- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- I3-3186-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01324-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl protokolinio sprendimo dalies ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti nutarimą – registruoti pažeidimą ir pavesti Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentui parengti sprendimą paramos gavėjui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1881,13 Eur dydžio sankciją; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Pirmojo paramos administravimo skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SKP-12 „Dėl A. A. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2021 m. kovo 4 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) įvyko Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo projekto Nr. 3KT-KV-10-1-004249-PR001. Teigia, kad NMA pažeidimo tyrimą pradėjo gavusi (duomenys neskelbtini) raštą dėl galimai 18 vnt. kasos pajamų orderių klastojimo. Pažeidimo tyrimas atliktas įtarus, kad pareiškėjas nesilaiko dokumentų saugojimo įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad Komisija, vadovaudamasi tuo, kad (duomenys neskelbtini) surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, galimai siekdamas nuslėpti veiklos nevykdymą tam, kad išvengtų gautų paramos lėšų grąžinimo, galimai pagamino netikrų kasos pajamų orderių ir pateikė juos NMA, nutarė registruoti pažeidimą ir pavesti Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentui (toliau – ir Departamentas) per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo parengti sprendimą paramos gavėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1881,13 Eur sankciją. Departamentas 2021 m. balandžio 29 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.
Atkreipia dėmesį, kad projekto priežiūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 17 d. NMA specialistai penkis kartus atliko patikras, tačiau pažeidimų nenustatė, o galutinę projekto užbaigimo ataskaitą įvertino teigiamai, kas patvirtina, kad projektas buvo įgyvendintas tinkamai visa apimtimi. Teigia, kad visą projekto priežiūros laikotarpį NMA teikė ataskaitas, dokumentų kopijas, mokėjo valstybės nustatytus mokesčius, tvarkė apskaitą. Mano, kad priežastinio ryšio tarp dokumentų dingimo ir asmeninio intereso nėra, ką patvirtina NMA turimos dokumentų kopijos.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai prasidėjo vienai kaimo turizmo paslaugos gavėjai pagrasinus susidoroti ir pareiškus apie turimus ryšius (duomenys neskelbtini). Mano, kad trūkstami dokumentai galėjo dingti (duomenys neskelbtini) sodyboje atliktos kratos metu, kurios eigos fiziškai stebėti neturėjo galimybės, kadangi ją atliko septyni pareigūnai.
Mano, kad iš NMA Sprendimo formuluotės, kad pareiškėjas, siekdamas nuslėpti galimai veiklos nevykdymą su tikslu išvengti gautų paramos lėšų grąžinimo, galimai pagamino netikrų kasos pajamų orderių ir pateikė juos NMA, galima spręsti, kad nutarimas priimtas vadovaujantis spėlionėmis ir abejonėmis, o pažeidimai menami. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir pabrėžia, kad NMA, kaip institucija, administruojanti valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti įrodymus, kurie aiškiai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus.
Pabrėžia NMA 2017–2023 m. strategijoje numatytus tikslus – orientaciją į klientą, jo lūkesčius. Atkreipia dėmesį į strategijos skyriuje „Asignavimo valdytojo 2021–2023 m. strateginio veiklos plano įgyvendinimas“ įtvirtintą prioritetinį uždavinį, t. y. sankcijų ir skolų sumažinimą. Mano, kad NMA veikla prasilenkia su strategijoje numatytomis vertybėmis ir uždaviniais.
Nurodo, kad NMA dėl vykdyto kaimo turizmo projekto neatliko atskiro tyrimo, o vadovavosi trečiųjų asmenų užsakytu ir (duomenys neskelbtini) atlikto šališko ir nesąžiningo tyrimo rezultatais. Teigia, kad NMA nebuvo poreikio gauti dokumentų originalų, nes ji turi minėtų dokumentų kopijas. Sankcija taikyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) raštu, o ne dėl to, kad NMA atsirado poreikis gauti dokumentų originalus ir ji jų negavo. Mano, kad vadovautis trečios šalies, veikiančios pagal užsakymą, pateikta informacija yra nesąžininga ir neteisinga.
Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodyta, kad neišsaugodamas su projekto vykdymu susijusių dokumentų, t. y. individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 m., kasos pajamų orderių originalų, gautas pajamas ir išlaidas patvirtinančių apskaitos dokumentų, pareiškėjas pažeidė Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) bei 2011 m. birželio 17 d. paramos sutartį Nr. 3KT-KV-10-1-004249-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Mano, kad atsakomybė, kai už dokumentų neišsaugojimą skiriama piniginė sankcija, savo esme yra administracinė, o paskirta sankcija – administracinė nuobauda, todėl, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ir ANK), Pažeidimų administravimo taisyklės dėl administracinės atsakomybės kilimo sąlygų bei administracinių nuobaudų nustatymo tiesiogiai nebegali būti taikomos, nes administracinė atsakomybė negali kilti iš sutarties.
Teigia, kad Pažeidimų administravimo taisyklėse numatyta, kad paramos gavėjams, kurių projekto priežiūros bei ataskaitų vertinimo laikotarpis, vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, jau pasibaigęs, administratorius gali fiksuoti teisės aktų pažeidimus bei taikyti sankcijas tais atvejais, kai teisės aktų nuostatų pažeidimas padarytas projekto įgyvendinimo ar kontrolės laikotarpiu ir ne vėliau, kaip per 4 metus nuo pažeidimo padarymo. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa.
Nurodo, kad NMA turi visą reikiamą informaciją, susijusią su kaimo turizmo projekto įgyvendinimu, gali atsekti visus įvykius, o kasos orderių originalų nebuvimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Pažymi, kad sprendimams, kuriuos priėmė NMA, priimti yra suėję senaties terminai. Pabrėžia, kad pritaikyta sankcija neteisinga, nesąžininga ir neproporcinga esamam pažeidimui, kuris nedarė jokios įtakos projekto įgyvendinimui ir galutiniam rezultatui.
