- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 1-173-503/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01829-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- A. J.
nukentėjusiojo, civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovams E. L. ir adv. B. Paulauskui, L. Timinskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bei UAB (duomenys neskelbtini) ekspertu, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, o būtent:
jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) akcininku bei vadybininku, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti F. L. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone, remiantis 2002-06-18 P. G. W. ir S. J. W. išduotu įgaliojimu, patvirtintu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės notaro C. P. C., būdamas įgaliotas atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau siekdamas nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., 2003 m. liepos 2 d., UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose, buvusiose (duomenys neskelbtini) atspausdinęs 2003-07-02 lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 03/02 tekstą, suklastojo šią sutartį, pasirašydamas joje prie nurodytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. G. W. pavardės imituotu pastarojo asmens parašu ir pažymėdamas šią sutartį (duomenys neskelbtini) antspaudo spaudu, tokiu būdu užkirsdamas galimybę F. L. įmonės atstovams šioje sutartyje numatytu būdu iš realaus prekių įgijėjo A. J., atstovavusio įmonę (duomenys neskelbtini), reikalauti apmokėti už pristatytas prekes, kurių vertė - 87.688,8 USD (254 297, 52 litų) ir tuo padarydamas F. L. įmonei didelę žalą.
Be to, jis buvo kaltinamas apgaule įgijęs svetimą didelės vertės turtą, o būtent:
jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) akcininku bei vadybininku, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą, F. L. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone, remiantis 2002-06-18 P. G. W. ir S. J. W. išduotu įgaliojimu, patvirtintu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės notaro C. P. C., būdamas įgaliotas atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau siekdamas nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, ir iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., suklastojęs 2003-07-02 lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutartį Nr. 03 - 02 dėl 87.688,80 JAV dolerių (254.297, 52 litų) vertės lininių verpalų įsigijimo iš F. L. įmonės - pasirašęs joje imituotu P. G. W. parašu ir patvirtinęs šią sutartį (duomenys neskelbtini) antspaudo spaudu, 2003-07-02 (duomenys neskelbtini) buvusiame UAB (duomenys neskelbtini) biure panaudojo šią sutartį, pateikdamas ją F. L. įmonės atstovui V. L. pasirašyti. V. L. pasirašius minėtą sutartį ir 2003-09-18 pristačius 87.688,80 JAV dolerių (254 297, 52 litų) vertės lininius verpalus, A. J. nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) sandėliuose, (duomenys neskelbtini), šias prekes priėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas A. N., apgaulingai veikdamas įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Įgijęs galimybę disponuoti F. L. įmonės pateiktais lininiais verpalais, 2003 m. rugsėjo mėnesį A. J. susitarė su Rusijos Federacijos įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. F. dėl lininių verpalų, gautų iš F. L. įmonės pardavimo įmonei (duomenys neskelbtini). V. F. sutikus įsigyti iš A. J. minėtas prekes, A. J. paruošė 2003-09-19 sutartį Nr. 190903/L tarp tariamos įmonės pardavėjos (duomenys neskelbtini) ir įmonės pirkėjos (duomenys neskelbtini) ir nenustatytam asmeniui pasirašius šią sutartį įmonės (duomenys neskelbtini) vardu bei patvirtinus ją šios įmonės antspaudo spaudu, A. J. pateikė ją V. F. pasirašyti. A. J. suorganizavus lininių verpalų, įsigytų iš F. L. įmonės pristatymą Rusijos Federacijos įmonei (duomenys neskelbtini), o šiai įmonei atsiskaičius už gautas prekes ir pervedus pinigines lėšas į A. J. nurodytą ir jo paties valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB „Parex banka“ Latvijos filiale, esančiame (duomenys neskelbtini): 2003-12-18 - 22.760 USD, 2004-02-19 - 47.600 USD, 2004-02-27 - 28.400 USD, viso - 98.760 USD (269.845,18 Lt), A. J. apgaule įgijo svetimą F. L. įmonei priklausiusį didelės vertės turtą - lininius verpalus, padarydamas F. L. įmonei 254 297, 52 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir vadybininku. Jo įmonės buveinėje, jį su V. L. verslo reikalais supažindino J. J. Tiek pradėdamas derybas dėl lininių verpalų verslo su V. L., tiek visą laiką bendraudamas su V. L., jis neturėjo tikslo V. L. apgauti. Paprasčiausiai jiedu derino visas detales, susijusias su minėtu verslu. Kaip minėjo, atvažiavus V. L. su J. J. pas jį į jo įmonės buveinę, jie iš vienos pusės, o jis iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės pasirašė sutartis. Tuo metu jo tikslas buvo tarpininkaujant pirkti ir parduoti prekes. Be to, jis 2002 metais įmonę (duomenys neskelbtini) atstovavo, turėjo tam įgaliojimą; šiuo atveju ši įmonė buvo pirkėja. Neigė, kad atstovaudamas šią įmonę ir per ją turėdamas verslo reikalus su kitomis įmonėmis, siekė kitus asmenis apgauti, nuslėpti esminius klausimus apie šią įmonę. Tai neigia, nes, kaip minėjo, turėjo šios įmonės įgaliojimą, t.y. su ja buvo teisiniam ryšį Lietuvoje, jis buvo „submenedžeris“. Įmonė (duomenys neskelbtini) nėra ofšorinė įmonė. Be to, nežinojo, kad 2003 m. gegužės mėnesį, nuo vadovų nušalintas buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas P. G. W. Jokių pranešimų apie įgaliojimo atšaukimą nebuvo gavęs. Jis su V. L. 3 kartus derinęs sandorio turinį (sąlygas, įsipareigojimus), 2003-07-02 d. sutartį davė spausdinti jo darbuotojai, kiek pamena V. G. Gal ji paėmė nuo originalios sutarties, kuri buvo atsiųsta paštu, visus ruošiamai sutarčiai rekvizitus. Atspausdinus šią sutartį, jis, kad sandoris įvyktų greičiau, ir pasirašydamas šią sutartį, neklastojo šios sutarties imituotu parašu. Jis pasirašė sutartį neimituodamas parašo vietoje (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens. Pasirašė ant šios sutarties, nes buvo pasimetęs, tuo metu viskas buvo daroma skubiai. Po P. G. W. inicialais yra jo parašas. Neprisimena ar V. L. parodė (duomenys neskelbtini) įgaliojimą. Po to jie laukė (duomenys neskelbtini) antspaudo. Šį įmonės atstovams atvežus, jis uždėjo ant šios sutarties. Tai daryti jis turėjo teisę. Tokios sutarties reikėjo V. L., nes jis norėjo prekes iš karto pristatyti į vietą, ir taip nemokėti PVM. Be to, su (duomenys neskelbtini) savininkais derino šią sutartį, jie sakė, kad tinka ir jis gali ant jos pasirašyti. Po to vyko realūs šios sutarties įvykdymo darbai. Tačiau jis asmeniškai nieko nepirko. Įmonės (duomenys neskelbtini) atstovai perėmė F. L. įmonės patiektas prekes. Be to N. buvo šios įmonės vadybininkas, turėjo (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kurį galbūt jis jam parvežė. Be to N. viską tvarkė, paėmė prekes iš muitinės sandėlio. Taigi (duomenys neskelbtini) atstovai šias prekes priėmė. (duomenys neskelbtini) įmonė turėjo apmokėti už šias prekes, nes jie žinojo, kad lininiai verpalai gauti. Tačiau tada iškilo problemos dėl šios prekės kokybės. Kiek žino ši problema buvo sprendžiama susitarimo būdu. Šiai problemai išspręsti buvo net atvažiavę kinai. Jie susitarė kur tas prekes realizuoti. Iš tų linų nebuvo galimybės ką nors tinkamo pagaminti. Kai buvo nustatytas brokas V. L. sutiko padaryti 17 tūkstančių JAV dolerių „Kredit notą“. Tačiau V. L. delsė ir raštu nepristatinėjo „Kredit notos“. Po to šios prekės buvo nuvežtos į Rusiją, į įmonę (duomenys neskelbtini), už šią prekę sumokėtas 20 procentų muitas, taip pat prisidėjo PVM. Be to jis su šios įmonės direktoriumi F. nepasirašė sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir antspaudu jos nepatvirtino. Kiek žino Maskvoje dirbo 3 ar 4 (duomenys neskelbtini) atstovai, šie dirbo be jo žinios. Sutartis su (duomenys neskelbtini) galėjo būti išsiųsta faksu ir ją galėjo išsiųsti ar tai N., ar tai (duomenys neskelbtini) atstovai. Tyrėjui Goštautui jis davęs telefoną ir adresą, kur Maskvoje yra du (duomenys neskelbtini) savininkai. Jie valdė tik pinigų srautus. Jie patys verslo nedarydavo. Atstovai iš Lietuvos darydavo sandorius. Pirkdavo, investuodavo į neapdorotas, be