Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-597-497/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-17
Bylos Nr.
1A-597-497/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00016-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
A. K., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Paulius Snukiškis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-597-497/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00016-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021-12-17Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugnės Gailiūnienės, Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,išteisintajam V. M.,išteisintojo gynėjui advokatui Pauliui Snukiškiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (toliau – Prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (303 str. 5 d. 2 p.). Nukentėjusiojo A. K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai ir A. K. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti. Išteisintojo V. M. naudai iš A. K. priteista 1500 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. V. M. išteisintas pagal kaltinimą dėl to, kad 2018-12-07 apie 02.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilių girtumo laipsnis), ties Ukmergės g. 280B, Vilniuje, konflikto metu, kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau negu 3 (tris) kartus į galvos sritį bei sugriebęs pastarąjį už striukės ir norėdamas A. K. pargriauti, stipriai pastūmė pastarąjį link metalinių atitvarų, ko pasėkoje A. K. kakta atsitrenkė į minėtus atitvarus, tuo padarydamas A. K. muštinę žaizdą kaktoje, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam A. K. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimas pagrįstas nukentėjusiųjų A. K. ir liudytojo G. S. parodymais, tačiau jų liudijimai nepatikimi, nes abu ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, abu pareiškė didelius civilinius ieškinius, taip pat jie yra bendradarbiai, o jų santykiai su V. M. – priešiški. A. K. pareiškimą policijai dėl sužalojimo pateikė po įvykio praėjus beveik 1 mėnesiui laiko. Nukentėjusiojo A. K. parodymai tyrimo eigoje keitėsi. A. K. medicinos dokumentų išraše, remiantis nukentėjusiojo žodžiais, užfiksuota, kad jis traumą patyrė, kai išlipdamas iš autobuso, atsitrenkė į atitvarą. Policijos pareigūnai R. M. ir B. T. paliudijo, kad įvykio vietoje A. K. negalėjo nurodyti, kas jį sužalojo, teigė, kad jį užpuolusių asmenų buvo daug. Byloje esantis vaizdo įrašas nėra informatyvus, vaizdas fiksuotas iš didelio atstumo, iš jo matyti tik tiek, kad iš autobuso išlipa žmonės ir prie atitvaro vyksta susistumdymas. Vaizdų ekspertizė neidentifikavo vaizdo įraše užfiksuotų asmenų. Negalima atmesti ir tikimybės, kad A. K., būdamas neblaivus, iš autobuso išlipančių žmonių grūstyje, sužalojimus patyrė dėl savo paties neatsargumo ar kieno nors kito neatsargiai pastumtas. Išnaudojus visas procesines galimybes, abejonės dėl V. M. kaltės nepašalintos, todėl jis išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

2.1. Nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo G. S. parodymai patikimi ir nuoseklūs. Vien tai, kad A. K. ir G. S. yra bendradarbiai, neleidžia daryti išvados, kad jiedu yra susimokę prieš V. M.. Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 4 kartus, dalyvavo akistatoje su V. M. ir davė parodymus teisme. Visų 6 apklausų metu parodė, kad išlipus iš autobuso, būtent V. M. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį ir sugriebęs už rūbų, pastūmė veidu į metalinius atitvarus, dėl ko nukentėjusysis ir patyrė kaltinime nurodytus kūno sužalojimus bei fizinį skausmą. Dar nepažinodamas V. M. asmeniškai, A. K. apibūdino jį užpuolusį asmenį kaip vyrą su barzda ir išskirtiniais ūsais, kas visiškai atitiko tuometinę A. K. išvaizdą.

2.2. Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas 4 kartus ir visus kartus nuosekliai nurodė, kad A. K. sužalojo V. M., pastumdamas veidu į metalinio atitvaro virbus, nuo ko A. K. trenkėsi į juos galva ir sukniubo.

2.3. Be A. K., G. S. parodymų, V. M. kaltę netiesiogiai patvirtina ir kartu autobusu važiavusių liudytojų A. S., Ž. K., N. J. parodymai. Šios liudytojos parodė, kad važiuojant autobusu, V. M. elgėsi provokuojančiai, kabinėjosi prie A. K., rėkavo. Be to, liudytoja G. S. parodė, kad po konflikto V. M. pats skambino policijai, išsitepė sau veidą A. K. krauju, taip imituodamas, kad tai jis yra nukentėjęs. Liudytoja N. J. parodė, kad išlipantį iš autobuso A. K. galėjo pastumti tas, kas lipo jam iš paskos, t. y. vyras su ūsiukais. Išlipusi pamatė, kad tas pats vyras dalyvauja susistumdyme prie autobuso. Tas pats vyras provokuojančiai elgėsi dar važiuojant autobusu.

2.4. Tai, kad nukentėjusysis pareiškimą policijai parašė praėjus mėnesiui po įvykio, paaiškintina tuo, kad įvykio metu jis buvo šoke nuo patirto sužalojimo ir buvo galimai neblaivus, kas apsunkino aplinkos suvokimą. Tai, kad A. K. buvo šoke, patvirtino jį į ligoninę lydėjęs bendradarbis E. B..

2.5. Galimybę, kad A. K. galėjo susižaloti pats, paneigia jo paties ir jau paminėti liudytojų G. S., N. J., A. S., Ž. K. parodymai.

2.6. Paties V. M. parodymai nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad dalyvavo susistumdyme prie autobuso ir galėjo kam nors suduoti gal 3 smūgius kumščiu. Kam kliuvo šie smūgiai, pasakyti negali, nieko nespardė ir nukentėjusiojo į atitvaro virbus tikrai nestūmė. Teisme V. M. pakeitė parodymus ėmė neigti, kad dalyvavo konflikte, tepripažino, kad norėjo suduoti A. K. kumščiu, bet nepataikė, nes pastarasis buvo nukritęs, smūgis kliuvo nukentėjusiajam kažkur į nugaros sritį.

2.7. V. M. kaltė įrodyta remiantis 3.1.-3.5. p. išdėstytų įrodymų visuma, jo paties parodymai prieštaringi, todėl nepatikimi. Todėl prašo pripažinti V. M. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusiojo A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą, Prokuroro skundas palaikomas ir prašoma priimti jame nurodytą sprendimą - panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir apeliacinis skundas.

