Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 4 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant nuteistąjį D. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbinę veiklą, o jai nutrūkus, ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant D. J. šią įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad išžagino I. Š., o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. 22.30 val. iki 2017 m. gegužės 10 d. 00.08 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo nukentėjusiosios I. Š. atžvilgiu fizinį smurtą: pirmojo aukšto koridoriuje I. Š. jį atstūmus ir pasakius, kad ji važiuos namo, jis ją pakėlė ir prieš jos valią persimetęs per petį užsinešė laiptais į antrąjį aukštą ir būdamas kambaryje nustūmė ją ant lovos, padarydamas jai ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu į nugaros kairės pusės apatinę dalį kraujosruvą nugaros kairėje apatinėje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, griebė jai už kojų, nuplėšė batus, sutraukydamas batų raištelius, nurengė ją ir prieš jos valią įkišo savo varpą į jos lytinius organus, tokiu būdu atliko 2 lytinius aktus, tai yra išžagino. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad seksualiai prievartavo I. Š., o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 9 d. 22.30 val. iki 2017 m. gegužės 10 d. 00.08 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo nukentėjusiosios I. Š. atžvilgiu fizinį smurtą: pirmojo aukšto koridoriuje I. Š. jį atstūmus ir pasakius, kad ji važiuos namo, jis ją pakėlė ir prieš jos valią persimetęs per petį užsinešė laiptais į antrąjį aukštą ir būdamas kambaryje nustūmė ją ant lovos, padarydamas jai ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu į nugaros kairės pusės apatinę dalį kraujosruvą nugaros kairėje apatinėje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, griebė jai už kojų, nuplėšė batus, sutraukydamas batų raištelius, nurengė ją ir prieš jos valią atlikdamas lytinį aktą vaginaliniu būdu, užsikėlė ją ant viršaus ir savo ranka nustūmė jos galvą ties savo lytiniu organu, įkišo savo lytinį organą - varpą jai į burną, taip tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja I. Š. prieš jos valią vieną kartą oraliniu būdu, tai yra seksualiai prievartavo I. Š..Kauno apylinkės teismas įvertinęs nuteistojo D. J. asmenybė, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo sprendė, kad BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte ir 8 punkte paskirtų įpareigojimų visuma leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą. Nuteistojo D. J. gynėja advokatė Edita Marija Šlapikienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2017 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, dėl paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo 3 (trejiems) metams, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių bausmė vykdymo atidėjimo terminą, panaikinti teismo paskirta įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei sumažinti teismo nustatytos įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, dydį nuo 20 MGL iki 8 MGL, ją sumokant per 5 mėnesius.Skunde gynėja nurodo, kad jos ginamajam paskirtas per ilgas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apylinkės teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmė vidurkį, todėl ir nustatydamas bausmės atidėjimo terminą turėjo atidėti bausmės vykdymą vieniems metams šešiems mėnesiams. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismo paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra nesuderinamas su jos ginamojo darbo pobūdžiu. D. J. yra UAB „B. L.“ vadovas, verčiasi variklinių transporto priemonių agregatų dalių ir pagalbinių reikmenų mažmenine prekyba, todėl darbo reikalas nuolat reikia važinėti iš vieno miesto į kitą, parsivežti detalių. Taip pat tenka vykti į kitus miestus ir pas verslo partnerius. Taigi šios aplinkybės rodo, kad jis bus priverstas pažeisti paskirtą teismo įpareigojimą. Skunde pažymima, kad D. J. turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba įmonės vadovu, todėl norint jam ir toliau tęsti savo ūkinę-komercinę, darbinę veiklą bei integruotis į visuomenė, jam būtina važinėti po Lietuvos miestus, kas tuo pačiu sąlygoja išankstinį jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimą.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliantės nuomone teismas taikydamas šią baudžiamojo poveikio priemonę turėjo paskirti jos vidurkį, t. y. nedaugiau nei 10 MGL įmoką. Teismas nustatydamas įmokos dydį neįvertino to, kad D. J. penkis mėnesius buvo suimtas, todėl negalėjo vykdyti darbinės veiklos ir gauti pajamų. Dėl to, susidarė dukros išlaikymo įsiskolinimas. Gynėjos nuomone, D. J. nėra pajėgus per 5 mėnesius sumokėti teismo nustatyto dydžio įmokos, todėl ji turėtų būti sumažinta iki 8 MGL, o nesant tokios galimybes, mokėjimo terminas išdėstytinas 12 mėnesių.