dizaino žaliavas. Be to, pirkdavo rusiškus, baltarusiškus lininius audinius, kurie kokybiškesni nei kiniški. Centrinis (duomenys neskelbtini) organas buvo Ivanove. Įmonė (duomenys neskelbtini) atidaryta JAV. Šiuo metu jos būstinė yra Kanadoje, nes savininkai keičiasi. Būna, kad įmonės akcijos per tris valandas pereina kitam, todėl jis galėjo nežinoti, kas tikrieji savininkai. Jis nežinojo, nemanė, kad (duomenys neskelbtini) su F. L. įmone neatsiskaitys, nes galvojo, kad prekės geros kokybės. Iškilus kokybės ir atsiskaitymo klausimui jis siūlė V. L. kartu vykti į Maskvą. Jis nebuvo nieko blogo numatęs, kai buvo rašomos, pasirašomos visos laidavimo sutartys. Šiomis sutartimis jis siekė būti kaip (duomenys neskelbtini) atsikaitymo su V. L. garantas ir kad viskas vyktų kaip galint sklandžiau. Šiomis laidavimo sutartimis jis iš anksto nenumatė, kad galiausiai vis tiek su F. L. įmone bus neatsiskaityta. Tai liudija, kad jis neužkirto kelio atsikaityti su F. L. įmone. Priešingai jis paprašė jo įmonių direktorių, kad realiai galinčios lietuviškos įmonės laiduotų už įsiskolinimą F. L. įmonei. V. L. nenorėjo, kad laiduotų jo įmonė, kuri yra Olandijoje. Be to, jis prisiėmė skolą už (duomenys neskelbtini), nes buvo garantuotas, kad jis su V. L. rado būdą atsiskaityti ar pluoštu, ar audiniais. Ne kartą V. L. buvo siūlyta realiai atsiskaityti pagal laidavimo sutartis. Tai liudija tai, kad buvo atvežtas konteineris prekių (audinių) iš Belgijos laidavimo sumai padengti (+/- 5000 eurų skirtumas). Tačiau tai V. L. netiko, nors yra dokumentai, kad tas konteineris parduotas į Rusiją dar didesne kaina ir jie jokio broko ten nematė. Neigė, jog kaltinime nurodytą turtą įgijo ir tuo padarė F. L. įmonei didelę žalą. Priešingai nurodė, kad šį turtą įgijo įmonė (duomenys neskelbtini). Be to jis apie gautas iš F. L. įmonės pretenzijas kaip įgaliotas asmuo žodžiu pranešė (duomenys neskelbtini) atstovams ir kartu apie jų išsprendimą prašė juos informuoti V. L.. Jis (duomenys neskelbtini) sąskaitos Latvijos banke neatidarė ir jokių bankinių operacijų (duomenys neskelbtini) vardu neatlikinėjo, šios įmonės finansiniams atsiskaitymams, mokėjimams inicijuoti kodų generatorių turėjo šios įmonės atstovai Rygoje ir Maskvoje. Kas uždarė (duomenys neskelbtini) sąskaitą Latvijos banke jis nežino. Be to, jis pagal ankstesnes sutartis su F. L. įmone atsiskaitė asmeniniais pinigais, paėmęs kreditą. Patikslino, jog pasirašė 2003-07-02 sutartį imituotu G. P. W. parašu. Jis vizualiai buvo matęs P. G. W. parašą. Tačiau, jo galva, ši sutartis nieko neperima ir nieko nereiškia. Kadangi jie (L. ir J.) atvažiavo iš Šiaulių, todėl viskas vyko greitai. Jis nežinodamas, kad yra problemos su jam išduotu (duomenys neskelbtini) įgaliojimu, pasirašė tą sutartį. Be to, kratos metu rasta laikmena buvo rasta ne UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Pareigūnų rastas diskas gali būti paliktas kažkieno ir jis nežino kieno tas per kratą rastas diskas.
Šalies argumentai
Prokurorė kaltinimą grindė, IĮ (duomenys neskelbtini) savininkės E. L. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad 2003-07-02 F. L. įmonė (Dabartinis pavadinimas IĮ (duomenys neskelbtini)), atstovaujama įgalioto asmens V. L. bei (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. J., sudarė lininių verpalų pardavimo pirkimo sutartį Nr. 03/02, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo priimti prekę -pusiau balintus lininius verpalus ir už jas atsiskaityti. 2003-09-18 buvo pasirašytas prekių priėmimo perdavimo aktas Nr. 09/19, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. N., muitinės sandėlyje UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priėmė minėtus lininius verpalus. Buvo pateikta PVM sąskaita faktūra LGA Nr. 5995380 apmokėjimui. (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais neatsiskaitė už pateiktas prekes. A. J. skolos negrąžinimą motyvavo tuo, kad jam priklausančios įmonės (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) turi finansinių sunkumų. Pareiškėja taip pat nurodė, kad skola už prekes susidarė dėl tyčinių A. J. bei kitų atsakingų darbuotojų, piktnaudžiavusių jos atstovaujamos įmonės pasitikėjimu, veiksmų, kadangi prekės iš jos atstovaujamos įmonės buvo paimtos pasinaudojant apgaule bei suklastojant parašus, neturint tikslo atsiskaityti su jų įmone. A. J. bei kitų atsakingų darbuotojų tyčinių veiksmų pasekoje įmonei (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala. (t. 1, b.l. 1 - 2.). Taip kaltinimas grindžiamas pareiškėjos prie minėto pareiškimo pridėtais priedais (dokumentais):
2003-07-02 lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 03/02 tarp F. L. įmonės (pardavėjo), atstovaujamos V. L. ir (duomenys neskelbtini) (pirkėjo), kurioje nurodyta - atstovaujamos direktoriaus P. G. W., dėl pusiau balintų lininių verpalų, kurių vertė 87.688,80 USD. Sutartyje prie P. G. W. pavardės yra parašas bei (duomenys neskelbtini) anstpaudo spaudas (t. 1, b. l. 4, 76).
2003-09-18 prekių priėmimo - perdavimo aktu Nr. 09/19 pasirašytu F. L. įmonės atstovo V. L. bei - kaip nurodyta akte - (duomenys neskelbtini) vadybininko A. N.. Aktas pažymėtas (duomenys neskelbtini) anstpaudo spaudu (t. 1, b. l. 5 , 77).
2003-09-17 PVM sąskaita - faktūra serija LGA Nr. 5995380, kurioje A. N. parašu patvirtino, kad pirkėjas - (duomenys neskelbtini) prekes - 87.688,80 USD vertės lininius verpalus gavo (t. 1, b. l. 11, 6).
2003-10-03 laidavimo sutartimi Nr. LS2003-1002, kuria UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., laiduoja F. L. įmonei kaip solidarus bendraskolis atlyginti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą pagal 2003-07-02 lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 03/02 (t. 1, b. l. 7 - 9).
2003-10-03 laidavimo sutartimi Nr. LS2003-1002, kuria UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės L. S. laiduoja F. L. įmonei kaip solidarus bendraskolis atlyginti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą pagal 2003-07-02 lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 03/02 (t. 1, b.l. 10-11).
2004-03-16, 2004-03-19, 2004-09-30 F. L. IĮ laiškais adresuotais A. J. dėl neatsiskaitymo už pateiktas prekes (t. 1, b. l. 13-15).
2004-06-30 susitarimu Nr. 2 tarp F. L. IĮ, atstovaujamos V. L., ir Olandijos įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. J., kuriuo šalys susitarė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) įsipareigoja apmokėti F. L. įmonei už lininius verpalus pagal šiame susitarime nurodytą grafiką iki 2004 m. spalio mėn. Susitarimas patvirtintas V. L. ir A. J. parašais. Nurodyta, kad susitarimą laiduoja UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12).
2005-09-29 gautu iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės I. S. raštu, kuriuo ji įmonės (duomenys neskelbtini) savininkei praneša, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra pasirašiusi nei skolų perėmimo, nei laidavimo sutarčių su F. L. įmone, todėl pretenzijos dėl atsiskaitymo, kaip nurodoma rašte, yra nepagrįstos (t. 1, b.l. 16).
2005-11-25 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės I. S. raštu, kuriuo ji įmonės (duomenys neskelbtini) savininkei praneša, kad 2004-06-30 susitarimas Nr. 2 negali būti laikomas laidavimo sutartimi. Jame numatyti tik aiškūs skolininko (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai kreditoriui. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) prievolės minėtame susitarime nėra nurodytos. Nurodoma, kad toks susitarimas gali būti laikomas susitarimu dėl mokėjimo grafiko patvirtinimo ir turėti teisinių pasekmių tik skolininkui bei kreditoriui. Taip pat minimame I. S. rašte nurodyta, kad susitarimas negali būti laikomas laidavimo sutartimi ne tik dėl jo turinio, bet ir dėl reikalavimų įprastai sutarčių formai nesilaikymo. Jame nenurodyti UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitai, susitarimas nepatvirtintas įmonės anstpaudu. Be to, I. S. nurodo, kad minėtame „susitarime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) prievolė turi būti įvykdyta iki 2004 m. spalio mėn. Taigi ji yra terminuota. Nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos nei (duomenys neskelbtini), nei kokiems nors kitiems asmenims jokių reikalavimų vykdyti prievolę pareikšta nebuvo, todėl prievolė laikytina pasibaigusia“ (t. 1, b. l. 17).