3.1. Nurodoma, kad V. M. parodymai nenuoseklūs. Vien faktas, kad A. K. ir G. S. yra bendrovės to paties padalinio darbuotojai, nėra pagrindas atmesti jų parodymu kaip nepatikimus, nes juos patvirtina kitų liudytojų parodymai.

3.2. Poveikį liudytojams kaip tik darė ne nukentėjusysis, o išteisintasis, nes teisme liudytojais apklausti to paties padalinio, kaip ir išteisintasis darbuotojai G. K., D. Č., K. Č. neteisingai nurodė, kad provokuojančio A. K. elgesio autobuse nematė, o susistumdymas prie autobuso kilo dėl padalinio, kuriame dirbą nukentėjusysis darbuotojų kaltės.

3.3. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, visiškai nevertino aplinkybės, kad ir pats V. M. lygiai taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, už ką ne vieną kartą baustas administracine tvarka, o be to, tokioje būsenoje yra linkęs į agresiją, už ką jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d.

3.4. Policijos pareigūnų R. M. ir B. T. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje A. K. negalėjo nurodyti jį sumušusio asmens, kad užpuolikų buvo daug, netikslūs. A. K. įvykio vietoje apie įvykio aplinkybes pareigūnams nepasakojo, pareigūnai teisme tai patvirtino.

4. Išteisintojo V. M. gynėjo atsiliepime apeliacinį skundą prašoma atmesti.

4.1. Nukentėjusiojo A. K. parodymai nepatikimo, nes jis (1) skirtingose apklausose nurodė vis skirtingą skaičių smūgių, kurios jam sudavė V. M.; (2) 2018-12-07 medicininės apžiūros metu A. K. nenurodė, kad patyrė traumą nuo smurto, o nurodė, kad susižalojo lipdamas iš autobuso ir atsitrenkus į atitvarą, nieko nenurodė, apie jam į galvą ar kitur suduotus smūgius ranka; (3) akistatos metu A. K. nenurodė, kad V. M. sudavė jam smūgius rankomis; (4) savo parodymuose A. K. teigia, kad V. M. jį tempė link tvoros, kai iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. nenustatytas asmuo ne tempia, bet stumia į tvoros pusę; (5) A. K. skirtingose apklausose skirtingai nurodo, kokioje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo L. A. Č., kai sudavė nukentėjusiajam pirmą smūgį; (6) A. K. nurodo, kad susitrenkęs galvą į metalinę tvoros konstrukciją, trumpam prarado sąmone, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis negali tiksliai prisiminti, kas įvyko prieš tai; (7) A. K. klydo apibūdindamas jį sužalojusį asmenį, nes nurodė, kad jį sužalojęs asmuo buvo ne tik su ūsais, bet ir su barzda, nors V. M. barzdos nenešiojo; (8) nei vienas iš 2019-01-03 A. K. skunde nurodytų liudytojų A. S., N. J., Ž. K., nepatvirtino, kad V. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį; (9) A. K. painiojasi, nurodydamas, kurioje vietoje jo atžvilgiu buvo V. M., kai stūmė (traukė) nukentėjusįjį į tvorą, nurodydamas, kad jam iš dešinės buvo tai L. A. Č., tai L. A. M.; (10) A. K. nurodo, kad nematė atvažiavusios policijos, nors vaizdo įraše užfiksuota, kad verslo centro vestibiulyje A. K. praeina pro policijos pareigūną ir net bando s juo bendrauti; (11) policijos pareigūnai nurodė, kad iš karto po įvykio A. K. negalėjo nurodyti kas jį sužalojo; (12) A. K. teigia, kad buvo nedarbingas dvi savaites, tačiau iš poliklinikos pažymos matyti, kad darbe jis nebuvo tik nuo 2018-12-13 iki 2018-12-21. (13) A. K. skundą policijai parašė praėjus beveik mėnesiui po įvykio, o tai reiškia, kad jis savo įvykio versiją sugalvojo tik vėliau, o tai reiškia, kad nukentėjusiojo kaltinimas V. M. yra melagingas. (14); nepaneigta galimybė, kad kilusio susistumdymo metu A. K., dar ir būdamas neblaivus, galėjo prarasti pusiausvyrą ir susižaloti pats

4.2. Liudytojo G. S. parodymai nepatikimi, nes (1) jis pats dalyvavo konflikte, patyrė smūgį į galvą ir yra suinteresuotas bylos baigtimi; (2) G. S. be jokio pagrindo teigia, kad V. M. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o tai rodo, kad jis linkęs tyčia apkalbėti kaltinamąjį; (3) G. S. teigia, kad A. K. atsitrenkus į turėklus, V. M. stovėjo nukentėjusiajam iš priekio, ką paneigia vaizdo įrašas; (4) G. S. teisme nurodė, kad V. M. pastūmė A. K. į nugarą, kai ikiteisminiame tyrime nurodė, kad V. M. A. K. buvo iš dešinės; (5) G. S. teisme teigia, kad V. M. stūmė A. K. apie 3 metrus, tačiau toks stūmimas galimas tik iš nugaros, o tokio veiksmo nepatvirtina nei pats A. K., nei kiti liudytojai.

4.3. Vaizdo įrašo, esančio rinkmenoje DVR_camera_epizodas.avi matyti, kaip prie autobuso A. K. suduoda smūgį V. M. (20-48 kadrai), V. M. suklumpa (49 kadras), A. K. ima virsti link turėklų (nuo 88 kadro), A. K. atsitrenkia į turėklus (kameros laikas 02:06-32) ir tik tada V. M. atsikelia ir prišoka prie A. K. (kameros laikas 02:06:32). Tokia pati įvykių seka užfiksuota ir laikmenoje DVR1_Camera21_epizodas.avi. Tai įrodo, kad V. M. A. K. nestūmė.