2021 m. liepos 9 d. teismui pateiktos replikos bei 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismui pateiktais papildomais prašymais su priedais detalizuoja skundo bei patikslinto skundo argumentus, juos pagrįsdamas naujai pateiktais įrodymais. Papildomai nurodo, kad Sprendime nenurodyta, kuo vadovaujantis ir kaip buvo paskaičiuotas sankcijos dydis.
Atkreipia dėmesį, kad prašė panaikinti Komisijos nutarimą registruoti pažeidimą ir pavesti Departamentui parengti sprendimą paramos gavėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos sankciją, o ne Komisijos protokolą. Mano, kad Komisijos protokolas negali būti laikomas vidiniu NMA dokumentu, kadangi jis buvo atsiųstas jam, kaip išoriniam vartotojui. Pažymi, kad Komisijos protokole nurodoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas gavus (duomenys neskelbtini) raštą dėl 18 vnt. kasos pajamų orderių klastojimo, o (duomenys neskelbtini) pranešime apie įtarimą minimi tik 6 galimai pagaminti netikri kasos pajamų orderiai. Teigia, kad tik teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu gali konstatuoti veikos padarymą, jos pripažinimą nusikaltimu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Teigia, kad Sprendime nurodyta, kad pažeidimas registruotas ir pažeidimo tyrimas atliktas vadovaujantis Pažeidimų administravimo procedūros aprašu, patvirtintu NMA direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 „Dėl pažeidimų administravimo procedūros aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), tačiau Sprendime nenurodyta, kuriuo konkrečiai minėto Aprašo straipsniu remtasi. Pažymi, kad Aprašas nėra skelbiamas viešai, kas apriboja galimybes į teisingą ir sąžiningą gynybą.
Mano, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje, (duomenys neskelbtini), ir NMA dirbantys asmenys veikia nusikalstamo modelio principu. Nurodo, kad KPPIS2 sistemoje administruojančių bylų sutarties duomenų dalyje koreguojamas metinių ataskaitų pateikimų planas, ištrinant nepateiktas metines ataskaitas.
Atkreipia dėmesį į (duomenys neskelbtini) nustatytą paslaugų neteikimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 28 d. ir pabrėžia, kad paslaugos buvo suteiktos, tačiau paslaugos gavėjas atsisakė pasirašyti ant kasos pajamų orderių ir nurodė asmenis, kurie pasirašys. Teigia, kad sankcija taikoma praėjus daugiau, nei šešeriems metams nuo tariamo pažeidimo, t. y. 2014 m. gruodžio 28 d. Taip pat nurodo, kad nuo sutarties pasirašymo su NMA 2011 m. birželio 17 d. praėjo daugiau, negu dešimt metų.
Abejoja (duomenys neskelbtini), kaip kompetentingos institucijos, išvada, priimant sprendimą, ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje aptiko individualios veiklos (duomenys neskelbtini) pajamų žurnalo kopiją, dėl kurios nebuvimo kaltinimai ir buvo pareikšti. Mano, kad tai galimai vienas iš dokumentų, kuris galėjo dingti kartu su kitais dokumentais, tačiau per pareigūnų neapdairumą pateko į ikiteisminio tyrimo bylą. Pažymi, kad visus su kaimo turizmo projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus saugojo tinkamai. Pabrėžia, kad peržiūrėjęs pareigūnų atliktos kratos metu atidėtus kaip netinkamus dokumentus aptiko dokumentus, dėl kurių neišsaugojimo priimtas sprendimas ir pritaikyta sankcija: 2013, 2014, 2015, 2016 m. gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus, 2013 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. gegužės 14 d., 2016 m. gegužės 28 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 4 d., 2016 m. birželio 10 d. kasos pajamų orderius.
Pažymi, kad sankcijų taikymas, kai nuo tariamo pažeidimo praėjo daugiau, kaip ketveri metai, pažeidžia 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijos finansinių interesų apsaugos“ 3 straipsnio 1 punktą, o atsakovės minimas dokumentų neišsaugojimas pagal minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalį nelaikomas pažeidimu už kurį būtų galima taikyti administracinę priemonę ar nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į skundą ir patikslintą skundą argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2011 m. birželio 17 d. su pareiškėju pasirašė Paramos sutartį. 2020 m. spalio 12 d., remdamiesi (duomenys neskelbtini)raštu bei vadovaudamiesi Pažeidimų administravimo taisyklėmis, užregistravo įtariamą pažeidimą dėl įgyvendinamo projekto ir atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. 2020 m. rugsėjo 9 d. susipažino su (duomenys neskelbtini) medžiaga. Pabrėžia, kad pagal (duomenys neskelbtini) išvadą pareiškėjas neišsaugojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 m., kasos pajamų orderių originalų, gautų pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentų (tiriamuoju laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d.), o pagal Paramos sutarties 17.9 punktą pareiškėjas privalo Lietuvos Respublikos (toliau – ir LR) ir Europos Bendrijos (toliau – ir EB) teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusias su projekto vykdymu, ir saugoti su šiomis operacijomis bei visus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip dešimt metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai nebuvo išsaugoti, pareiškėjui taikyta 1 proc. nuo paramos sumos sankcija, t. y. 1881,06 Eur sankcija.
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Komisijos protokolą atkreipia dėmesį, kad protokolas yra vidinis NMA dokumentas, kuriame nurodytas vertintas pareiškėjo pažeidimas ir jo esmė bei kuriuo nutarta registruoti pareiškėjo padarytą pažeidimą ir pavesti atsakingam NMA padaliniui parengti sprendimą – pareiškėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos sankciją. Pažymi, kad protokolas neturi administraciniam sprendimui būtinų elementų, kaip yra apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas). Nurodo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinio sprendimo sąvokos apibrėžimą administraciniu sprendimu laikytinas NMA 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. SKP-12 „Dėl A. A. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, pareiškėjui išsiųstas 2021 m. gegužės 3 d. raštu Nr. BR6-4866 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, todėl būtent už Sprendimą, kaip administracinį sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme, atsakinga yra NMA. Pabrėžia, kad teisinius padarinius pareiškėjui sukelia Sprendimas, o ne Komisijos protokolas.