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje duotais liudytojo V. L. parodymais, kad jo pažįstamas J. J. pasiūlė padirbėti tekstilės pramonėje, o jis V. L. turėjo apyvartines lėšas. Todėl J. J., kuris dirbo šiame versle jį supažindino su A. J., UAB (duomenys neskelbtini) kontoroje, Kalinausko g. 3, Vilniuje. Jis, turėdamas IĮ (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, derybas dėl lininių verpalų pardavimo vedė su A. J., nes, kaip jis iš aplinkos suprato, A. J. šiai įmonei, kurioje dirbo 4 darbuotojai, vadovavo. Jis iš anksto susipažinęs su sutarčių tekstu, jas perskaitęs, turėdamas minėtą įgaliojimą, 2003-07-02 pasirašė dvi sutartis dėl lininių verpalų tiekimo su UAB (duomenys neskelbtini) ir su (duomenys neskelbtini). Šias sutartis jam pasirašyti padavė A. J.. Tačiau kaip vėliau jis suprato sutartį UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė I. S., kuri buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, tačiau ji atliko tik techninį darbą, nes jų derybose nedalyvavo. Sutarties tekstą su (duomenys neskelbtini) iki jos pasirašymo redagavo V. G.. Sutartį su (duomenys neskelbtini) sudaryti ir pasirašyti pasiūlė A. J.. Ši sutartis buvo pasirašyta tam, kad Lietuvoje nemokėti pridėtinės vertės mokesčio. Jis dėl to sutiko, nes tai galima ir jiems buvo naudinga, kad būtų mokesčiai mažesni. Po to už (duomenys neskelbtini) direktorių P. G. W. pirmas pasirašė A. J. bei uždėjo antspaudą šioje sutartyje. Pasirašant šią sutartį P. G. W. nebuvo. Kodėl šioje sutartyje nebuvo A. J. pavardės ir ar A. J. turi įgalinimus pasirašyti šią sutartį jam tada paklausti mintis nekilo. Be to, V. L. paaiškino, kad pasitikėjo A. J. ir neprašė jo pateikti įgaliojimą atstovauti (duomenys neskelbtini) interesus, nes jeigu žmogus pasirašo sutartį, vadinasi turi teisę pasirašyti. Be to, pamatęs sutartį su (duomenys neskelbtini), jam kilo mintis, kad įmonė nežinoma, todėl kur garantija, kad prekės bus apmokėtos. Todėl jis prašė, kad šią sutartį laiduotų UAB (duomenys neskelbtini). Sutartys buvo pasirašytos (duomenys neskelbtini) - 2 buvusiame UAB (duomenys neskelbtini) biure. Pasirašant šią sutartį dar buvo S. I. ir J. J., kuris matė kad A. J. pasirašė už P. G. W. Be to, pasirašant šią sutartį jam nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) ofšorinė įmonė. Sutarties su (duomenys neskelbtini) pasirašymo momentu jis nesijautė, kad A. J. jį suklaidino, nes buvo pasirašinėjama ne pirma sutartis. A. J. šios sutarties pasirašymo metu ypatingų įtarimų nesukėlė. 2003-09-18 įvyko prekių perdavimo procedūra. Kaip (duomenys neskelbtini) vadybininkas A. N. pasirašė ir uždėjo (duomenys neskelbtini) antspaudą bei pasirašė PVM sąskaitoje- faktūroje. Pagal šias aplinkybes jis buvęs įsitikinęs, kad A. J. yra minėtos firmos atstovas. Be to po 2-3 mėnesių iškilus patiektų lininių verpalų kokybės klausimui, buvo jo prašymas pateikti broko aktą, kad būtų matomas kiekis ir visa kita informacija. Sprendžiant kokybės klausimą, A. J. pasakė, kad reikalinga „Kredit nota“. Iškviesti kinai lyg tai sutiko dėl broko, tačiau jiems buvo reikalingi dokumentai dėl ne kokybiškų prekių. Tačiau jo daugkartinis reikalavimas pateikti tokį aktą nebuvo patenkintas. Kadangi nuosekliai pagal pirmus du sandorius nebuvo atsiskaityta su jo atstovaujama IĮ (duomenys neskelbtini), todėl A. J. vadovaujamos įmonės buvo raginamos atsiskaityti. Tačiau už pirmą patiektą lininių verpalų siuntą IĮ (duomenys neskelbtini) nuo I. S. gavo raštą ir su IĮ (duomenys neskelbtini) buvo atsikaityta, o dėl kitų siuntų I. S. kalbėti vengė, sakydama, kad negali nieko įtakoti, nes viską tvarko A. J.. Be to, kaip garantą apmokėjimui jis - V. L. prašė, kad laiduotų UAB (duomenys neskelbtini). A. J. sutiko, tačiau laidavimo sutartyse už UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. kaip fizinis asmuo. Vėliau šią laidavimo sutartį jis su A. J. pripažino negaliojančia. Tačiau vėliau jis niekaip nesugebėjo iš A. J. išreikalauti tinkamos UAB „Naujosios tekstilės“ laidavimo sutarties. Po to buvo pasirašyta laidavimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau galiausiai jis išgirdo, jog UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Be to A. J. į jo pretenzijas dėl neatsiskaitymo jam atsakydavo, kad negali atsiskaityti, nes dalis gautų iš Kinijos verpalų brokuoti, ir su juo neatsiskaitė pirkėjai. Suprato, kad jo IĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, kai pasiųstas laiškas įmonei (duomenys neskelbtini) į JAV grižo neįteiktas, neradus adresato ir nurodžius, kad tokia įmonė neegzistuoja. Be to, kai prasidėjo ginčas dėl neatsiskaitymo, jam buvo siūlyti keletas atsiskaitymo variantų. Iš Italijos buvo atsiųsti verpalai, tačiau sumos neatitiko ir buvo nekokybiškas audinys. Buvo pasiūlytas dar audinys, tačiau iš kur jis atėjęs ir plačiau apie jį pasakyti negali, nes jų tiekimai buvo susipynę su keliomis įmonėmis. Buvo nesklandumų. Tačiau buvo siūloma daryti verslą. O jų reikalavimas buvo pateikti oficialų komisijos dokumentą dėl trūkumo, tas dokumentas nebuvo pateiktas. Be to, tuo metu, jei būtų audiniai tikę, jiems būtų buvusi konfliktiškesnė situacija, tačiau jiems būtų mažesnė blogybė nei visiškas neatsiskaitymas. Be to dėl tų pasiūlymų, jie neturėjo nei prekių skaičiaus, nei kainos, nei oficialaus pasiūlymo. Jie manė, kad tie pasiūlymai neatitiks skolos sumos ir kad pasiūlymais A. J. tempia specialiai laiką neatsiskaityti. Tai nebuvo rimta kalba. Tačiau jiems būtų tikę, jei būtų atsiskaityta audiniais. Patikslino, kad A. J. pasiūlytame iš Belgijos gautame konteineryje buvo maža dalis audinių ir šie buvo nekokybiški. Tai nustatė ekspertas.
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo, civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovės E. L. parodymais, kad ji yra IĮ (duomenys neskelbtini) savininkė. Po jos tėvo F. L. mirties F. L. individualios įmonės pavadinimas įstatymo nustatyta tvarka pakeistas į IĮ (duomenys neskelbtini). A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir vadybininku turėjo sandorių su šia įmone. Ji žinojo, jog F. L. įmonės įgaliotas asmuo pagal notaro patvirtintą įgaliojimą – jos vyras V. L., 2003-07-02 sudarė sutartį su įmone (duomenys neskelbtini). F. L. IĮ pirkdavo linus (lininius verpalus) iš Kinijos ir juos parduodavo UAB „Naujajai tekstilei“, taip pat A. J. atstovaujamai olandų kompanijai (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo direktoriumi ir ofšorinei kompanijai (duomenys neskelbtini), kurią taip pat atstovavo A. J.. Sudarant sutartį su (duomenys neskelbtini), A. J. pasirašė kaip jos vadovas. Pagal šią sutartį nebuvo atsiskaityta. Neatsiskaičius su jos įmone, su A. J. buvo deramasi dėl prievolių užtikrinimo. Pagal 2003-07-02 lininių verpalų pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 03/02 buvo sudarytos 2 laidavimo sutartys: 2003-10-03 pasirašyta su UAB (duomenys neskelbtini) ir 2003-10-03 pasirašyta su UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau įmonė (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais neatsiskaitė už pateiktas prekes. Todėl vėliau, vadovaujantis minėtomis laidavimo sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikta pretenzija dėl atsikaitymo pagal 2003-07-02 sutartį. Po to, skolos grąžinimo klausimus sprendžiant su A. J., jis skolos negrąžinimą motyvavo tuo, kad jam priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turi finansinių sunkumų. Vėliau po derybų su A. J. tarp F. L. IĮ bei (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas susitarimas Nr. 2 dėl skolos grąžinimo. Tačiau nei pagal šį susitarimą nei pagal vėlesnes laidavimo sutartis kitos šalies prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Vėliau IĮ (duomenys neskelbtini) pateikė pretenzijas UAB (duomenys neskelbtini) bei A. J. dėl susidariusio įsiskolinimo. Iš A. J. ir jo įmonių pusės šios pretenzijos buvo atmestos. Po to A. J. ir jo vadovaujamų įmonių darbuotojai pradėjo vengti bendrauti su jos įmonės atstovais, darbuotojais, galiausiai neatsiliepė į skambučius. Be to, A. J. bei jo realiai vadovaujamos įmonės darbuotojams sugebėjus įgauti F. L. įmonės direktoriaus V. L. pasitikėjimą, kaip vėliau ji sužinojo, A. J. suklastojo ant sutarties tarp jos įmonės ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgalinto šią sutartį pasirašyti ir sutartyje nurodyto asmens parašą. Taip pat, kaip vėliau jai paaiškėjo, A. J. nurodė pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) priimti prekes iš muitinės sandėlio neįgaliotam A. N. Be to, galiausiai pasiųstas laiškas įmonei (duomenys neskelbtini) į JAV grižo neįteiktas, neradus adresato ir nurodžius, kad tokia įmonė neegzistuoja. Pagal šias aplinkybes suprato kad jos įmonės atžvilgiu A. J. padarė nusikalstamas veikas. Todėl prašo civiliniį ieškinį tenkinti, priteisti A. J. nusikalstama veika jos įmonei padarytą turtinę žalą bei turėtas proceso išlaidas.