4.3. Liudytojų A. S., Ž. K. ir N. J. parodymai apie tai, kad V. M., jų nuomone, netinkamai elgėsi autobuse, niekaip neįrodo, kad V. M. kaip nors susijęs su A. K. sužalojimu, juo labiau, kad nė viena iš liudytojų ir nepatvirtina pastarosios aplinkybės. Jos nepatvirtina ir N. J. parodymai apie tai, kad V. M. išlipo V. K. iš paskos ir kad V. K. sumušė iš paskus išlipęs vyras. Tai yra tik prielaida, kurią paneigia V. M. parodymai apie tai, kad jis iš autobuso išlipo anksčiau už A. K..

4.4. Nėra pagrindo abejoti išteisintojo V. M. parodymais, nes jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nes viso proceso metu V. M. tvirtino, kad jokių sužalojimų A., K. nepadarė. V. M. kaltę paneigia objektyvus vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad V. M. prišoka prie A. K. tik po to, kai šis jau atsitrenkia į atitvarą.

Šalies argumentai

4.5. Apeliaciniu skundu prašoma skirti bausmė ir baudžiamiojo poveikio priemonės yra neadekvačios, jomis siekiama neproporcingai suvaržyti V. M. ir užkrauti nepakeliamą finansinę naštą.

4.6. A. K. prašoma priteisti 25200 eurų neturtinė ir 400 eurų turtinė žala nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Prokuroras apeliacinį skundą palaikė, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-12-07, nakties metu, autobusu grįžtant iš draudimo bendrovės Kalėdų vakarėlio, kilo konfliktas tarp bendrovės gyvybės draudimo padalinio (duomenys neskelbtini) ir ne gyvybės draudimo padalinio (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kuris pasibaigė konfliktu ir susistumdymu išlipant iš autobuso ties pastatu adresu Ukmergės g. 280B, Vilnius. Jo metu nukentėjusiajam A. K. padarytas kaltinime nurodytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

7. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti autobusu važiavę (duomenys neskelbtini) darbuotojai – išteisintasis V. M., liudytojai L. A. Č., M. Č., I. M., D. Č., K. Č., G. K., G. K., P. D. ir autobusu važiavę (duomenys neskelbtini) darbuotojai – nukentėjusysis A. K., liudytojai G. S., N. J., E. B., Ž. K., D. B., A. S..

8. Ikiteisminio tyrimo metu gauti ir ištirti vaizdo įrašai, kurie daryti kameromis, įrengtomis „Sostenos“ verslo centro adresu Ukmergės 280, Vilnius ir lauke prie to paties pastato. 2021-06-01 ekspertizės akto Nr. 11K-196 (21) išvadose nurodoma, jog tyrimui pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos „DVRl_Camera21_DVRl_20181207020433_20181207020939_876783.mp4“ (toliau – 6783.mp4“) ir „DVR1 _Cameral_DVRl_20181207020434_20181207021059_1220372.mp4“ (toliau – 0372.mp4) nėra tinkamos identifikaciniams tyrimams. Nesant galimybių identifikuoti asmenų, nėra galimybių nustatyti asmenų veiksmų eiliškumo ir veiksmų vienas kito atžvilgiu. Vaizdo byloje „DVR1_amera1_epizodas.avi“ nuo 20 kardo iki 48 kadro yra užfiksuotas nenustatytas veiksmas vieno asmens kito asmens atžvilgiu, nenustatytas veiksmas (smūgis ar stūmimas) tikėtina, kad buvo atliktas ranka (t. 3, b. l. 168-171). Apklaustas teismo posėdyje ekspertas K. G. papildomai paaiškino, kad asmenų negalima identifikuoti, nes vaizdai iš toli, visi vienodi ir pilki. Veiksmų sekos, kas ką atliko, pagal ekspertizės metodiką, neidentifikavus asmenų negalima nustatyti. Programine įranga pagerinti vaizdo įrašą nėra galimybės (t. 3, b. l. 190-191).

9.1. Vaizdo įraše 6783.mp4 užfiksuota, kad po eksperto identifikuoto įvykio, prie autobuso centrinių durų, konfliktas toje pačioje apie 10 žmonių (vyrų ir moterų) grupėje, tęsiasi toliau. Nuo grupės atsiskiria asmuo ir pasilenkęs traukiasi link tvoros veidu į tvorą, nugara į autobusą. Jį stumia ar traukia kitas asmuo. Stumiamasis suklumpa, atsitrenkia į atitvarą, laikydamas galvą atitvaro turėklo aukštyje ir pakimba ant atitvaro, užmetęs kairę ranką ant atitvaro turėklo (vaizdo įrašo 6783.mp4 20-170 kadrai arba 00:02- 00:17 min., t. 3, b.l. 171). Įvykio trukmė – 15 sekundžių. Įvertinus nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimo galvos srityje atsiradimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad būtent šiame vaizdo įrašo epizode užfiksuotas puolamas asmuo yra A. K.. Iš to paties vaizdo įrašo fragmento matyti, kad A. K. puola du asmenys. A. K. atsitrenkus į tvoros turėklą, puolantieji atsitraukia nuo jo ir susilieja su prie autobuso besibūriuojančių žmonių grupelėmis.

9.2. Iš kito vaizdo įrašo, daryto po įvykio, verslo centro „Sostena“ vestibiulyje, matyti, kad V. M. vilki tamsios spalvos striukę be gobtuvo ir kelnes bei rudus batus (rinkmena Nr. DVR1_Camera2_DVR1_20181207020830_20181207022254_2988392.mp4 (toliau – 8392.mp4, 14:19 min., t. 2, b.l. 193). Tačiau nustatyti vaizdo įraše 6783.mp4 užfiksuotų puolančiųjų asmenų išvaizdos, aprangos ypatybių, drabužių spalvos neįmanoma. Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės vaizdas neryškus, o drabužių atspalvis keičiasi priklausomai nuo besikeičiančio apšvietimo.