Atkreipia dėmesį, kad protokole nurodoma, kad taikoma 1 proc. sankcija – 1 881,13 Eur, tačiau rengiant Sprendimą nustatyta, kad ši suma netiksliai nurodyta, t. y. pareiškėjui sankcija dėl dokumentų nesaugojimo skaičiuojama nuo išmokėtos 188 106,11 Eur paramos sumos, todėl sankcija yra 1 881,06 Eur, o ne 1 881,13 Eur, kaip nurodyta protokole. Prieš priimant Sprendimą buvo atlikti perskaičiavimai ir juos atlikus, Sprendime nurodyta susigrąžinama suma 1 881,06 Eur.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad NMA 5 kartus atliko patikras vietoje ir pažeidimų nenustatė, pažymi, kad patikros vietoje metu užfiksuojamos projekto įgyvendinimo vietoje esančios aplinkybės, kiekvienu atveju patikra vietoje atliekama su konkrečiu tikslu bei užduotimi. Nurodo, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas detaliai aprašytas ne tik Sprendime, bet ir (duomenys neskelbtini).
Dėl pareiškėjo teiginio, kad (duomenys neskelbtini)veiksmai prasidėjo vienai kaimo turizmo paslaugos gavėjai pagrasinus susidoroti ir pareiškus apie turimus ryšius (duomenys neskelbtini), mano, kad pareiškėjo ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai neturi jokios reikšmės ginčo kontekste, kaip ir pareiškėjo bendravimo aspektai su (duomenys neskelbtini)kratos metu, kadangi NMA, atliekant kratas, nedalyvavo.
Kritiškai vertina skundo teiginius, kad nutarimas priimtas vadovaujantis spėlionėmis ir abejonėmis, o pažeidimai yra menami ir pabrėžia, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kad vadovautasi (duomenys neskelbtini) surinkta informacija ir duomenimis. (duomenys neskelbtini), atlikusi kratas pareiškėjo sodyboje, konstatavo, kad dokumentai nėra rasti, o NMA būtent šia informacija ir rėmėsi. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini)turi kitas funkcijas ir įgaliojimus, nei NMA, todėl NMA gali remtis kitų institucijų surinkta informacija. Mano, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, Sprendime aiškiai ir detaliai nurodyta, kokius veiksmus atliko, kokią informaciją rinko bei analizavo ir kokiais teisės aktais rėmėsi. Pareiškėjo teiginius, kad NMA nevertino atitinkamų aspektų, nenurodant konkrečiai kokių, laiko deklaratyviais.
Pažymi, kad NMA, kaip institucijos uždavinių ir vertybių citavimas skunde neturi jokios teisinės reikšmės, nes nėra susijęs su nustatytu pažeidimu.
Skundo teiginius, kad NMA neatliko atskiro tyrimo, o vadovavosi trečiųjų asmenų užsakyto ir (duomenys neskelbtini)atlikto tyrimo rezultatais, laiko nepagrįstais. Pažymi, kad NMA neturi tokių įgaliojimų, kokius turi (duomenys neskelbtini), todėl atliko pažeidimo tyrimą pagal vidinius NMA teisės aktus, t. y. Pažeidimų administravimo procedūros aprašą. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini)atliko tyrimą savo kompetencijos ribose, o NMA – savo kompetencijos ribose, tačiau skirtingų institucijų atliekami veiksmai nėra ir negali būti sutapatinami. Lietuvos įstatymų leidėjas yra suteikęs įgaliojimus ES finansinės paramos srityje ne vienai viešosios valdžios institucijai. Įgaliojimus (duomenys neskelbtini) veikti minėtoje srityje pagrindžia Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – ir FNTT įstatymas) 6 straipsnio 2 punkto ir 7 straipsnio 3 punkto normos. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis, laikytina, kad (duomenys neskelbtini) įgaliojimai tirti pažeidimus, susijusius su ES finansinės paramos lėšų gavimu, patenka į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos taikymo sritį ir ji pripažinta kompetentinga institucija šios nuostatos prasme.
Nurodo, kad pažeidimo tyrimai gali būti atliekami gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus pažeidimus ar NMA darbuotojams kilus abejonių dėl projekto vykdymo. Sąvoka kompetentinga institucija reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybės susijusių veiksmų. Pažymi, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko galima būtų teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti. Nesant ES teisės normų, kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir pažymi, kad valstybės narės savo nuožiūra gali suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai, nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant ES finansinius interesus.
Atkreipia dėmesį, kad NMA netaiko ANK nuostatų, administruodama paraiškas bei tirdama pažeidimus, nes nėra ikiteisminio tyrimo institucija, o paramos lėšų susigrąžinimas /neišmokėjimas grindžiamas paramos santykius reglamentuojančiais administraciniais aktais: Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Programos administravimo taisyklės), Pažeidimų administravimo taisyklėmis, Aprašu. Pažymi, kad NMA taiko Programos administravimo taisykles ir kitus teisės aktus, į kuriuos nukreipia minėtos taisyklės. Nurodo, kad LVAT praktikoje nustatyta, kad pavyzdine sritimi, kurioje taikomas administracinių sutarčių institutas, laikytini paramos teisiniai santykiai. Paramos sutarčių sudarymas yra būdas skirti bei administruoti paramos lėšas, įgyvendinant įvairias ES lėšomis finansuojamų programų priemones ir projektus, laikantis ES reglamentų bei juos įgyvendinančių nacionalinių poįstatyminių aktų. Pabrėžia, kad paramos sutartimis paramos gavėjai įsipareigoja finansuojamą projektą ar priemonę įgyvendinti nepažeidžiant joje nustatytų sutarties sąlygų bei bendrųjų projekto tikslų, o kita sutarties šalis – paramą administruojantys subjektai – įsipareigoja pervesti paramos lėšas jų gavėjui bei vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Sprendimu sankcija negali būti taikoma, nes neva yra suėję senaties terminai. Vadovaujasi Programos administravimo taisyklių 253.10, 208.8 bei Paramos sutarties 17.9 papunkčiuose įtvirtintu reguliavimu ir nurodo, kad Pareiškėjas nesilaikė norminiuose teisės aktuose ir Paramos sutartyje nustatytos dokumentų saugojimo tvarkos, t. y. saugoti dokumentus ne trumpiau kaip 10 metų, todėl mano, kad senaties terminas nėra praleistas.