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje liudytojo J. J. duotais parodymais, kad jis su A. J. dirbo nuo 2003 metų, su juo konfliktų neturėjo, tačiau jo atstovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) iki šiol jo įmonei skolinga. Be to jis dalyvavo V. L. pasirašant sutartį su (duomenys neskelbtini) 2003-07-02. Ši sutartis buvo pasirašyta Kalinausko gatvėje buvusiose UAB (duomenys neskelbtini) patalpose“. Be to, jis matė, kaip A. J. minėtoje sutartyje pasirašė už P. G. W. bei uždėjo (duomenys neskelbtini) antspaudą, tačiau jokio įgaliojimo jis nematė.
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje liudytojos V. G. (S.) duotais parodymais, kad 2003-07-02 ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, jai nurodymus duodavo šios įmonės direktorė I. S. ir šios įmonės akcininkas A. J.. Visiškai neįsitikinusi, ar ji spausdino kompiuteriu 2003-07-02 sutartį tarp F. L. įmonės ir (duomenys neskelbtini). Ji nėra mačiusi (duomenys neskelbtini) savininko, ar vadovo ir nežino, kas jis toks. UAB (duomenys neskelbtini) biure ji matydavo (duomenys neskelbtini) firminius blankus, tačiau nematė šios įmonės antspaudo ir kaip buvo pasirašinėjamos su šia įmone sutartys. Be to ji nežino ar A. J. turėjo įgaliojimą veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Jos nuomone, jai dirbant UAB (duomenys neskelbtini), iš šios įmonės pusės vyko normalus verslas.
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje liudytojo R. P. duotais parodymais, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra kelis kartus pardavusi verpalus (duomenys neskelbtini). Derybos vykdavo su UAB (duomenys neskelbtini) direktore I. S. dėl verpalų kokybės, o dėl jų kiekio su A. J.. Su įmone (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį, kad nereikėtų mokėti 18 proc. PVM. Kaip pasirašinėjo sutartį tarp jo įmonės ir (duomenys neskelbtini), tai sutarties tekstas jau buvo paruoštas ir už (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta, sutartyje buvo šios įmonės antspaudas. Jis nėra matęs (duomenys neskelbtini) savininko, ar vadovo ir nežino, kas jis toks. Be to ji nežino ar A. J. turėjo įgaliojimą veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Dėl (duomenys neskelbtini) skolų už du konteinerius patiektų verpalų iš trijų buvo vedamos derybos. Ir šiuo klausimu jis su A. J. bendravo, nes jis sprendė klausimus dėl likusio atsiskaitymo.
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje liudytojos I. S. duotais parodymais, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. A. J. yra akcininkas ir bendrovėje dirba vadybininku. Ji turėjo įgaliojimą veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Ją 2002 metais pasikvietė akcininkai ir davė šį įgaliojimą. Be to šie paprašė, kad ji pagal šį įgaliojimą atidarytų sąskaitą banke. Ji sąskaitą atidarė „Parex“ banke. Finansiniams atsikaitymas atlikti ji paėmė generatorių, kurį padėjo ant stalo. Kas iš akcininkų jį paėmė ji nežino. UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekes iš (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prekių pirkimo su jų atstovu ar vadovu ji nėra bendravusi. Pasirašytas sutartis ji gaudavo paštu iš Rusijos su parašais ir antspaudais. A. J. ir I., kurie užsiėmė prekių tiekimu, bendraudavo su (duomenys neskelbtini) atstovais, kurie atvykdavo ir Rusijos ir Latvijos. Sutarties tarp F. L. įmonės ir (duomenys neskelbtini) ir kokių tai laidavimo sutarčių ji nėra mačiusi. Tačiau žino, kad įmonėje buvo gauta pretenzija iš IĮ (duomenys neskelbtini), todėl ant 2004-06-30 tarp F. L. įmonės ir (duomenys neskelbtini) susitarimo Nr. 2, kuriame buvo nurodomi mokėjimo grafikai. Šį ji pasirašė kaip fizinis asmuo, patvirtinantis jų susitarimą, o ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, t. y. neįrašė savo pareigų ir neuždėjo įmonės antspaudo. Šį susitarimą ji pasirašė prašoma A. J. ir F. L.. Jai šis susitarimas jokių pasekmių nesukėlė. Po minėto susitarimo V. L. buvo atvežęs kažkokią normalią laidavimo sutartį, kurios ji nepasirašė, nes žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi jokių įsipareigojimų F. L. įmonei. Bendrovė buvo gavusi pretenzijas iš IĮ (duomenys neskelbtini) dėl skolų už (duomenys neskelbtini) apmokėjimo, tačiau, advokatų kontoros paruoštu raštu, buvo atsakyta, kad jokia laidavimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašyta, todėl pretenzija yra nepagrįsta. Šį atsakymą ji tik paprašyta pasirašė. Vėliau atsirado skolų išieškojimo kompanijos iš IĮ (duomenys neskelbtini) pusės. Be to, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) su nupirktais F. L. verpalais turėjo kokybės problemų.
Taip pat kaltinimas grindžiamas kratos metu paimtais dokumentais:
Vykdant 2008-02-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį (t 3, b.l. 6-7) atlikus kratą I. S. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti šie dokumentai: įmonės (duomenys neskelbtini) laiškai su antspaudu ir parašu, mokėjimo pavedimai, išrašas iš išmokų registracijos žurnalo, laiškai su (duomenys neskelbtini) pavadinimu, antspaudu bei parašais, ir argumentu, jog apžiūrint nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) laiškai yra su techninio klastojimo požymiais (t. 3, b. l. 10 - 26).
Ir specialisto išvada:
2009-01-21 specialisto, atlikusio dokumentų, rastų kratos metu pas I. S., techninį tyrimą, išvadoje konstatuota, kad tirti pateikti (duomenys neskelbtini) keturi dokumentai: 2006-01-03, 2006-02-10, 2006-04-05, 2006-11-05 (tyrimo metu pažymėti A, B, C, D raidėmis), yra padaryti montažo būdu, o dokumentai, pažymėti A1, B1, C1, D1 - tai šių dokumentų kopijos, kuriose po korekcinės medžiagos sluoksniais paslėptos atsikopijavusios linijos, žyminčios priklijuotų popieriaus gabalėlių pakraščius, jų fragmentus. Tirti pateiktuose dokumentuose ant priklijuotų popieriaus gabalėlių esantys (duomenys neskelbtini) Washington D.C. USA“ atspaudai ir parašai yra kopijos, išspausdintos nespalvinių lazeriniu (elektrografiniu) būdu kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu. Šie atspaudai ir parašai yra nukopijuoti nuo to paties atspaudo ir parašo (t 4, b. l. 55 - 60).
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje liudytojo V. K. duotais parodymais, kad nieko nežino apie sutartį tarp F. L. įmonės ir įmonės (duomenys neskelbtini). 2003-10-03 laidavimo sutartis Nr. LS 2003-1002, kuria UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės I. S. laiduoja F. L. įmonei kaip solidarus bendraskolis atlyginti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą pagal 2003-07-02 lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 03/02 bei 2003-10-03 laidavimo sutartis Nr. LS 2003-1002, kuria UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., laiduoja F. L. įmonei kaip solidarus bendraskolis atlyginti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą pagal 2003-07-02 lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 03/02 pasirašė jis ir uždėjo antspaudus. Jis ruošė dokumentus dėl šių sutarčių įsigaliojimo. Be to buvo du laivavimo sutarčių variantai, tačiau pirmasis buvo neteisingas. Pirmąją sutartį tarp F. L. įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) jis gavo faksu, kiek pamena nuo V. L.. Jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas A. J. ir nurodė pasirašyti gautą sutartį. Jis neperskaitęs ją pasirašė ir išsiuntė faksu. Sekančią dieną jis perskaitė minėtą sutartį ir pastebėjo, kad šios sutarties jis negalėjo pasirašinėti, todėl susisiekė su V. L. V. L. kitą dieną nuvažiavo pas A. J. aiškintis, kodėl buvo pasirašyta tokia sutartis. A. J. jam perskambino, iškoliojo ir pasakė, kad šitą sutartį atsiuntė jam kaip pavyzdį šios laidavimo sutarties pagrindu paruošti laidavimo sutartį tarp F. L. įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini), šią sutartį pasirašyti, užantspauduoti ir išfaksuoti. Pirmosios laidavimo sutarties pagrindu sudarė naują laidavimo sutartį, kurią jis pasirašė ir atidavė V. L., nes taip buvo liepęs savininkas A. J.. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai, šios įmonės finansinė padėtis buvo gera. Tačiau vėliau kai įmonė gaudavo blogus verpalus iš V. L. įmonės padėtis blogėjo. Po to buhalterė iniciavo UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą ir ši bankrutavo dėl blogos verpalų kokybės ir negalėjimo sumokėti darbo užmokestį darbuotojams.