9.3. Originaliame vaizdo įraše, esančiame rinkmenoje 6783.mp4 (t. 2, b.l. 193) matyti, kad aptariamas įvykis prasidėjo praėjus apie 1:55 min. po keleivių išlaipinimo iš autobuso pradžios. Išlaipinimas vyksta, pro centrines ir priekines autobuso duris. Pro priekines duris išlipa daugiausia moterys ir trys vyrai, tačiau visi šie trys vyrai stoviniuoja grupės, susibūrusios prie centrinių autobuso durų pakraštyje ir konflikte, kurio metu sužalojamas A. K., nedalyvauja. Iš to paties vaizdo įrašo padidinto fragmento matyti, kad konfliktas prasideda ne autobuso tarpduryje. Tiek puolamasis, tiek puolantieji jau yra išlipę iš autobuso. Centrinėse duryse, jas užtvėręs stovi asmuo (galimai moteris), nes išlaipinimą trukdo prie durų susibūrę žmonės. Moteris išlipa jau konfliktui tarp A. K. ir jį puolusių asmenų pasibaigus (vaizdo įrašo 6783.mp4 20-170 kadrai arba 00:02- 00:17 min., t. 3, b.l. 171).

9.4. Iš jau minėto vaizdo įrašo, daryto iš karto po įvykio, verslo centro „Sostena“ vestibiulyje matyti, kad V. M. įeina į patalpą lydimas ar lydėdamas policijos pareigūną. Patalpoje aktyviai gestikuliuoja, kažką aiškina policijos pareigūnui ir ten pat esantiems bendradarbiams, imituoja smūgių kumščiu sudavimą, kovinę stovėseną (vaizdo įrašas 8392.mp4, 08:40-11:00 min., t. 2, b.l. 193).

9.5. Originaliame vaizdo įraše, esančiame rinkmenoje 6783.mp4 (t. 2, b.l. 193) matyti, kad 02:07:10 val. A. K. stovi prie tvoros 5 vyrų apsuptyje. 02:07:14 val. vyras, apsivilkęs šviesesniu paltu puola kitą vyrą iš grupės ir pastarajam atsitraukus, nueina. Atsitraukusysis vėl prisiartina prie grupės, apsupusios A. K.. 02:07:20 A. K. mosteli kaire ranka jam prieš veidą, dešiniojo skruosto pusėje ir likę vyrai nuveja jį tolyn. Nuvytas vyras atsitraukia, kiek pastoviniuoja nuošaliau ir ir 02:07:36 val. nuskuba prie kitos, gatvės važiuojamoje dalyje besistumdančių vyrų grupės

10. Nukentėjusysis A. K. savo paaiškinimus ir parodymus apie įvykio aplinkybes davė 6 kartus. 2019-01-03 skunde, 2019-01-17, 2019-01-30, 2019-05-23, 2019-12-19 apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. 2019-01-03 skunde nurodo, kad 2018-12-07, autobusu grįžtant iš Kalėdų vakarėlio, padarė pastabą įžūliai besielgiantiems kito bendrovės padalinio darbuotojams. Atvykus į Vilnių ir išlipus iš autobuso, tie patys vyrai apsupo nukentėjusįjį ir pareikalavo atsiprašyti. Tuo pačiu metu nukentėjusysis pajuto stiprų smūgį į galvą, pasilenkė. Pasipylė smūgiai į kitas kūno vietas. Užpuolikai nutempė nukentėjusįjį ir bloškė į metalinę tvorą, nuo ko jis susitrenkė galvą į metalinę tvoros konstrukciją. Pirmą smūgį pajuto iš aukštesnio ir stambesnio vyro, vilkėjusio striukę su ornamentais. Smulkesnis vyras su barzda ir ūsais sudavė nukentėjusiajam mažiausiai vieną smūgį į galvą ir bloškė į tvorą (t. 1, b.l. 1-2). 2019-01-17 ir 2019-01-30 apklausų metu A. K. patikslino, kad jį užpuolę asmenys išlipo pro priekines ir vidurines autobuso duris. Pats A. K. išlipo pro vidurines duris. Į galvos sritį ne mažiau kaip 3 kartus sudavęs ir į tvorą bloškęs asmuo buvo apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais plaukais vyras su ūsais, apsivilkęs juodą striukę ir avėjęs rudos spalvos batus. Būtent šis asmuo ir pradėjo konfliktą lauke, reikalaudamas atsiprašymo (t. 1, b.l. 61, 63). 2019-05-23 akistatos su V. M. metu A. K. nurodė, kad iki įvykio jo nepažinojo, dabar atpažįsta kaip asmenį, kuris ir stūmė nukentėjusįjį į atitvarus. Negali kategoriškai tvirtinti, ar V. M. sudavė ir smūgius (t. 2, b.l. 78). 2019-12-19 A. K. supažindintas su vaizdo įrašais. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl prastos kokybės, vaizdo įrašo smulkiau pakomentuoti negali (t. 1, b.l. 64). Apklaustas teisme nukentėjusysis iš esmės pakartojo 2019-01-17 ir 2019-01-30 apklausų metu duotus parodymus. Kategoriškai patvirtino, kad V. M. stumdamas į tvorą, buvo nukentėjusiajam daugiau iš dešinės, be to, kad stūmė, dar sudavė ir 2-3 smūgius į kūną ir į galvą. Paneigė 2019-05-23 akistatos protokolo dalį, kurioje teigia, kad nėra tikras ar V. M. sudavė smūgius.