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. J. ir jo gynėja advokatė Edita Marija Šlapikienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo D. J. gynėjos advokatės E. M. Šlapikienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą prailginti.Nuteistojo D. J. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nuteistojo D. J. kaltės klausimas, prašoma paskirti trumpesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, panaikinti teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei sumažinti teismo nustatytos įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, dydį nuo 20 MGL iki 8 MGL, ją sumokant per 5 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Skundžiamu nuosprendžiu D. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalį padarymą nuteistas trijų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams bei pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo tenkinti gynėjos prašymą sutrumpinti D. J. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas ir konkretus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nagrinėjamoje byloje D. J. nuteistas už du sunkius nusikaltimus, nusikalto ne pirmą kartą. Todėl, nustatytas trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas, priešingai, tik ilgalaikiu, pavyzdingu elgesiu bei sąžiningu darbu D. J. gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė ir šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas neprasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais. Teisėjų kolegijas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tik simbolinės, apeliantui priimtinos, nuobaudos skyrimas nepadėtų pasiekti bausmės tikslų.Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu D. J. paskirti įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. .y. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Gynėja apeliuoja tuo, kad nuteistasis D. J. negalės vykdyti savo darbinių funkcijų, nes dėl savo darbo pobūdžio jis privestas važinėti į kitus miestus. Atsakant į tokius argumentus pažymima, kad atsižvelgus į nusikaltimo sunkumą, pavojingumą – nei kaltininko darbinė veikla, nei teigiamas charakterizavimas, paprastai, nelaikytinos tomis aplinkybėmis, galėsiančiomis nulemti kaltininko intereso prioritetą visuomenės intereso atžvilgiu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo D. J. paskirti įpareigojimai, koreliuoja su siekiamu tikslu – kad taikomos priemonės darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Poveikis, kurio siekiama kontroliuoti D. J. išvykimą iš gyvenamosios vietos, konkrečiu atveju, laikytinas adekvačiu D. J. teisių ir laisvių suvaržymu. Kadangi draudimas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nėra absoliutus (išvykti galima gavus nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimą), nelaikytina, kad tai užkirs kelią D. J. dirbti ir integruotis į visuomenę.Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad teismas D. J. paskyrė per didelio dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes D. J. iki nuosprendžio paskelbimo 5 mėnesius buvo suimtas, todėl nedirbo, susidarė įsiskolinimas už vaiko išlaikymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam D. J. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nustatyta sumokėti per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis D. J. veikos padarymo metu buvo nuo 5 iki 25 MGL. Nustatydamas konkretų jos dydį, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę ir kitas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimui esminės reikšmės neturi tai, kad kaltininkas šiuo metu neturi lėšų tokiai įmokai sumokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. dirba, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių neturėtų galimybės gauti nuolatinių pajamų. Kadangi apylinkės teismas nustatė ilgesnį – 5 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo iki šios dienos jau yra praėję trys mėnesiai, taip pat, atsižvelgus į paskirtos įmokos dydį bei kitas aptartas aplinkybes, pripažintina, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad paskirtos įmokos sumokėjimas turėtų itin sunkių pasekmių D. J. turtinei padėčiai, taip pat nėra pagrindo teigti, kad paskirtos įmokos sumokėjimas būtų apsunkintas ar ribotas, o ši baudžiamojo poveikio priemonė neadekvati atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padarytos veikos pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui.Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. J. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.