Taip pat kaltinimas grindžiamas dokumentu, - 2005-08-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) likviduota dėl bankroto (t 1, b. l. 105-106).
Taip pat kaltinimas grindžiamas dokumentais, gautais LR BPK 97 str. nustatyta tvarka:
UAB (duomenys neskelbtini) pranešė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) sandėliavo prekes UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlyje. Minėtą kompaniją atstovavo ir dokumentus pasirašinėjo įmonės įgaliotas asmuo A. N. (t 2, b.l. 11, 12).
Taip pat pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad F. L. įmonei priklausę lininiai verpalai buvo saugomi UAB (duomenys neskelbtini) sandėliuose (t 2, b.l. 18 - 25) iki 2003-09-23, kuomet (duomenys neskelbtini) juos eksportavo į Rusiją įmonei (duomenys neskelbtini) (t 2, b.l. 14 – 17).
(duomenys neskelbtini) įgaliojimai patvirtina, kad A. N. veikė šios įmonės vardu UAB (duomenys neskelbtini). Įgaliojimai tariamai išduoti (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. G. W. (t 2, b. l. 28-29).
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje liudytojo V. M. duotais parodymais, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, ir kad lino verpalus nuvežti užsakė A. N., ir po to 2003-09-22 jo bendrovė faksu gavo užsakymą nuvežti minėtą prekę iš firmos (duomenys neskelbtini) į Maskvą. Po to šį užsakymą jo įmonė įvykdė. Nenurodė, kad už šio krovinio pervežimą jų bendrovei nebuvo sumokėta.
Taip pat kaltinimas grindžiamas LR BPK 98 straipsnio tvarka gautais dokumentais:
UAB (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus (t 2, b. l. 1 - 10): tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 0000989, kuriame krovinio - lininių verpalų siuntėju nurodyta (duomenys neskelbtini), o gavėju įmonė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 2 - 5), 2003-09-18 užsakymą krovinio pervežimui (faksogramos kopija), kuriuo (duomenys neskelbtini), atstovaujama tariamo vadybininko A. N. užsako pervežimą lino verpalų į Rusiją įmonei (duomenys neskelbtini). Iš šio dokumento matyti, kad faksograma buvo siunčiama iš UAB (duomenys neskelbtini) fakso (t 2, b.l. 8), banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad su UAB (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) už pervežimą atsiskaitė, pervesdama pinigus iš Parex banke, Latvijoje esančios sąskaitos (t 2, b.l. 9, 10).
Taip pat kaltinimas grindžiamas teisiamajame posėdyje liudytojo A. N. duotais parodymais, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, vykdė direktorės I. S. nurodymus. Apie 2003 m. liepos 2 d. sutarties su F. L. įmone sudarymo, pasirašymo aplinkybes nieko nežino. Tačiau dėl jos įvykdymo parodė, kad jam buvo pranešta, kad pristatytas krovinys (lininiai verpalai) iš F. L. įmonės į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlius, (duomenys neskelbtini). Jis veikė kaip įgaliotas asmuo įmonės (duomenys neskelbtini). Neatsimena iš ko gavo įgaliojimą atstovauti šią įmonę priimant krovinį iš F. L. įmonės. (duomenys neskelbtini) antspaudą jam galėjo duoti S. iš Latvijos. Kuo šis susijęs su įmone (duomenys neskelbtini), ir ar šis pažįsta A. J., jis nežino. Pirmą kartą apie (duomenys neskelbtini) sužinojo iš S., kuris jam pateikė informaciją, kad bus sandoris tarp F. L. įmonės ir (duomenys neskelbtini) ir paprašė šią įmonę atstovauti, duodamas antspaudą. Kas jam davė įgaliojimą veikti (duomenys neskelbtini) vardu nepamena. Kas jame pasirašė prie nurodytos pavardės „G. P. W.“ nematė. J. S. padavė jau pilnai užpildytą įgaliojimą, o jis pasirašė prie savo pavardės, bei nurodė, kad jis vadybininkas. Remiantis (duomenys neskelbtini) įgaliojimu jis atlikdavo įvairias darbo užduotis: priimdavo krovinį, išsiųsdavo krovinį - aptariamu atveju - su F. L. įmone, kitais atvejais - su kitomis įmonėmis, kurių pavadinimų neatsimena. 2003-09-18 prekių priėmimo perdavimo aktą pasirašė kartu su V. L. nuvykę į UAB (duomenys neskelbtini) biurą Kalinausko g. 2 b - 2, Vilniuje, tačiau šis buvo pasirašytas skubotai ir per jo nekompetenciją. Šį dokumentą jis patvirtino turėtu įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudu. Be to su V. L. derino klausimą dėl verpalų trūkumo. Iš F. L. įmonės gauti verpalai buvo įmonės (duomenys neskelbtini) atstovų iš Latvijos nurodymu eksportuojami į Rusiją.
Taip pat kaltinimas grindžiamas kratos metu paimtais daiktais:
Vykdant 2008-02-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį (t 4, b.l. 72-75) atlikus kratą UAB (duomenys neskelbtini) patalpose be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas kompaktinis diskas. Remiantis LR BPK 207 str. atlikus jo apžiūrą (t 4, b. l. 97 - 111), nustatyta, kad jame yra ruošiniai šių dokumentų: sąrašas įmonių, jų tarpe - (duomenys neskelbtini) rekvizitai (t. 4, b. l. 100), bei ruošiniai dviejų sutarčių tarp (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijos įmonės – (duomenys neskelbtini) dėl lininių verpalų pardavimo pastarajai įmonei (t 4, b. l. 101 - 110).
Motyvuojamoji dalis
Ir dokumentais, gautais LR BPK 66 straipsnyje nustatyta tvarka iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų:
Liudytojo V. V. P. parodymais ir pateiktais dokumentais:
Apklaustas kaip liudytojas V. V. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirba generaliniu direktoriumi. 2003-09-19 UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį Nr. 190903/L su (duomenys neskelbtini) dėl lininių pusiau balintų verpalų pardavimo. Faksu buvo gautas sutarties projektas, o vėliau paštu atsiųstas jos originalas, kurį pasirašė buvęs generalinis direktorius V. G. F.. Nurodytą krovinį - lino partiją UAB (duomenys neskelbtini) gavo. Su (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta pervedant piniginę perlaidą į kontrakte nurodytą sąskaitą (t. 7, b. l. 11-16).
Prie apklausos protokolo liudytojas V. V. P. pridėjo dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymą su (duomenys neskelbtini) (t 7, b .l. 17 - 28) bei kopiją 2003-09-19 sutarties Nr. I90903/L tarp (duomenys neskelbtini) (pardavėjas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (pirkėjas) dėl lininių pusiau balintų verpalų pardavimo už 95.760 USD. Sutartis patvirtinta šalių antspaudais ir parašais. (duomenys neskelbtini) nurodyta atsiskaitymui banko sąskaita Nr. 1082501017 Parex banke, (duomenys neskelbtini). (t. 7, b. l. 29 – 32).
Liudytojo S. I. R. parodymais:
Apklaustas kaip liudytojas S. I. R. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) davė nurodymą AKB (duomenys neskelbtini) pervesti pinigines lėšas JAV doleriais į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Vykdydama šį pavedimą UAB AKB (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas nuo savo korespondentinės sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) per JAV federalinę atsiskaitymo sistemą grandine į kitą Amerikos banką kuriame atidaryta Banko gavėjo piniginių lėšų, kurias reikia įskaityti (duomenys neskelbtini) naudai, sąskaitą. Galutinis pinigų gavėjas pagal (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo su įmone (duomenys neskelbtini) dokumentus yra (duomenys neskelbtini) (t. 8, b.l. 41-46).
Liudytojos T. V. R. parodymais:
Apklausta kaip liudytoja T. V. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Ši įmonė su (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi keletą sutarčių. Sutartį Nr. 190903/L su įmone (duomenys neskelbtini) sudarė generalinis direktorius V. G. F.. Pinigai pagal šią sutartį buvo pervesti į sutartyje nurodytą sąskaitą (t 8, b. l. 54 - 58).
Poėmio metu gautais dokumentais:
Poėmio metu 2009-04-14 liudytoja T. V. R. pateikė šiuos dokumentus sutartį Nr. 190903/L (t 8, b.l. 113 - 117), krovinio muitinės deklaraciją (t. 8, b.l. 97 - 101).