11. Liudytojas G. S. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019-01-22, 2019-03-05, 2019-08-19 ir pirmosios instancijos teisme. Visų apklausų metu nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. 2018-12-07, grįžtant autobusu iš kalėdinio vakarėlio, A. K. padarė pastabą įžūliai autobuse besielgusiam V. M. ir 3 jo draugam. V. M. įsidėmėjo dėl to, kad jis vienintelis iš keleivių nešiojo ūsus. Atvažiavus į Vilnių, A. K. ir jam iš paskos liudytojas, išlipo pro vidurines autobuso duris. Čia pamatė A. K. apsuptą V. M. ir jo 3 draugų. A. K. apie kažką kalbėjosi su V. M.. Iš šios grupės, aukštesnis vyras, vilkėjęs juoda striuke baltais taškais, trenkė A. K. į pakaušį, prie jo prisijungė likusi grupė ir visi ėmė mušti nukentėjusįjį. Viskas vyko trumpai ir baigėsi tuo, kad V. M. kiek pasitraukė į šoną, sugriebė pasilenkusį A. K. už striukės ir bloškė į šalia esančią tvorą. A. K. trenkėsi galvą į tvoros konstrukciją ir sukniubo. G. S. sugriebė vieną iš puolančiųjų, tuomet pats pajuto virtinę smūgių iš už nugaros, nuo puolančiųjų traukėsi ir atsidūrė gatvės važiuojamoje dalyje, suklupo, pajuto smūgį su koja į galvą. Po ko puolę asmenys matyt išsigando ir smūgiai liovėsi. Iš jį užpuolusių asmenų prisimena tik aukštą vyrą tamsia taškuota striuke. Nematė, kad jį būtų mušęs V. M.. Pasibaigus muštynėms ir pamatęs A. K. būklę, V. M. išsitepė nukentėjusiojo krauju ir pats iškvietė policiją. Liudytojas atvykusiems pareigūnams iš karto nurodė, kad A. K. sumušė vyras su ūsais ir aukštesnis vyras su tamsia taškuota striuke (t.1, b.l. 97-98, 100, t. 3, b.l. 75-77). 2019-08-19 liudytojui parodytas vaizdo įrašas, liudytojas nurodė, kas dėl vaizdo kokybės ir didelio atstumo, papildomų įvykio aplinkybių nurodyti negali. (t. 1, b.l. 106).

12. Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2018-12-07 grįžtant su vyru G. S. autobusu iš įmonės Kalėdų vakarėlio, atkreipė dėmesį į autobuse neadekvačiai besielgianti vyrą, kaip dabar žino – V. M.. Jis nenustygo vietoje, blaškėsi po autobusą, rėkavo, sėdėjo ant sėdynių, makalavo kojomis. Vilniuje, išlipus iš autobuso, jos vyrą užpuolė keli kito padalinio darbuotojai, jie sudavė vyrui smūgius rankomis ir kojomis. Vyras buvo pargriuvęs. Matė V. M. skambinantį policijai, jis buvo tvarkingas, bet kruvinu skruostu. Momento, kai buvo sumuštas A. K., nematė (t. 1, b.l. 125, t. 3, b.l. 130-132). Liudytoja atpažino D. Č., kaip asmenį, kuris spyrė į galvą jos vyrui G. S. ir V. M., kaip asmenį, kuris taip pat dalyvavo muštynėse, iškvietė policiją, išsitepė krauju veidą (t. 1, b.l. 117-138).

13. Liudytoja N. J. apklausa pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš karto po ikiteisminio tyrimo duoti parodymai tikslesni. Dabar, jau praėjus 2 metams po įvykio, jo aplinkybes primiršo. Pamena, kad grįžtant autobusu iš Kalėdų vakarėlio, atkreipė dėmesį į asmenį, kuris, kaip dabar žino, yra V. M.. V. M. autobuse elgėsi išskirtinai ir neįprastai. Autobusui atvykus, visi lipo pro priekines duris. A. K. ir V. M. išlipo prieš liudytoją. Matė, kad kažkas pastūmė A. K. jau lipant iš autobuso. Po to prie autobuso įvyko muštynės, o po jų matė A. K. su prakirstą galva. (t. 3, b.l. 95-97). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. J. parodė, kad dėmesį į vaikiną su ūsais atkreipė dar Kalėdų šventimo metu, jis brovėsi į sceną atiminėjo mikrofoną iš vedančiojo. Autobuse vyras su ūsais toliau nerimo, blaškėsi po autobusą, todėl A. K. jam padarė mandagią pastabą. Atvažiavus, A. K. ir iš paskos asmuo su ūsais išlipo pro vidurines autobuso duris. Po jų išlipusi liudytoja atsidūrė minios viduryje. Pamatė, kaip A. K. stumdosi su tuo pačiu ūsuotu vyru ir stambiu aukštu vyru. Išsigandusi, atsitraukė nuo konflikto vietos. Atsisukusi pamatė, kad muštynės persikėlė ant važiuojamosios kelio dalies, kur trys vyrai apsupę G. S., o jo žmona bando išskirti besimušančius. Pasukusi link bendrovės biuro, vėl pamatė A. K., kurio veidas buvo kruvinas. Matė, kad po muštynių, prie įėjimo į biurą, asmuo su ūsais, tepėsi veidą krauju (t. 1, b.l. 140-141).

14. Liudytoja Ž. K. apklausa pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš karto po ikiteisminio tyrimo duoti parodymai tikslesni. Dabar, jau praėjus 2 metams po įvykio, jo aplinkybes primiršo. Pamena, kad grįžtant autobusu iš Kalėdų vakarėlio, atkreipė dėmesį į asmenį su ūsais, kaip dabar žino – V. M.. V. M. autobuse elgėsi įžūliai, sėdėjo kojas užsikėlęs ant sėdynės atlošo. Išlipo pro vidurines autobuso duris viena paskutinių. Išlipusį pamatė G. S. gulint ant žemės, ant kurio užgriuvę trys vyrai. A. S. bandė atitraukti juos nuo savo vyro. Liudytoja taip pat ėmė traukti vyrus nuo G. S., kažkas iš jų ėjo link jos, liudytoja paklausė „ar trenksi?“. Po įvykio, visur buvo pritaškyta kraujo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. K. parodė, kad pamačiusi konfliktą gatvės viduryje, išsigando, kad juos pervažiuos ir nuėjo žiūrėti tenai. Nutempė nuo G. S. vyrą su striuke su taškiukais ir vyrą su ūsais. Pastarasis agresyviai atsilošė ir krūtine ją pastūmė. Ji jam pasakė: „Ką tu dar moterį muši?“. Ji matė, kaip asmuo su ūsais skambino policijai. Taip pat matė, kad asmuo su ūsais gatvėje pasilenkęs valė savo veidą (t. 1, b. l. 143-144).

