėliau gavo atsakymą, jog paraiška nepriimta. A. N. (A. N.) buvo siūloma sudaryti darbo sutartį, tačiau įvykus konfliktui, santykiai nutrūko, darbo sutartis ir liko nepasirašyta. R. S. (R. S.) teigimu, darbo užmokestis už atliktą darbą A. N. (A. N.) sumokėtas pilnai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo labai apgailestavo dėl susidariusių aplinkybių, nurodė, jog tokia situacija jam susiklostė pirmą kartą, prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir skirti kuo mažesnę baudą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė teismo posėdžio metu prašė pripažinti R. S. (R. S.) kaltu padarius jam inkriminuojamą pažeidimą dėl nelegalaus darbo, kadangi, kaip matyti iš tyrimo medžiagos, su A. N. (A. N.) darbo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau jis atliko langų plovimo paslaugas ir už tai gavo piniginį atlygį. Sutinkamai su DK reikalavimais, darbdavys privalėjo VSDFV teritoriniam skyriui pranešti apie darbuotojo darbo pradžią, o gavęs atsakymą, jog paraiška VSDFV teritoriniame skyriuje nepriimta, negalėjo darbuotojui leisti dirbti neįforminęs jo priėmimo į darbą įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. S. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. (R. S.) yra jos sugyventinis, su A. N. (A. N.) ji kartu dirbo, sakė pastarajam, kad reikės pasirašyti darbo sutartį, jis sutiko, pateikė savo nuotraukas, paso kopiją, tačiau kviečiamas atvykti pasirašyti dokumentų, neatvažiavo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog R. S. (R. S.) kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, pripažino, gailėjosi neteisėtai pasielgęs, jo veiksmai nebuvo piktybiški ir tyčiniai, VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta apie A. N. (A. N.) darbo pradžią dėl nemokėjimo naudotis duomenimis, o darbo sutartis su juo pasirašyta nebuvo dėl to, kad pastarasis, įvykus konfliktui, vengė atvykti pasirašyti dokumentų. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, pateikė tai patvirtinančius dokumentus – Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo kopiją ir metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus - ir prašė skirti R. S. (R. S.) minimalią arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje minimali bauda.

Sutinkamai su DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atliekamas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ (2005 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7) nurodė, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. N. (A. N.) 2016 m. liepos 8 d. kreipėsi į VDI su skundu dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo, nurodydamas, jog jis atliko valymo darbus, tačiau buvo apgautas dėl įdarbinimo ir už atliktą darbą negavo sutarto 230 € atlygio (b.l. 9). Minėto skundo pagrindu VDI buvo pradėtas tyrimas, kurio metu A. N. (A. N.) patikslino, jog 2016 m. birželio 9-10 d. ir 13–14 d. nuo 8 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. dirbo R. S. (R. S.) vadovaujamame valymo versle - valė viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langus iš lauko pusės su keltuvu, kurį R. S. (R. S.) nuomojo iš kitos bendrovės. Prieš pradėdamas dirbti, A. N. (A. N.) buvo susitikęs su R. S. (R. S.) ir pateikė jam savo prašymą dėl priėmimo į darbą, nuotrauką bei paso kopiją, žodžiu buvo sutaręs, jog už darbą gaus 350 € darbo užmokestį. Nurodė, jog R. S. (R. S.) sumokėjo tik dalį sutarto atlyginimo (b.l. 10). Iš esmės tas pačias faktines aplinkybes patvirtina ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. (R. S.), kuris tyrimo metu paaiškino, jog jis nuo 2016 m. vasario 10 d. vykdo individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), langų valymo darbus 2016 m. birželio 9-11 ir 13 d. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko A. N. (A. N.) ir D. J.. Prieš savaitę iki darbų pradžios R. S. (R. S.) susitiko su A. N. (A. N.) aptarti darbo sąlygų, iš pastarojo buvo paimtos nuotraukos, paso kopija. Buvo nurodyta dirbti nuo 8 val. 00 min. iki 18 val. 00 min., darbo sutartis buvo paruošta, tačiau jos A. N. (A. N.) nepasirašė, nes jo rasti nepavyko, o vėliau kilus konfliktui, jų santykiai nutrūko. Pranešimas apie A. N. (A. N.) priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui buvo siųstas 2016 m. birželio 8 d., tačiau vėliau gautas atsakymas, jog jis priimtas (registruotas) nebuvo. Su A. N. (A. N.) žodžiu buvo tartasi, jog jam bus mokamas darbo užmokestis - tam tikras procentas nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sąskaitos sumos, už atliktą darbą jam buvo sumokėta dalimis (b.l. 11, 12).