Liudytojo V. G. F. parodymais:
Apklaustas kaip liudytojas V. G. F. parodė, kad iki 2006-11-02 buvo UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. 2003 m. (duomenys neskelbtini) gavo pasiūlymą dėl Kinijos gamybos verpalų tiekimo iš Lietuvos. Kažkas iš pirkėjų ketino įsigyti lininio audinio. Firmos pavadinimo negali nurodyti. Šios perkančios firmos atstovas buvo A. J. Jis pasiūlė įsigyti verpalus gaminti audiniui, kurį paskui nupirks jo firma. Jis - V. G. F. - pranešė A. J., kad jie pasirengę pagaminti jam reikalingą audinį su sąlyga, kad pristatys verpalus pagal kontraktą atidėdamas mokėjimą. Jis sutiko. Paskui A. J. jam atvežė 2003-09-19 kontrakto Nr. 190903/L projektą, kuris jau buvo pasirašytas už (duomenys neskelbtini) pusę ir jau buvo tos firmos antspaudas. Jis pasirašė sutartį ir uždėjo (duomenys neskelbtini) antspaudą. Paskui į jo įmonę atvažiavo automobilis su verpalais iš Lietuvos. Apie automobilio atvykimą jam pranešė A. J.. Iš tų verpalų buvo pagamintas audinys, kuris vėliau buvo realizuotas firmai, kur dirbo A. J.. Apmokama buvo pervedant pinigines lėšas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos į perkančios firmos atsiskaitomąją sąskaitą pagal 2003-09-19 kontrakte Nr. 190903/L nurodytus rekvizitus (t. 8, b.l. 144-155).
Parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu gautais duomenimis:
Liudytojas V. G. F. iš jam parodytų fotonuotraukų atpažino A. J., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 8, b.l. 70 - 73, 127-135).
Dokumentais, gautais LR BPK 66 straipsnyje nustatyta tvarka iš Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų:
Latvijos Respublikoje Rygoje esančio „Parex banko“ filialas pranešė, kad įmonei (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita Nr. 1082501017, kuri buvo uždaryta 2006-01-07.
Banko pateikti dokumentai patvirtina, kad teisės naudotis nurodyta sąskaita buvo suteiktos I. S. (iki 2004-01-21) ir A. J. (nuo 2004-01-21 iki uždarymo). Dokumentai, pateikti atidarant minėtą banko sąskaitą patvirtina, kad A. J. ir I. S. buvo ofšorinės kompanijos (duomenys neskelbtini) įgaliotieji asmenys ir disponavo šioje sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis (t 9, b. l. 41). Atidarant šią banko sąskaitą I. S. pateikė (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentus: jų tarpe - bendrovės (duomenys neskelbtini) narių pirminį nutarimą skirti bendrovės vadovu G. P. W.. (t. 9, b. l. 74). Banko parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė patvirtina, kad nuo 2004-01-21 (duomenys neskelbtini) banko sąskaita disponavo A. J. kaip (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas (t. 9, b.l. 78).
2002-06-25 apostilė patvirtina, kad notaras šią dieną patvirtino įgaliojimą (2002-06-18) (duomenys neskelbtini) vardu veikti A. J. ir I. S. (t 9, b. l. 84 - 93).
2004-07-14 apostilė patvirtina, kad notaras šią dieną patvirtino įgaliojimą (2004-07-02) (duomenys neskelbtini) vardu veikti A. J. (t 9, b. l. 94-103).
2003-05-21 (duomenys neskelbtini) narių pirminis sprendimas, kuris patvirtina, kad nurodytą dieną G. P. W. buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų. (t 9, b. l. 105).
Dokumentais, gautais LR BPK 66 straipsnyje nustatyta tvarka iš Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų:
Latvijos Respublikos Rygos m. esančio P. B. atstovai raštu pranešė, kad dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 1082501017 atidarymo AB Parex Vilniaus atstovybei pateikė (duomenys neskelbtini) įgaliotasis asmuo I. S. (t 10, b. l. 41).
P. B. pateikti atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 1082501017 išrašai patvirtina, kad Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini) į A. J. valdomą sąskaitą atsiskaitydama už įsigytus F. L. įmonės pusiau balintus verpalus pervedė: 2003-12-18 - 22.760 EUR, vėliau patikslinus kaltinamąjį aktą JAV dolerius (t 10, b. l. 157), 2004-02-19 - 47.600 USD (t 10, b.l. 163), 2004-02-27 - 28.400 USD (t. 10, b.l. 163), viso - 98.760 USD (340.722 Lt).
Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad A. J. iš aukščiau nurodytų kaltinimų pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintinas, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių.
LR Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais. Be to, šio nutarimo 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei LR BPK 44 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.
LR BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas) 2 dalis (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse pasakė, kad LR BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Nors LR BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama.
Būtinasis LR BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas. Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnyje, dalykas yra oficialūs dokumentai. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), turintį teisinę reikšmę, t.y. suteikiantį tam tikrų teisių ir pareigų. Dokumentu įrodinėjami tam tikri įvykiai ar konstatuojami faktai. Tačiau tie įvykiai ir faktai turi turėti juridinę reikšmę: jų pagrindu asmenims kyla, keičiasi ar išnyksta teisės ir pareigos. Tai gali būti nurodyta pačiame dokumente arba atsispindėti jo turinyje. Dokumento turinys ir forma parodo, koks juridinis ar fizinis asmuo jį sukūrė. Kartu pabrėžtina, kad šio nusikaltimo dalykas yra ne bet koks oficialus dokumentas, bet tik tas, kuris suteikia tam tikras teises arba atleidžia nuo pareigų vykdymo ir dėl kurio suklastojimo sutrinka arba gali sutrikti įmonės veikla.
Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama pasinaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).
Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovei duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvų faktą – dokumentų suklastojimą ir(ar) suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą, bet ir tiesioginę tyčią kaltinamojo veikoje, o šiuo atveju kaltinamasis suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą žinomai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti. Be to, šiuo atveju LR BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti taip pat tiesioginę tyčią kaltinamojo veikoje, o šiuo atveju kaltinamasis suvokia, kad taip darydamas (pagamindamas netikrą dokumentą) daro didelę žalą ir nori taip veikti.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 4 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis A. J. iš esmės teigia, kad jis negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą dėl dokumento suklastojimo, nes jis neturėjo tikslo apgaulės būdu įgyti F. L. įmonės didelės vertės turtą - lininius verpalus ir realizavus šį turtą už jį neatsiskaityti su F. L. įmone. Be to jis, veikdamas 2002-06-18 P. G. W. ir S. J. W. išduotu įgaliojimu, patvirtintu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės notaro C. P. C., būdamas įgaliotas atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini), nesiekė nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini). Be to, jis nežinojo, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, todėl iš anksto negalėjo numatyti, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes. Be to jis 2003 m. liepos 2 d. sutartyje melagingai nenurodė, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., ir šios sutarties tekstą neatspausdino. Jis 2003-07-02 lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 03/02 teksto neklastojo, tik turėdamas įgaliojimą pasirašė joje prie nurodytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. G. W. pavardės ir pažymėjo šią sutartį (duomenys neskelbtini) antspaudo spaudu. Be to, jis taip veikdamas neužkirto galimybę F. L. įmonės atstovams šioje sutartyje numatytu būdu iš skolininko reikalauti apmokėti už pristatytas prekes, kurių vertė - 87.688,8 USD (254 297, 52 litų) ir taip veikdamas nepadarė F. L. įmonei didelę žalą.
Įvertinus aukščiau nurodytus kaltinimą grindžiančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl tikro dokumento suklastojimo, ir dėl to didelės žalos padarymo nepasitvirtino.