15. Apklaustas pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas E. B. parodė, kad grįžtant autobusu iš Kalėdų vakarėlio, bendrovės gyvybės draudimo padalinio darbuotojai buvo labai energingi, sprendė, kur pratęsti linksmybes. Liudytojas išlipo vienas pirmųjų, nes norėjo išsikviesti taksi. Po kelių minučių prie autobuso pamatė muštynes. Darbuotojas iš gyvybės draudimo padalinio kumščiu sudavė G. S. į galvos sritį. Vyko susistumdymas, visi pasitraukė į Ukmergės g. važiuojamąją dalį. Kas toliau tarp jų vyko nestebėjo, nes tuo metu pamatė kolegą A. K., kurio visas veidas buvo kraujuotas. A. K. tuo metu buvo arčiau autobuso durų, kas jam atsitiko, kas jį sužalojo nematė, tik vėliau iš A. K. žodžių sužinojo, kad kai jis išlipo iš autobuso, pajuto smūgį iš nugaros į galinę dalį. Krisdamas nuo smūgio jis veidu trenkėsi į atitvarą. Tada jis palydėjo A. K. į biurą nusiprausti veidą. Po įvykio A. K. buvo šoke. (t. 3, b.l. 100-101, t. 1, b. l. 150-151).

16.1. 2018-12-07 paaiškinime V. M. nurodė, kad iš autobuso išlipo ir pamatė, kad kažkas pastūmė kolegą. Iškvietė GMP ir policiją. Konfliktas įvyko viduje. Tačiau išlipus iškvietė taksi namo bet liko nes iškvietė 112 (t. 2, b.l. 64).

16.2. 2018-12-07 apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad 2018-12-07, autobusu grįžtant iš Kalėdų vakarėlio, kilo žodinis konfliktas tarp jo ir asmens, kuris vėliau susižalojo. Konfliktą nuramino M. K.. Autobusui sustojus, su L. A. Č. išlipo pro centrines autobuso duris ir laukė kitų. Matė, kaip pro tas duris lipa ir nukentėjęs asmuo. Kas tam asmeniui atsitiko po to – nežino, tik netrukus pamatė jį su sukruvintu veidu, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Įtaria, kad šis asmuo, lipdamas iš autobuso suklupo ir atsitrenkė į tvoros konstrukciją (t. 2, b.l. 68).

16.3. 2019-04-25 apklaustas įtariamuoju V. M. parodė, kad išlipus iš autobuso, kažkas iš kito bendrovės padalinio darbuotojų sudavė jam smūgį kumščiu į kairį skruostą. V. M. atsitraukė ir liko stovėti. Į tai šalia stovėjęs L. A. Č. sudavė smūgį kažkam į petį. Kilo susistumdymas, kuriame iš vienos pusės dalyvavo V. M., L. A. Č., G. K., D. Č., K. Č., o iš kitos pusės- 5-6 kito bendrovės padalinio darbuotojai, tarp jų buvo ir tas žmogus, kuriam vėliau buvo perskelta kakta. Kaip tas žmogus susižalojo, nematė, įtaria, kad atsitrenkė į tvoros konstrukciją, jam jokių smūgių nesudavė ir link turėklų nestūmė, nes buvo arčiau autobuso (t. 2, b.l. 75-77).

16.4. 2019-05-23 akistatos su A. K. metu V. M. iš dalies pakeitė 2019-04-25 parodymus, nurodydamas, kad būtent A. K. pradėjo konfliktą, kai išlipęs iš autobuso smogė V. M. į veidą. Smūgis buvo nestiprus, V. M. tik atsitraukė (t. 2, b.l. 78).

16.5. 2020-02-24 ir 2020-08-19 V. M. parodė, kad išsamius parodymus duos tik susipažinęs su bylos medžiaga (t. 2, b.l. 83, 87).

16.6. 2020-09-03 apklaustas įtariamuoju V. M. iš dalies pakeitė 2018-12-07 ir 2019-05-23 parodymus, nurodydamas, kad A. K. susižalojo išvirsdamas iš autobuso ir galva atsitrenkdamas į metalinės tvoros konstrukciją. Be to, nukentėjusysis griūdamas dar spėjo suduoti V. M. smūgį į veidą (t. 2, b.l. 91).

16.8. Apklaustas pirmosios instancijos teisme V. M. iš dalies pakeitė ir papildė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad įvykio dieną dalyvavo Kalėdų vakarėlyje, kurio tema buvo „Mafija“. Išteisintasis vakarėlio metu buvo prisiklijavęs žandenas („bakenbardus“). Grįžtant į Vilnių autobusu, išteisintasis vaikščiojo po autobusą, sėdėjo tai šen, tai ten. Buvo linksma. Dėl to kilo konfliktas su A. K., G. S., tačiau ginčą pabaigė vyresnes pareigas einantys bendrovės darbuotojai. Sustojus autobusui, išteisintasis, L. A. Č. išlipo pro vidurines duris, užsirūkė ir laukė, kol išlips likusieji. Lipant A. K., pajuto smūgį, suklupo, o kai atsistojo ir atsisuko, pamatė, kad A. K. jau sužalotas. Prišoko prie jo, padėjo atsikelti, tačiau tuo metu A. K. kruvina ranka sudavė kaltinamajam dar vieną smūgį į veidą. Iš čia atsirado kraujo pėdsakai ant kaltinamojo veido.

17. Liudytojas L. A. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiuojant autobusu iš įmonės Kalėdų vakarėlio, sėdėjo arčiau centrinių autobuso durų. Šalia sėdėjo V. M.. Kilo žodinis konfliktas su kito įmonės padalinio darbuotojais. Konfliktą nuramino kažkas iš įmonės vadovų. Su V. M. išlipo pro vidurines autobuso duris vienas pirmųjų, stovėjo šalia durų, laukė kitų. Ties autobuso durimis kilo grūstis ir susistumdymas, kažkas nukrito. Liudytojas atsitraukė toliau ir viso įvykio metu stovėjo nuošalyje. Susistumdyme nedalyvavo, muštynių nematė, kaip susižalojo A. K. irgi nematė. Nematė jo apskritai. V. M. dalyvaujant muštynėse nematė. Tik pastebėjo, jog atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Buvo apsivilkęs juodą striukę su taškeliais ir kelnes su petnešomis (t. 3, b.l. 116-118).