Pareiškėjo atveju taikytą 1 proc. sankciją už nustatytą pažeidimą laiko proporcinga ir adekvačia. Pažymi, kad pagal teismų praktiką sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos.
Motyvuojamoji dalis
Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, pagal kurį asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą, bei nurodo, kad pareiškėjas turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų įsipareigojimų ir saugoti dokumentus ne trumpiau, kaip 10 metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos.
Nurodo, kad LVAT praktikoje paramos gavėjo sutikimas ar nesutikimas su pažeidimu pats savaime nėra laikomas pagrindu netaikyti sankcijos ar nesiimti paramos grąžinimo priemonių.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2021 m. kovo 4 d. protokolinio sprendimo dalies, kuria nutarta registruoti pažeidimą dėl to, kad pareiškėjas nevykdė įsipareigojimo dėl dokumentų saugojimo, ir kuria pavesta Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentui per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo parengti sprendimą pareiškėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją, bei minėto protokolinio sprendimo dalies pagrindu priimto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SKP-12 „Dėl A. A. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad NMA ir pareiškėjas 2011 m. birželio 17 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KV-10-1-004249-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini) sodybos įrengimas“, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, EB ir LR teisės aktų reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 3D-412 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjui teisės aktuose ir Paramos sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis numatyta kompensuoti iki 188 113,13 Eur visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų.
2020 m. rugpjūčio 17 d. NMA gavo (duomenys neskelbtini) raštą (duomenys neskelbtini), kuriuo NMA informuota apie (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų suklastojimo pagal nusikalstamos veikos požymius, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, kurio metu tiriamos aplinkybės, susijusios su Europos Sąjungos paramos gavėjo ūkininko A. A., įgyvendinamu projektu Nr. 3KT-KV-10-1-004249-PR001 „(duomenys neskelbtini) sodybos įrengimas“ (toliau – ir Projektas). (duomenys neskelbtini) raštu NMA paprašyta ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis įvertinti pagal kompetenciją, o apie priimtus sprendimus nustatytu terminu pranešti (duomenys neskelbtini).
NMA, 2020 m. rugsėjo 9 d. susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00010-19 medžiaga, remdamasi (duomenys neskelbtini) raštu bei vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu ir Aprašu, 2020 m. spalio 12 d. užregistravo įtariamą pažeidimą dėl pareiškėjo įgyvendinamo Projekto ir atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Pažeidimo tyrimas atliktas įtarus, kad:
1) Paramos gavėjas ir (arba) partneris nevykdė įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu;
2) Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, ir (arba) partneris, teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, sąmoningai pateikė neteisingą informaciją arba sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti;
3) Paramos gavėjas ir (arba) partneris projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu nustojo vykdyti projektą, negali visiškai pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų (išskyrus netyčinio bankroto atvejį).
2021 m. kovo 4 d. NMA vykusio Komisijos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl paramos gavėjo A. A. projekto Nr. 3KT-KV-10-1-004249-PR001 bei priimtas protokolinis sprendimas, kuriuo nutarta registruoti pažeidimą dėl pareiškėjo įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu, nevykdymo, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentui per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo pavesta parengti sprendimą pareiškėjo Projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją; nutarta registruoti pažeidimą dėl sąmoningai pateiktos neteisingos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti, tačiau, vadovaujantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi, suėjus senaties terminui, netaikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos; nutarta neregistruoti pažeidimo dėl projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu nustoto vykdyti projekto ir negalėjimo visiškai pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų; ikiteisminiame tyrime Nr. 07-6-00010-19, surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog A. A., siekdamas nuslėpti galimai veiklos nevykdymą su tikslu išvengti gautų paramos lėšų grąžinimo, galimai pagamino netikrų kasos pajamų orderių ir pateikė juos NMA, nutarta pavesti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamentui parengti bei pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
2021 m. balandžio 12 d. Komisijos protokoliniu sprendimu ištaisyta rašymo apsirikimo klaida 2021 m. kovo 4 d. Komisijos protokole Nr. RV9-4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo išmokėta ne 188 113,00 Eur, bet 188 106,11 Eur paramos suma, patikslinta už įsipareigojimo saugoti su projektu susijusius dokumentus nevykdymą taikytinos 1 proc. sankcijos suma, t. y. nustatyta, kad taikytinos sankcijos suma yra 1 881,06 Eur, o ne 1 881,13 Eur.
2021 m. balandžio 29 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-12 „Dėl A. A. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo, vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) išvada, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d. neišsaugojo su projekto vykdymu susijusių dokumentų, t. y. individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų (išskyrus už 2015 m.), kasos pajamų orderių originalų, taip pat gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų, nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė norminiuose teisės aktuose ir Paramos sutartyje nustatytos dokumentų saugojimo tvarkos, tuo pažeisdamas Programos administravimo taisyklių 208.8 papunktį bei Paramos sutarties 17.9, 26.12 papunkčius. NMA, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo tyrimo išvadą, vadovaudamasi Programos administravimo taisyklių 190, 197 punktais, 208.8 papunkčiu, Paramos sutarties 20.1 papunkčiu, pareiškėjui taikė 1 proc. sankciją nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 1 881,06 Eur sankciją.