Nes kaip matyti iš Įgaliojimo (t. 9, b. l. 89-92) A. J. bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas tikru ir teisėtu bendrovės (duomenys neskelbtini). įgaliotiniu šiems tikslams: bendrovės vardu išrašyti, pasirašyti, patvirtinti, sutikti apmokėti ir pateikti visus čekius, vekselius, sąskaitas ir kitus bet kokių rūšių dokumentus bei sudaryti visus bendrovės finansinius sandorius; bendrovės vardu dalyvauti derybose, įpareigoti bendrovę ir narių vardu vykdyti bendrovės veiklą bei tvarkyti jos reikalus; atstovauti bendrovei; pagal šį įgaliojimą paskirti atstovą ir bendrovės vardu išduoti dar vieną įgaliojimą; bendrovės vardu pasirašyti bet kokias sutartis ir atstovauti bendrovei visame pasaulyje. Šis įgaliojimas galioja nuo 2002 m. birželio 18 d. iki tol, kol bus įvykdytos pirmiau aprašytos pareigos, bet jokiu atveju neilgiau kaip dvejus metus nuo šios datos. Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad A. J. turėdamas įgaliojimą, siekdamas nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimu G. P. W. buvo nušalintas nuo šios bendrovės vadovo pareigų, iš anksto numatydamas, kad neatsiskaitys su F. L. įmone už pateiktas prekes melagingai nurodant, kad sutartis pasirašyta ne su juo, o neva su ofšorinės įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi P. G. W., neįrodytos jokiu patikimu įrodymu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nesurinkta jokių duomenų apie tai kad 2003 m. gegužės 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) narių sprendimas buvo įteiktas A. J. ar jam apie šį sprendimą buvo pranešta kokiu tai kitokiu būdu. Juolab, kad apie šį sprendimą A. J. žinoti nereikėjo, nes iš byloje esančios rašytinės medžiagos ((duomenys neskelbtini) veiklos sutarties, t.9, b.l. 65-72, Narių pirminio nutarimo, t. 9, b. l. 74, ir iš Narių pirminio sprendimo, t. 9, b.l. 105) nematyti aplinkybės (nuostatos, patvarkymo), kad (duomenys neskelbtini) vadovo nušalinimas nuo bendrovės vadovavimo panaikina bendrai tikram ir teisėtam įgaliotam asmeniui, o šiuo atveju konkrečiai A. J., anksčiau išduotą įgaliojimą. Įvertinus minėtą įgaliojimą, akivaizdu, kad A. J. bendrovė (duomenys neskelbtini), o ne vadovas G. P. W., išdavė įgaliojimą veikti įgaliojimo apimtyje (duomenys neskelbtini) vardu, o ne (duomenys neskelbtini) buvusio vadovo G. P. W. vardu. Aplinkybė, kad A. J. siekė nuslėpti nuo F. L. įmonės atstovų šį savo teisinį ryšį su ofšorine įmone (duomenys neskelbtini), paneigta kaltinamojo A. J. ir liudytojo V. L. teisme duotais paaiškinimais iš kurių matyti, kad 2003-07-02 sutartis buvo sudaroma siekiant išvengti mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio. Be to, iš minėtos sutarties teksto, sutartyje (duomenys neskelbtini) esančių rekvizitų akivaizdu, kas ir V. L. turėjo būti aišku, suprantama, kad sutartis buvo sudaroma ne su Lietuvos teritorijoje veikiančia įmone.
Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad A. J. 2003-07-02 galėjo (duomenys neskelbtini) vardu dalyvauti derybose, šios bendrovės vardu pasirašyti bet kokias sutartis ir atstovauti bendrovei visame pasaulyje. Be to, iš Lininių verpalų pardavimo ir pirkimo sutarties Nr. 03/02 matyti, kad iš vienos pusės sutarties šalis F. L. įmonė, toliau vadinama „Pirkėju“, kurią atstovavo įgaliotas asmuo V. L., o iš kitos pusės (duomenys neskelbtini), toliau vadinama „Pirkeju“, kurią realiai, turint įgaliojimą atstovavo A. J.. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. J. 2003 m. liepos 2 d., UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose, buvusiose Kalinausko g. 2 B -2, Vilniuje atspausdino 2003-07-02 lininių verpalų pardavimo - pirkimo sutarties Nr. 03/02 tekstą grindžiama tik V. L. teisme duotais paaiškinimais. Tačiau teisme apklaustas liudytojas J. J., kuris buvo sutarties sudarymo, pasirašymo ir ant jos antspaudo uždėjimo metu, nepatvirtino, jog matė kaip A. J. atspausdino sutarties tekstą. Be to liudytoja V. G. (S.) teisme paaiškino, kad visiškai neįsitikinusi, ar ji spausdino kompiuteriu 2003-07-02 sutartį tarp F. L. įmonės ir (duomenys neskelbtini). Šių asmenų paaiškinimuose esantys prieštaravimai nepanaikinti jokias patikimais duomenimis. Be to, šiomis aplinkybėmis A. J. padaryta veika, t.y. kad jis pasirašė sutartyje prie nurodytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. G. W. pavardės, nėra pakankamai pavojinga, nes ši veika nepadarė esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nes, įvertinęs A. J. ir V. L. teisme duotus paaiškinimus (jų 2003-07-02 sutarties sudarymo tikslą, šios sutarties įvykdymo eigą, jos neįvykdymo pasekmes), jų pasirašytos 2003-07-02 sutarties turinį teismas sprendžia, kad 2003-07-02 sutartyje nurodyta informacija patikima, ja užtikrinta normali, teisingų dokumentų apyvarta, ar rengiamų kitų dokumentų tikrumas. Be to įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, teismas sprendžia, kad dėl A. J. aukščiau nurodytos veikos padarymo, šalims 2003-07-02 sutartį panaudojus apyvartoje, ir iš kart laiku, nedelsiant F. L. įmonės atstovams ėmusis 2003-07-02 sutartyje ir aukščiau nurodytose laidavimo sutartyse nurodytų ginčo sprendimo būdo buvo galinama išvengti toliau sekusių padarinių. Tai pat tokiu pat būdu teismas sprendžia, kad A. J. pasirašyta 2003-07-02 sutartis suteikė šioje sutartyje reikiamas F. L. įmonei teises, ši sutartis (duomenys neskelbtini) neatleido nuo jai nustatytų įsipareigojimų vykdymo. Be to, dėl A. J. 2003-07-02 sutarties pasirašymo nesutrinko arba galėjo sutrikti F. L. įmonės veikla.
Pagal LR BK 182 straipsnio dispoziciją, sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Svetimas – kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe iš civilinių sutarčių, viena iš kurių yra pirkimo ir pardavimo sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, kai sutarties sudarymo momentu šalys išreiškia savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo atveju, turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai panaudojus apgaulę prieš turto savininkus, teisėtus jų valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Tai ir yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Pažymėtina tai, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.
Perduodant turtą nuosavybėn pagal civilinę pirkimo ir pardavimo sutartį, viena sutarties šalis tikisi, kad kita sutarties šalis vykdys sutarties sąlygas ir prievoles pagal sutartį. Jei jos nevykdomos ir už parduotą prekę neatsiskaitoma, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Viena iš jų – prekės pardavėjas turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką laikyti nusikaltimu nepakanka vien už parduotą prekę negauti visiško atsiskaitymo. Nepakanka ir pačio ketinimo prekės pardavimo ir pirkimo metu už nupirktas prekes neatsiskaityti, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka. Baudžiamajai atsakomybei reikia asmens suklaidinimo, laikomo apgaule. Esant pirkimo ir pardavimo sutarčiai apgaulė gali pasireikšti ir dėl teisės į turtą, ir dėl ketinimų. Jei turtas buvo perduotas nuosavybėn pagal pirkimo ir pardavimo sutartį, apgaulė dėl ketinimų pasireiškia tuo, kad kaltininkas visai neketina vykdyti tų įsipareigojimų, ir vėliau už nupirktas prekes atsiskaityti, o siekia gautą turtą pasisavinti ir toks siekimas lydimas suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui arba į tikrus dokumentus įrašomi netikri duomenys dėl sutarties sąlygų ar sutarties šalies ar kt. Pateikdamas suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus (pirkimo ir pardavimo sutartį) įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie savo asmenį, gyvenamąją ar darbo vietą ar kitokius apsunkinančius jį identifikuoti ar išieškoti skolą duomenis) kaltininkas, suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą parduoti prekę. Būtent tai daro jo padarytą veiką nusikalstama.
Vertinant kaltinamojo A. J. teisme duotus parodymus, iš esmės matyti, kad jis ginčija sukčiavimo nusikaltimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje ir teigia, kad tarp jo atstovaujamos pagal įgaliojimą bendrovės (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo F. L. įmonės (šiuo metu IĮ (duomenys neskelbtini)) buvo susiklostę ne baudžiamieji teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, ir tai patvirtina aplinkybės, jog jis prieš nukentėjusįjį niekada nesukčiavo, visada pripažino skolą, šią skolą nurodė užtikrinti 2003-10-03 laidavimo sutartimi Nr. LS2003-1002, 2003-10-03 laidavimo sutartimi Nr. LS2003-1002, bei skolą pripažino 2004-06-30 susitarimu Nr. 2 tarp F. L. IĮ, atstovaujamos V. L., ir Olandijos įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. J., kuriuo šalys susitarė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) įsipareigoja apmokėti F. L. įmonei už lininius verpalus pagal šiame susitarime nurodytą grafiką iki 2004 m. spalio mėn. Susitarimas patvirtintas V. L. ir A. J. parašais. Nurodyta, kad susitarimą laiduoja UAB (duomenys neskelbtini). Be to, jis sąmoningais veiksmais neužkirto kelią 2003 m. liepos 2 d. sutarties įvykdymui.