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. (R. S.) iš esmės neneigia leidęs A. N. (A. N.) dirbti 2016 m. birželio 9-11 ir 13 d. objekte – viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą, kaip to reikalauja DK nuostatos, tačiau teigia, jog pastarojo įdarbinimo formalumai nebuvo atlikti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o būtent, darbo sutartis buvo paruošta, tačiau ji nepasirašyta dėl to, kad A. N. (A. N.) vengė atvykti pasirašyti dokumentų, o pranešimas (1-SD forma) apie A. N. (A. N.) darbo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui buvo siųstas 2016 m. birželio 8 d. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, tačiau jis priimtas nebuvo. Byloje esantys įrodymai - nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 3), A. N. (A. N.) skundas VDI (b.l. 9) bei tyrimo metu duotas patikslinimas (b.l. 10), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, duoti tiek VDI tyrimo metu (b.l. 11, 12), tiek teismo posėdžio metu, patvirtina, kad 2016 m. birželio 9-11 ir 13 d. A. N. (A. N.), vykdydamas darbdavio R. S. (R. S.) nurodymus, dirbo – valė viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langus ir gavo už atliktą darbą sutarto dydžio piniginį atlygį, todėl konstatuotina, jog tarp R. S. (R. S.) ir A. N. (A. N.) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Faktinę aplinkybę, jog apie A. N. (A. N.) įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, patvirtina byloje esantis VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktas pranešimas, kuriame nurodyta, jog R. S. (R. S.), vykdančio individualią veiklą, socialinio draudimo pranešimų apie A. N. (A. N.) valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV Vilniaus skyriuje nėra gauta, o 2016 m. birželio 8 d. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą teiktas 1-SD pranešimas VSDFV dokumentų valdymo sistemoje nebuvo registruotas ir buvo atmestas dėl to, kad buvo teiktas nepasirašytas saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu ir neatitinkantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (b.l. 7). Tai, kad R. S. (R. S.) bandė pranešti apie A. N. (A. N.) darbo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui, o būtent, siuntė pranešimą, tačiau jis VSDFV teritoriniame skyriuje įregistruotas nebuvo, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog apie A. N. (A. N.) priėmimą į darbą buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui įstatymų nustatyta tvarka. Teismas sutinka su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės argumentu, jog darbdavys, gavęs atsakymą, jog paraiška dėl asmens įdarbinimo VSDFV teritoriniame skyriuje neregistruota (nepriimta), negalėjo darbuotojui leisti dirbti neįforminęs jo priėmimo į darbą įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, vertindamas visus byloje esančius duomenis bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad R. S. (R. S.), vykdantis individualią veiklą nuo 2016 m. vasario 10 d. (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 4) ir būdamas darbdaviu, leidęs A. N. (A. N.) dirbti - atlikti langų valymo paslaugas - 2016 m. birželio 9-11 ir 13 d. objekte – viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, akivaizdžiai pažeidė DK pirmojo skirsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog A. N. (A. N.) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku dirbo nelegaliai, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį R. S. (R. S.) atžvilgiu surašytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. (R. S.) veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi R. S. (R. S.), esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, leido dirbti A. N. (A. N.) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą bendrovėje dieną prieš darbo pradžią, kaip to reikalauja DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.

R. S. (R. S.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas – nelegalus darbas, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. (R. S.) savo kaltę dėl padaryto pažeidimo iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti R. S. (R. S.) teiginiais, kad pažeidimą jis padarė ne piktybiškai, o tiesiog nepagalvojęs apie savo veiksmų pasekmes, iš pastarojo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę, veiksmų netinkamumą, suvokia pasekmes, atsakomybę bei būtinumą ateityje elgtis teisėtai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – turi du mažamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą (b.l. 25-26), metinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pajamos nėra didelės (b.l. 27-30), praeityje buvo baustas administracine tvarka už kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 40-42) ir, sutinkamai su ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju net ir ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra per griežta ir neproporcinga R. S. (R. S.) padarytam pažeidimui bei sukeltiems padariniams, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti R. S. (R. S.) skiriant švelnesnę nuobaudą nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

R. S. (R. S.) patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį ir, sutinkamai su ATPK 30¹ straipsniu, jam paskirti 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.