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. kovo 4 d. Komisijos protokolinio sprendimo dalimi registruoti pažeidimą dėl įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu, nevykdymo ir pavesti Departamentui per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo parengti sprendimą pareiškėjo Projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją, 2021 m. balandžio 21 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėto protokolinio sprendimo dalį. 2021 m. gegužės 18 d. teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti 2021 m. kovo 4 d. protokolinio sprendimo pagrindu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Pirmojo paramos administravimo skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-12 „Dėl A. A. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“. Teigia, kad NMA, dėl vykdyto kaimo turizmo projekto neatlikusi atskiro tyrimo, priimdama Sprendimą, negalėjo vadovautis trečiųjų asmenų užsakytu ir (duomenys neskelbtini) atlikto šališko ir nesąžiningo tyrimo rezultatais. Mano, kad administracinė atsakomybė negali kilti iš sutarties, ir, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, Pažeidimų administravimo taisyklių nuostatos dėl administracinės atsakomybės kilimo sąlygų bei administracinių nuobaudų nustatymo tiesiogiai nebegali būti taikomos. Teigia, kad sprendimams, kuriuos priėmė NMA, priimti yra suėję senaties terminai. Mano, kad Sprendimu taikyta 1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos sankcija yra neteisinga, nesąžininga ir neproporcinga.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 15 d.), Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 15 d.).
Dėl Komisijos 2021 m. kovo 4 d. protokolinio sprendimo dalies
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525–540/2008; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143–560/2010 ir kt.).
Pareiškėjas prašo panaikinti 2021 m. kovo 4 d. protokolinio sprendimo dalį registruoti pažeidimą dėl įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu, nevykdymo ir pavesti Departamentui per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo parengti sprendimą pareiškėjo Projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją, iš kurio turinio matyti, kad jame nurodytas vertintas pareiškėjo pažeidimas ir jo esmė, tačiau nėra priimtų jokių konkrečių išvadų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, taip pat nėra pateikta jokių nuorodų į teisės aktus, kuriuos pareiškėjas galimai būtų pažeidęs. Teismo vertimu, protokolinis sprendimas registruoti pažeidimą ir pavesti Departamentui parengti sprendimą taikyti sankciją – tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriame fiksuojamos tam tikros faktinės aplinkybės, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių ir kurio (protokolinio sprendimo), kaip savarankiško individualaus administracinio teisės akto, teisėtumas ir pagrįstumas neturėtų būti vertinamas.
Pažymėtina, jog pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-552/2019, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3778-629/2019), tarpiniai administracinės procedūros sprendimai paprastai nėra savarankišku ginčo dalyku, o, atsižvelgiant į galutinius administracinės procedūros rezultatus, gali būti skundžiami teismui ir turi būti vertinami, t. y. atliekama jų teisėtumo patikra, sprendžiant dėl materialines teisines pasekmes sukeliančio individualaus administracinio akto, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (šiuo atveju protokoliniu sprendimu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą, kuris bus priimtas protokolinio sprendimo pagrindu. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą, administracinis teismas galėtų įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. protokolinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei įvertinus ginčijamo protokolinio sprendimo turinį, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu (teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui) administracinė byla dalyje dėl protokolinio sprendimo dalies panaikinimo nutrauktina.
Dėl NMA 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SKP-12 „Dėl A. A. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“
Visų su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – ir Programa) įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimo ir prieinamumo tvarką reglamentuoja Programos administravimo taisyklių 10 skyrius. Pagal minėtų taisyklių 206 punktą valdymo institucija, NMA, sertifikavimo institucija, kompetentingoji institucija, kitos programos administravimo funkcijas atliekančios institucijos, nurodytos Programos administravimo taisyklių 2 skyriaus penktajame skirsnyje, ir paramos gavėjai visų su Programos įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą organizuoja vadovaudamiesi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė). Visi su Programos įgyvendinimu ir atliktais patikrinimais susiję dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau nei reglamento (EB) Nr. 885/2006 9 straipsnio 2– 4 punktuose nurodyti dokumentų saugojimo terminai.
Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 papunktyje įtvirtintas minimalus ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderių) saugojimo terminas – 10 metų.
Pagal Programos administravimo taisyklių 208 punktą paramos gavėjas privalo saugoti šiuos su Programos įgyvendinimu susijusius dokumentus: paramos paraiškos ir jos priedų kopijas (208.1 papunktis); paramos sutarties, kai tokia sutartis sudaroma, ir visų paramos sutarties pakeitimų originalus (208.2 papunktis); projekto ataskaitų ir jų priedų kopijas, kitus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus (208.3 papunktis); išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus bei mokėjimo prašymų kopijas (208.4 papunktis); susirašinėjimo su NMA dokumentus (208.5 papunktis); viešųjų pirkimų arba pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas (208.6 papunktis); įgyvendintas viešumo priemones įrodančius dokumentus (208.7 papunktis); kitus su paramos paraiška ir projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus (208.8 papunktis).
Pažeidimą NMA gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia norminiuose teisės aktuose ir paramos skyrimo bei naudojimo sąlygose nustatytą dokumentų saugojimo tvarką (Programos administravimo taisyklių 253.10 papunktis).
Pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklėmis (Programos administravimo taisyklių 252 punktas).
2011 m. birželio 17 d. su NMA sudarytos Paramos sutarties 1.1 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini) sodybos įrengimas“ Nr. 3KT-KV-10-1-004249-PR001, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutarties 17.9 punktu pareiškėjas be kita ko įsipareigojo Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusias su Projekto vykdymu, ir saugoti su šiomis operacijomis bei visus su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip dešimt metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle. Taigi, su NMA pasirašyta Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo laikytis su dokumentų saugojimu susijusių reikalavimų.