Bylos medžiagoje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. J. ir nukentėjusiojo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovės E. L. bei liudininko V. L. buvo ir iki šiol tęsiasi konfliktas, pinigai pagal 2003-07-02 lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 03/02, 2003-09-17 PVM sąskaitą - faktūrą serija LGA Nr. 5995380, kurioje A. N. parašu patvirtino, kad pirkėjas - (duomenys neskelbtini) prekes - 87.688,80 USD vertės lininius verpalus gavo. Šių asmenų duoti parodymai apie aplinkybes, susijusias su skola yra nevienodi. Jie duoda skirtingus parodymus apie tai, kaip buvo sprendžiamas patiektų prekių trūkumo pašalinimo klausimas. Pažymėtina, kad pagal prekių priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 09/19 minėtos sutarties šalys sutarė, kad esant prekių trūkumui, atsiskaitymas už prekes F. L. įmonei bus sprendžiamas vėliau, pagal atskirą susitarimą. Be to, minėtieji duoda skirtingus paaiškinus dėl pateiktos prekės – lininių verpalų kokybės (broko). Taip pat ir dėl nuolaidos taikymo, esant patiektų lininių verpalų trūkumui ir brokui. Šios aplinkybės rodo, kad sutarties šalys žinojo apie iškilusius klausimus vykdant minėtą sutartį, kad F. L. įmonės atstovams nekilo abejonių, jog jų atžvilgiu panaudota, naudojama apgaulė, siekiant įgyti didelės vertės jų turtą, ar išvengti jų atžvilgiu atliktinos didelės vertės turtinės prievolės.
Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka lininių verpalų paėmimo ir už juos neatsiskaitymo fakto. Ne mažiau svarbi nusikaltimo subjektyvioji pusė. Būtina, kad būtent pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo metu asmens tyčia būtų nukreipta užvaldyti turtą (t.y. sudarydamas sutartį ir priimdamas linus verpalus jis suvokia, kad užvaldo juos, numato, kad už juos neatsikaitys, ir tuo padarys turtinę žalą prekės pardavėjui ir to nori). Ne mažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvus požymis yra apgaulė ir jos subjektyvus suvokimas. Būtina įrodyti ne tik patį apgaulės faktą, bet ir jos suvokimą. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui būtina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas prekės pardavėją dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties šaliai save kaip kitą asmenį ar panaudodamas kitus būdus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimą parduoti prekę ir apsunkinančius už tą prekę atsikaitymo gavimą, ir visa tai suvokia.
Pagal A. J. ir V. L. parodymus teismas sprendžia, kad pagal 2003-07-02 lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į patiektus verpalus įgijo teisėtai, nes sutarties sudarymo momentu šalys išreiškė savo tikrą valią. Be to, kaip aukščiau minėta, byloje neįrodyta, kad A. J. pasirašydamas 2003-07-02 lininių verpalų pirkimo - pardavimo sutartį, - panaudojęs apgaulę, sukčiavo. Be to, įvertinus A. J. ir V. L. teisme duotus paaiškinimus, minėtas laidavimo sutartis, jog A. J. šių sutarčių niekad neginčijo, jog kitas kilęs ginčas tarp A. J. atstovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) ir IĮ (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo už patiektus lininius verpalus, buvo išspręstas teisminiu keliu (t. 16, b. l. 114-129), bei visumą kaltinimą grindžiančių duomenų, teismas daro išvadą, kad abejotina, jog A. J. piktnaudžiavo V. L. pasitikėjimu sudarant ir vykdant 2003-07-02 sutartį, bei V. L. klaidino. Be to, kaip minėta, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas turėjo turėti lemiamą įtaką V. L. apsisprendimui dėl turto perdavimo (duomenys neskelbtini). Įvertinus visus byloje surinktus duomenis teismas sprendžia, kad tai byloje neįrodyta. Taip pat, įvertinus byloje surinktus duomenis, nepasitvirtino, jog A. J. visai neketino vykdyti 2003-07-02 sutartyje numatytų įsipareigojimų, ir vėliau už nupirktas prekes atsiskaityti, siekė gautus iš Rusijos įmonės už linus verpalus pinigus pasisavinti ir toks jo siekimas buvo lydimas neabejotinu jo suklastotų dokumentų pateikimu F. L. įmonei ar kitiems asmenims, arba jo į tikrus dokumentus įrašymu netikrų duomenų dėl sutarties sąlygų ar sutarties šalies ar kt.
Pagal byloje esančius duomenis (V. L. paaiškinimus, 2003-09-17 sąskaitą-faktūrą, 2003-09-18 prekių priėmimo ir perdavimo aktą) teismas sprendžia, kad perduodant turtą (lininius verpalus) (duomenys neskelbtini) nuosavybėn pagal 2003-07-02 sutartį, F. L. įmonė (jos atstovas V. L.) tikėjosi, kad (duomenys neskelbtini) vykdys sutarties sąlygas ir prievoles pagal šią sutartį. Be to, įvertinus minėtos sutarties turinį, akivaizdu, kad F. L. įmonės atstovas V. L. žinojo, jog jei ši sutartis bus nevykdoma ir už parduotą prekę bus neatsiskaityta, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. O viena iš jų, beje kuri nurodyta minėtoje sutartyje, – prekės pardavėjas - F. L. įmonė turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Be to įvertinus 2003-07-02 sutarties įvykdymo užtikrinimo būdą – minėtas laivavimo sutartis, akivaizdu, kad F. L. įmonė (jos atstovas V. L.) tikėjosi, kad (duomenys neskelbtini) vykdys 2003-07-02 sutarties ir laivavimo sutarčių sąlygas ir prievoles pagal šias sutartis. Juolab, kad įvertinus laidavimo sutarties Nr. LS2003-1002 (t.1, b.l. 7-9) turinį ir 2004-06-30 d. susitarimo Nr. 2 (t. 1, b. l. 12) turinį, akivaizdu, kad F. L. įmonės atstovas V. L. žinojo, jog jei ši sutartis bus nevykdoma ir už parduotą prekę laiduotojas UAB (duomenys neskelbtini) ar įmonė (duomenys neskelbtini) neatsiskaitys, – F. L. įmonė turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su civiliniu ieškiniu. Pažymėtina, kad A. J. nei šios laidavimo sutarties, nei susitarimo Nr. 2, nei iki ikiteisminio tyrimo pradžios, neis teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Be to, kaip matyti iš A. J. ir V. L. teisme duotų paaiškinimų, A. J. V. L. siūlė įmonės (duomenys neskelbtini) skolą F. L. įmonei padengti iš Italijos įmonių patiektais audiniais, tačiau V. L. šio pasiūlymo nepriėmė, nors teisme pripažino, kad tai būtų buvę mažesni nuostoliai, nei visiškas neatsiskaitymas.
2005-02-21 F. L. įmonės teisių perėmėjos IĮ (duomenys neskelbtini) išsiųsto P.G. W. laiško sugrąžinimas IĮ (duomenys neskelbtini) neradus adresato, neįrodo, jog A. J. apgaule įgijo F. L. įmonės didelės vertės turtą.
Kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. J. apgaule įgijo svetimą F. L. įmonei priklausiusį didelės vertės turtą - lininius verpalus, padarydamas F. L. įmonei 254 297, 52 litų turtinę žalą, teismas vertina kaip neaiškias. Nes iš byloje esančių duomenų, matyti, kad ne A. J. galiausiai įgijo minėtus lininius verpalus, o Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini).
Be to kaltinime nurodytos aplinkybės, kad Rusijos Federacijos įmonei (duomenys neskelbtini) įmonei atsiskaičius už gautas prekes ir pervedus pinigines lėšas į A. J. nurodytą ir jo paties valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią AB „Parex banka“ Latvijos filiale, esančiame (duomenys neskelbtini): 2003-12-18 - 22.760 USD, 2004-02-19 - 47.600 USD, 2004-02-27 - 28.400 USD, viso - 98.760 USD (269.845,18 Lt), A. J. padarė F. L. įmonei 254 297, 52 litų turtinę žalą nepasitvirtino. Nes minėto Banko pateikti dokumentai patvirtina, kad teisės naudotis nurodyta sąskaita buvo suteiktos I. S. (iki 2004-01-21) ir A. J. (nuo 2004-01-21 iki uždarymo). Be to, jokiais patikimais byloje duomenimis neįrodyta, kad būtent A. J. įgijo, užvaldė visus aukščiau nurodytus JAV dolerius.
Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. J. veika dėl kurios įmonė (duomenys neskelbtini) už nupirktą prekę su F. L. įmone visiškai neatsiskaitė, nelaikytina nusikaltimu.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas IĮ (duomenys neskelbtini) byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 348110,94 Lt skolos priteisimo (t. 16, b. l. 75, 76) .
LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tad atsižvelgiant į šias baudžiamojo įstatymo nuostatas, civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys A. J. dėl skolos priteisimo paliekamas nenagrinėtas, nukentėjusiajam paliekant teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Dėl proceso išlaidų.
Realizuodama teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą atstovą, IĮ (duomenys neskelbtini) pakvietė dalyvauti (ją atstovauti) procese advokatus. IĮ (duomenys neskelbtini) teismui pateikė dokumentą, jog už advokatės pagalbą byloje sumokėjo 8470,00 Lt (t. 16, b. l. 177). Kadangi teismas kaltinamąjį nepripažino kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl minėtos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir neišieškotinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) naudai (LR BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo.
Byloje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas į A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vardu registruotą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nereikalingas ir todėl, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinamas (LR BPK 151 str. 8 d.).
Pakirta kaltinamajam A. J. kardomoji priemonė – užstatas, iki įsiteisės nuosprendis paliktinas galioti (LR BPK 119 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
A. J. pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį A. J. dėl skolos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.
Civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) prašymą priteisti iš A. J. išlaidas advokato pagalbai apmokėti atmesti.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę užstatą iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą į A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vardu registruotą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.