Pavyzdine sritimi, kurioje taikomas administracinių sutarčių institutas, laikytini paramos teisiniai santykiai. Paramos sutarčių sudarymas yra būdas skirti bei administruoti paramos lėšas, įgyvendinant įvairias Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšomis finansuojamų programų priemones ir projektus, laikantis tiek ES reglamentų, apibrėžiančių paramos teikimą, tiek juos įgyvendinančių nacionalinių poįstatyminių teisės aktų. Šiomis sutartimis paramos gavėjai, be kita ko, įsipareigoja finansuojamą projektą ar priemonę įgyvendinti nepažeidžiant joje nustatytų sutarties sąlygų bei bendrųjų projekto tikslų, o kita sutarties šalis – paramą administruojantys subjektai – savo ruožtu įsipareigoja pervesti paramos lėšas jų gavėjui bei vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal minėtą programą finansuojamų projektų bendrąsias administravimo taisykles nustato Programos administravimo taisyklės (Programos administravimo taisyklių 1 punktas), o pažeidimų tyrimas, kaip minėta, vykdomas pagal Pažeidimų administravimo taisykles. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas tarp šalių susiklosčiusių administracinių teisinių santykių nereglamentuoja.
Pareiškėjas teigia, kad NMA dėl vykdyto kaimo turizmo projekto neatliko atskiro tyrimo, o vadovavosi trečiųjų asmenų užsakytu ir (duomenys neskelbtini) atlikto šališko ir nesąžiningo tyrimo rezultatais. Mano, kad vadovautis trečios šalies pateikta informacija, kuri veikia pagal užsakymą, yra nesąžininga ir neteisinga.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, organizacinę struktūrą, finansavimą, veiklos kontrolę, bendradarbiavimo su valstybės ar savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis pagrindus, šios tarnybos pareigūnų įgaliojimus, teises ir pareigas, atsakomybę bei prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas (toliau – ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas).
Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, vienas iš FNTT uždavinių yra užtikrinti nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, susijusių su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, atskleidimą ir tyrimą. FNTT funkcija yra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 3 punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog nesant ES teisės normų, kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Todėl valstybės narės gali savo nuožiūra suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant ES finansinius interesus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 29-32 punktus).
Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad NMA valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams įtarus pažeidimą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą iš Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kitų institucijų ar asmenų, taip pat gavus informacijos iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su NMA administruojamomis paramos lėšomis, NMA ne vėliau kaip per 20 darbo dienų atliekamas tyrimas. Taigi, minėtu punktu nustatytas reguliavimas įpareigoja NMA, gavus informacijos iš FNTT apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su NMA administruojamomis paramos lėšomis, reaguoti bei savo kompetencijos ribose atlikti pažeidimo tyrimą, kas ir buvo padaryta byloje nagrinėjamu atveju.
NMA 2020 m. rugpjūčio 17 d. gavusi (duomenys neskelbtini) raštą apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pagal kompetenciją, 2020 m. spalio 12 d. užregistravo įtariamą pažeidimą dėl pareiškėjo įgyvendinamo Projekto ir atliko tyrimą dėl trijų įtariamų pažeidimų: dėl pareiškėjo įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu, nevykdymo; dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, sąmoningai pateikė neteisingą informaciją arba sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti; dėl projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu nustoto vykdyti projekto, negalėjimo visiškai pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų (išskyrus netyčinio bankroto atvejį). Dėl visų įtariamų pažeidimų priimti atitinkami sprendimai:
1) Dėl pareiškėjo įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu, nevykdymo registruotas pažeidimas bei nutarta priimti sprendimą taikyti 1 proc. dydžio sankciją nuo paramos sumos. Pažeidimo tyrimo procedūra užbaigta ginčijamo Sprendimo priėmimu;
2) Dėl sąmoningai pateiktos neteisingos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti, registruotas pažeidimas, tačiau išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija netaikyta, suėjus senaties terminui pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį;
3) Dėl projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu nustoto vykdyti projekto ir negalėjimo visiškai pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų pažeidimas neregistruotas.
Taigi, šiuo atžvilgiu pareiškėjo argumentas, kad NMA dėl vykdyto kaimo turizmo projekto neatliko atskiro tyrimo, o tik vadovavosi trečios šalies pateikta informacija, laikytinas nepagrįstu. NMA, iš (duomenys neskelbtini), nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutartimi prisiimtų dokumentų saugojimo įsipareigojimų.
Pareiškėjas nurodo, kad sprendimams, kuriuos priėmė NMA, priimti yra suėję senaties terminai. Kaip minėta, pareiškėjas 2011 m. birželio 17 d. su NMA pasirašytos Paramos sutarties 17.9 punktu įsipareigojo LR ir EB teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusiais su Projekto vykdymu, ir saugoti su šiomis operacijomis bei visus su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip dešimt metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos. Paramos sutartis pasirašyta 2011 m. birželio 17 d. Taigi, visus su ūkinių ir kitų operacijų fiksavimu bei Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus pagal Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjas privalėjo saugoti nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2021 m. birželio 17 d. Tai, kad pareiškėjas nevykdė Paramos sutartimi prisiimtų dokumentų saugojimo įsipareigojimų, t. y. neišsaugojo tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d. gautų pajamų ir išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų, t. y. individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 m., kasos pajamų orderių originalų, taip pat gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų, NMA nustatė 2021 m. balandžio 29 d. priimtu sprendimu. Pažymėtina, kad Sprendimas priimtas, nepasibaigus Paramos sutarties 17.9 punktu nustatytam dešimties metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos terminui. Taigi, senaties terminas ginčijamam Sprendimui priimti nėra praleistas.
Pareiškėjas tvirtina, kad Projekto priežiūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 17 d. NMA specialistai penkis kartus atliko Projekto patikras ir pažeidimų nenustatė, o NMA, vertindama galutinę Projekto užbaigimo ataskaitą, pastabų nepareiškė ir minėtą ataskaitą įvertino teigiamai, kas, pareiškėjo manymu, parodo tinkamą Projekto įgyvendinimą visa apimtimi. Teismo vertimu, tai, kad Projekto priežiūros laikotarpiu NMA specialistai konkrečiu tikslu atliktų patikrų metu pažeidimų nenustatė, o galutinę Projekto užbaigimo ataskaitą įvertino teigiamai, neeliminavo pareiškėjo Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų saugoti Programos administravimo taisyklių 208 punkte nurodytus dokumentus Paramos sutarties 17.9 punkte nustatytą laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2021 m. birželio 17 d.
Pareiškėjas teigia, kad tik teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu (baigiamuoju teismo aktu) gali konstatuoti veikos padarymą, jos pripažinimą nusikaltimu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, o NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi (duomenys neskelbtini)rašte minimais argumentais kaip neginčijamais, įvykusiais. Dėl minėto pareiškėjo argumento pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimas už Paramos sutarties nuostatų pažeidimus. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių, tačiau administracinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla iš skirtingas teisės šakas reglamentuojančių teisės aktų normų, todėl administracinė atsakomybė gali kilti nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-442/2016). Vertinant NMA nustatytų pažeidimų pagrįstumą, (duomenys neskelbtini) nustatytos faktinės aplinkybės turi reikšmės šiai bylai tik ta apimtimi, kuria leidžia patvirtinti ar paneigti padarytus Paramos sutarties pažeidimus sankcijų taikymo prasme.
Sprendimu Programos administravimo taisyklių 208.8 papunkčio bei Paramos sutarties 17.9 papunkčio pažeidimas nustatytas ir 1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos sankcija pritaikyta, NMA vadovaujantis (duomenys neskelbtini) metu atliktų kratų, apklausų metu (duomenys neskelbtini) išvada nustatytų aplinkybių pagrindu: (duomenys neskelbtini)
Komisijos (duomenys neskelbtini) protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateikta informacija dėl dokumentų originalų. Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra pateiktos paramos gavėjo Projekto originalios bylos, kuriose yra pateikta kasos pajamų orderių (duomenys neskelbtini), 2014 m. finansinės atskaitomybės (balanso, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita) dokumentų kopijos, 2015 m. pinigų srautų ataskaitos kopija, pajamų ir išlaidų suvestinės už 2014 m. kopija.
Teismui pateiktame skunde bei patikslintame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog dokumentai, dėl kurių neišsaugojimo priimtas ginčijamas Sprendimas, galėjo dingti (duomenys neskelbtini) kratos metu. Nurodo, kad kratą atliko net septyni pareigūnai, todėl fiziškai stebėti kratos eigos neturėjo galimybės. 2021 m. liepos 9 d. teismui pateiktame prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) medžiagoje aptiko Individualios veiklos 2014 m. pajamų žurnalo kopiją, dėl kurios nebuvimo (duomenys neskelbtini) reiškia kaltinimus, bei paprašė minėto žurnalo kopiją prijungti prie bylos. 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos medžiagos išrašų iš žurnalų kopijas (po vieną lapą), prieduose nurodydamas, kad pateikia 2013, 2014, 2015, 2016 m. Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus. Taip pat pateikė 2013 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. gegužės 14 d., 2016 m. gegužės 28 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 4 d., 2016 m. birželio 10 d. kasos pajamų orderių kopijas. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu teismui pateiktus dokumentus rado prieš kelias dienas, ieškodamas asmeninių dokumentų, bei nurodė, kad tai (duomenys neskelbtini)pareigūnų per neapsižiūrėjimą palikti dokumentai, dėl kurių neišsaugojimo NMA priėmė Sprendimą bei taikė sankciją.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) pareigūnų (duomenys neskelbtini) atliktais procesiniais veiksmais, teismas pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniais veiksmais, atliktais ikiteisminio tyrimo metu, minėtus procesinius veiksmus galėjo skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismas (duomenys neskelbtini) pareigūnų atliktų procesinių veiksmų teisėtumo aspektu nevertins.
NMA, vadovaudamasi 2020 m. balandžio 3 d. Išvada, Sprendimu nustatė, kad pareiškėjas neišsaugojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 m., kasos pajamų orderių originalų, taip pat gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d. Pareiškėjas teismui pateikė vieną 2013 metų gruodžio mėnesio bei šešis 2016 m. gegužės-birželio mėnesių kasos pajamų orderius (pateiktos dokumentų kopijos), kurie apima tik mažą dalį NMA tirto laikotarpio. Nors pareiškėjas ir teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu teismui pateikti dokumentai yra būtent tie dokumentai, dėl kurių neišsaugojimo ir priimtas NMA Sprendimas bei pritaikyta sankcija, tačiau minėti kasos pajamų orderiai neapima 2014-2015 metų laikotarpio bei nepaneigia NMA Sprendimu padarytos išvados dėl dokumentų saugojimo įsipareigojimo nevykdymo (tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d.) pilna apimti. Taip pat teismas pažymi, kad dokumentų saugojimo įsipareigojimo nesilaikymas NMA Sprendimu nustatytas tuo aspektu, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu neišsaugojo kasos pajamų orderių originalų.
Pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. raštu teismui pateikė išrašo iš žurnalo kopiją, kurioje užfiksuotos pareiškėjo 2014 m. pajamos, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje rado Individualios veiklos 2014 m. pajamų žurnalo kopiją, dėl kurios nebuvimo (duomenys neskelbtini) reiškia kaltinimus. (duomenys neskelbtini) Išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas pagal A. A. NMA pateiktų dokumentų pajamų apskaitos registro, 2014 m. A. A. pajamų ir išlaidų suvestinės, kasos pajamų orderių kopijas. Tokie pat dokumentai užfiksuoti ir Komisijos 2021 m. kovo 4 d. protokole. Teismo vertinimu tai, kad (duomenys neskelbtini) tyrimą atliko pagal A. A. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktų dokumentų, t. y. pajamų apskaitos registro, 2014 m. A. A. pajamų ir išlaidų suvestinės kopijas, nepaneigia to fakto, kad kratos metu minėti dokumentai pas pareiškėją nebuvo rasti ir kad pareiškėjas minėtų dokumentų neišsaugojo Paramos sutarties 17.9 punkte nustatytą laiko tarpą, nors jų kopijas, kaip kad ir nurodo skunde bei patikslintame skunde, visą kaimo turizmo priežiūros laikotarpį nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 17 d. teikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai kartu su ataskaitomis. Dokumentų kopijų pateikimas NMA Projektui vertinti, nepanaikino pareiškėjo su NMA sudaryta Paramos sutartimi prisiimtų Programos administravimo taisyklių 208 punkte nurodytų dokumentų saugojimo įsipareigojimų.
2021 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas teismui pateikė išrašų iš registrų kopijas, kuriose užfiksuota tą pačią dieną teismui teiktų septynių kasos pajamų orderių informacija, taip pat pateikė 2021 m. liepos 9 d. teismui teiktą 2014 m. pajamų suvestinę, prieduose nurodydamas, kad pateikia 2013, 2014, 2015, 2016 m. Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuotos išimtinai pareiškėjo pajamos (fiksuota teismui teiktų orderių informacija), teismo vertinimu pateiktų išrašų iš registrų kopijos nėra Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalai. Pažymėtina, kad 2015 metų Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo neišsaugojimas NMA priimtu sprendimu apskritai nenustatytas.
Teismo vertinimu, pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštais pateikti įrodymai, nepaneigia NMA Sprendimu nustatyto dokumentų saugojimo įsipareigojimo nesilaikymo. NMA, įvertinusi (duomenys neskelbtini) medžiagą, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu neišsaugojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 metus, kasos pajamų orderių originalų, taip pat gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų.
Pareiškėjas 1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos sankciją laiko neteisinga, nesąžininga ir neproporcinga esamam pažeidimui, kuris, pareiškėjo nuomone, nepadarė jokios įtakos projekto įgyvendinimui, lėšų įsisavinimui ir galutiniam rezultatui.
Ginčui aktuali Paramos sutartis savo prigimtimi yra administracinė sutartis, iš jos kylančios teisės ir pareigos bei atsakomybė visų pirma yra reglamentuoti administracinės teisės aktų, todėl viešojo administravimo subjektas negali paramos gavėjo teisių riboti labiau, o paramos gavėjas negali turėti lūkesčių daugiau, negu numato atitinkami teisės aktai. Pareiškėjui taikant atsakomybę už paramos sutarties sąlygų netinkamą vykdymą, turi būti atsižvelgiama ne tik į paramos sutartyje numatytą atsakomybę, bet ir į kituose ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas atsakomybės taikymo sąlygas, ir, esant skirtingam reguliavimui, taikytinos pareiškėjui palankesnės sąlygos, juo labiau kad sudarant paramos sutartį pareiškėjo galimybės tartis dėl sąlygų yra minimalios. Sprendžiant dėl parenkamų sankcijų, turi būti atsižvelgiama ir į pasekmes, pažeidimo įtaką paramos panaudojimui – ar numatyti paramos tikslai buvo pasiekti, ar dėl to padidėjo pirkimo kaina ir pan. (žr. 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2408/2013; taip pat žr. 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-118/2013). Sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos.
Paramos sutarties 20.1 papunktyje nurodyta, kad NMA turi teisę inicijuoti sutarties nutraukimą ir (arba) paramos ar jos dalies grąžinimą, paramos neskyrimą, paramos sumažinimą paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Paramos sutarties 26 punkte. Paramos sutarties 26.12 papunktyje įtvirtinta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas pažeidžia norminiuose teisės aktuose ir sutartyje nustatytą dokumentų saugojimo tvarką.
Programos administravimo taisyklių 197 punkte numatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Programos administravimo taisyklių 197.2.6 papunktyje nustatyta, kad, kai paramos gavėjas pažeidžia norminiuose teisės aktuose ir paramos sutartyje, jei tokia sutartis sudaroma, nustatytą dokumentų saugojimo tvarką, parama neskiriama.
Taigi, Programos administravimo taisyklėse įtvirtintu reguliavimu už Paramos sutartyje nustatytos dokumentų saugojimo tvarkos pažeidimą numatyta sankcija – paramos neskyrimas. Paramos sutartimi įtvirtintu reguliavimu nustatyta, kad, paramos gavėjui pažeidus norminiuose teisės aktuose ir sutartyje nustatytą dokumentų saugojimo tvarką, NMA turi teisę inicijuoti sutarties nutraukimą, paramos ar jos dalies grąžinimą, paramos neskyrimą, paramos sumažinimą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui, atsižvelgiant į tai, kad visa paramos suma jau sumokėta bei į tai, kad paramos gavėjas neišsaugodamas su Projekto vykdymu susijiusių dokumentų, nuslėpė kaimo turizmo veiklos nevykdymą, vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Programos administravimo taisyklių 208.8 papunkčiu bei Paramos sutarties 20.1 papunkčiu, pagrįstai pritaikyta 1 proc. nuo 188 106,11 Eur paramos sumos, t. y. 1 881,06 Eur susigrąžinimo sankcija. Pažymėtina, kad pareiškėjui taikyta švelnesnė, nei Programos administravimo taisyklių 197.2.6 papunkčiu numatyta sankcija.
Įvertinęs ginčijamą sprendimą, teismas konstatuoja, kad NMA nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti 1 proc. nuo paramos sumos, t. y. 1 881,06 Eur sankciją, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2021 m. kovo 4 d. protokolinio sprendimo dalies, kuria nutarta registruoti pažeidimą dėl dokumentų saugojimo įsipareigojimo nevykdymo, ir kuria pavesta Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentui per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo parengti sprendimą pareiškėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją, panaikinimo nutraukti.
Pareiškėjui išaiškinti, jog nurodytoje dalyje bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Pareiškėjo A. A. skundą dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SKP-12 „Dėl A. A. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.