18. Liudytoja G. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad su V. M. dirba tame pačiame gyvybės draudimo padalinyje. Po Kalėdų vakarėlio autobusu grįžtant į Vilnių, V. M. neliko vietos atsisėsti, todėl jis atsisėdo ant pakylos tarp sėdynių, netoli centrinių durų. Už tai susilaukė pastabos iš ne gyvybės draudimo padalinio darbuotojų. Kilo žodinis konfliktas. Išlipant iš autobuso, V. M. į nugarą pastūmė žmogus, su kuriuo jis autobuse konfliktavo ir V. M. nugriuvo. Jį užpuolę vyrai trukdė atsikelti. D. Č. puolė ginti V. M., kilo muštynės. Muštynių metu D. Č. irgi nugriuvo. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes istorijai treji metai. Galėjo būti ir taip, kaip pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad V. M. iš autobuso lipo pirmas pro vidurines duris, iš paskos lipęs vyras jį pastūmė, V. M. nugriuvo, padedamas G, K. ir D. Č. atsikėlė ir prasidėjo konfliktas. Konflikto metu, D. Č., besigindamas nuo dviejų ne gyvybės padalinio vyrų, nugriuvo Ukmergės gatvėje ir vyrai ėmė jį spardyti. Liudytoja atitraukė puolančiuosius nuo D. Č. ir taip jį apgynė. Kažkuriuo momentu matė vieną vyrą iš ne gyvybės draudimo padalinio su sužalota kakta. Konfliktą inicijavo agresyvūs ne gyvybės draudimo padalinio darbuotojai (t. 1, b.l. 179).

19. Liudytojas D. Č. apklaustas pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. yra liudytojo kolega, A. K. nepažįsta. Grįžtant iš Kalėdų vakarėlio, sėdėjo autobuso priekyje su mergina ir išlipo pro priekines autobuso duris su G. K. ir merginomis. Užsirūkė, pamatė sambrūzdį. Priėjus arčiau, kažkas pastūmė į nugarą, liudytojas nukrito, padedamas brolio K. Č. ir kažkokios moters atsikėlė ir pasitraukė į šalį, nesimušė. V. M. nematė, autobuse jo įžūlaus elgesio nepastebėjo (t. 2, b.l. 26, t. 3, b.l. 121-122).

20. Liudytojas K. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su broliu D. Č., V. M., L. A. Č. grįžtant autobusu iš Kalėdų vakarėlio, kalbėjosi, juokėsi. Kilo žodinis konfliktas su kito įmonės padalinio vyresniais darbuotojais, nes jiems nepatiko triukšmas autobuse. K. Č. sėdėjo autobuso gale, išlipo pro vidurines autobuso duris vienas pirmųjų. Išlipus iš autobuso, vienas iš vyresnių kito įmonės padalino darbuotojų sudavė ar bandė suduoti smūgį V. M.. Kilo susistumdymas tarp V. M. su L. A. Č. iš vienos pusės ir kito įmonės padalino darbuotojų ir kitos pusės. Liudytojas ėmė traukt už rūbų V. M. puolusį žmogų, vėliau – ginti brolį D. Č.. Kilo sambrūzdis, riksmas. Pasibaigus susistumdymui matė V. M. kruvinu veidu (t. 1, b.l. 122-123). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad lipant iš autobuso kažkas krito ir kabino V. M., V. M. gal atsitraukė, kad nevyktų konfliktas (t. 3, b.l. 122-123).

21. Policijos pareigūnė B. T., apklausta kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 3, b.l. 97-98). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2018-12-07, apie 02:45 su patruliu R. M. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Ukmergės g. 280B, Vilniuje, vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu prie verslo centro „Sostena“ buvo daug akivaizdžiai neblaivių asmenų, kurie rėkdami aiškinosi tarpusavyje. Tarp asmenų buvo V. M., M. M., D. B., Ž. K., A. S., D. R., G. S., E. B., A. K., L. A. Č.. Pas A. K. buvo praskelta kakta ir kruvini drabužiai, jam buvo iškviesta GMP, suteikus pagalbą išvežtas į RVUL. Pastarasis tuo metu negalėjo nurodyti, kas būtent jam sudavė, aiškino, kad jie visi važiavo iš įmonės baliaus. Išsiaiškinti, kas atsitiko, kas kam pirmas sudavė, dėl ko kilo konfliktas buvo neįmanoma, nes visi kartu kalbėjo. Viena iš merginų paaiškino, kad muštynėse dalyvavo L. A. Č.. Ar L. A. Č. ką nors aiškino dėl įvykio, neprisimena. Į Vilniaus PK buvo pristatytas A. L. Č. ir V. M. (M.). Pristatymo metu L. A. Č. naudotos spec. priemonės antrankiai (t. 1, b. l. 164).

22. Policijos pareigūnas R. M., apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko girtų ir susijaudinusių žmonių grupė. Nukentėjusiajam A. K. buvo praskelta kakta ir kruvini drabužiai. Jam buvo iškviesta GMP. A. K. negalėjo nurodyti, kas būtent jam sudavė, teigė, kad jį užpuolusių asmenų buvo daug. Kažkuri iš merginų nurodė, kad matė, jog muštynėse dalyvavo L. A. Č.. Neblaivus V. M. (M.) teigė, kad matė visą konfliktą ir gali apie tai paliudyti, todėl į policijos komisariatą buvo nutarta pristatyti L. A. Č. ir V. M. (M.) (t. 1, b. l. 161-162).

Žemesnės instancijos teismas

23. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo G. S. parodymai nenuoseklūs ir nepatikimi, apie tai, kad A. K. galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinime – pats griūdamas ar netyčia pastumtas, apie tai, kad duomenų V. M. kaltei įrodyti nepakanka, nepagrįsti. Tačiau neįrodyta, kad V. M. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 smūgius į galvos sritį.

24. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia remiasi 8, 9 p. aptartu vaizdo įrašu, kuris, nors savaime nepakankamas V. M. kaltei pagrįsti, visgi leidžia tikrinti ir atmesti arba priimti visas kaltinamojo ir nukentėjusiojo pateiktas įvykio versijas. Remiantis tuo, kas išdėstyta 9.1.-9.4. p., galima daryti nekeliančią abejonių išvadą, kad A. K. ir du jį užpuolę asmenys išlipo pro centrines autobuso duris, konfliktas prasidėjo ne išlipant pro duris, o praėjus maždaug 1:55 min. nuo išlaipinimo pradžios, jau konflikto dalyviams iš autobuso išlipus. Visi konflikto dalyviai išlipo pro centrines autobuso duris. A. K. puola du asmenys, kurių pagal vaizdo įrašą identifikuoti ir nustatyti kuris iš jų atliko stūmimą į atitvarą, neįmanoma dėl prastos vaizdo įrašo kokybės. Dėl tos pačios priežasties negalima nustatyti tapatybės asmens, kuriam 10.5 p. aptartoje vaizdo įrašo dalyje, 02:07:20 val, A. K. prieš veidą mosteli kaire ranka. Tačiau A. K. identifikuojamas pagal 9.1 p. nurodytus požymius. Vaizdo įraše užfiksuotas visas keleivių išlaipinimo procesas, nuo autobuso atvažiavimo iki jo išvykimo ir matyti, kad išlaipinimo metu nei vienas iš keleivių nei klumpa nei griūna, nei juo labiau krenta iki tvoros, iki kurios nuo autobuso yra keli metrai. Todėl vien jau remiantis vaizdo įrašais yra pakankamas pagrindas atmesti kaltinamojo V. M. versiją, jog A. K. suklupo lipdamas iš autobuso ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. K. galėjo susižaloti pats, netyčia griūdamas.

25. A. K. parodymai, kuriuos jis davė dar nematęs vaizdo medžiagos, nuoseklūs ir atitinka vaizdo medžiagos duomenis. Nukentėjusysis jau pirmame 2019-01-03 skunde nurodo, kad smurtą patyrė nuo dviejų vyrų- vienas aukštesnis, vilkėjęs tamsia striuke su taškeliais, o kitą įsidėmėjo pagal ūsus ir barzdą. Pastarasis ir bloškė nukentėjusįjį į tvoros atitvarus. Visuose vėlesniuose parodymuose nukentėjusysis tik patvirtino šių dviejų asmenų ypatingus požymius, papildomai nurodė, kad asmuo su ūsais vilkėjo rudus batus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad būtent V. M. nešiojo ūsus ir avėjo rudus batus. (9.2. p.). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad visus šiuos jį į tvorą stūmusio asmens požymius, jį užpuolusių asmenų skaičių, nukentėjusysis nurodė, kai dar buvo nematęs vaizdo įrašo. Remiantis vien šiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, galima be jokių abejonių identifikuoti vaizdo įraše užfiksuotą asmenį, kuris stumia A. K. į tvorą, kaip V. M..

26. Išteisintojo V. M. gynėjo atsiliepimuose, nurodomi argumentai, kodėl nukentėjusiojo A. K. parodymai laikytini nepatikimais. Atsakant 4.1.(2) p., medicininė apžiūra nėra liudytojo apklausos protokolas, jos tikslas yra ne gauti išsamią informaciją apie įvykį, o suteikti nukentėjusiajam medicininę pagalbą. Ši informacija dažnai gaunama nukentėjusiajam esant streso būsenoje, kenčiant skausmą, patiriant kraujavimą. Todėl nukentėjusiojo asmens paaiškinimai apie jo patirtus sužalojimus savaime nėra ir negali būti vertinami, kaip jo išsamūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Analogiškai atsakant į 4.1.(10), (11) p., kad nukentėjusysis įvykio vietoje nieko nepasakojo policijos pareigūnams ar jų nematė, tai nukentėjusysis tuo momentu buvo streso būsenoje, šokiruotas gausaus kraujavimo, kurio intensyvumą patvirtina įvykio vietos apžiūros metu ant turėklų ir ant žemės užfiksuotos balos kraujo ir žaizdos dydis per pusę kaktos (t. 1, b.l. 49-54, 83-85). Akivaizdu, kad nukentėjusiajam nurodytu momentu rūpėjo ne smulkus įrodymų fiksavimas, o jo paties sveikata. Atsakant į 4.1.(7) p., A. K. savo 2019-01-03 skunde neklydo apibūdindamas V. M. kaip asmenį ne tik su ūsais, bet ir su barzda. V. M. apklausos metu pats nurodė, kad Kalėdų vakarėlio metu, buvo prisiklijavęs žandenas („bakenbardus“), (16.8 p.). Atsakant į 4.1.(4) p., išteisintojo gynėjas akivaizdžiai kabinėjasi prie sąvokų „tempė“ ir „stūmė“ formalaus skirtumo. Gynyba klaidina teismą. Nukentėjusysis nurodė, kad V. M. jį ir tempė ir stūmė link tvoros (pavyzdžiui 2019-01-17 ir 2019-01-30 apklausos protokolai, t. 1, b.l. 61, 64). Be to, kokį terminą konkrečiai vartojo nukentėjusysis, apibūdindamas fizinį poveikį, kurio pasėkoje jis atsitrenkė į tvoros skersinį ir patyrė sužalojimą, neturi jokios esminės reikšmės. Tai kad toks poveikis buvo, patvirtina ir jau aptarti vaizdo įrašai. Abiejų terminų prasmė ta pati – nukentėjusiajam buvo padarytas fizinis poveikis, kurio pasėkoje jis ir patyrė kaltinime nurodytą kūno sužalojimą. Atsakant į 4.1.(8) p., 2019-01-03 skunde nukentėjusysis nenurodo, ką konkrečiai gali paliudyti liudytojos A. S., N. J., Ž. K.. Tenurodo, kad jos matė įvykį. Jos ir paliudijo tai, ką matė. Visos patvirtino, kad V. M. autobuse elgėsi įžūliai, konfliktavo su A. K., dalyvavo muštynėse prie autobuso. Be to, liudytoja N. J. parodė, mačiusi, kaip A. K. stumdosi su V. M.. Minėtų trijų liudytojų parodymai niekaip neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir netiesiogiai juos dar ir patvirtina. Todėl iš šio gynybos argumento visai neaišku, kokiu būdu šie parodymai daro A. K. parodymus nepatikimais. Atsakant į 4.1.(9) p., gynyba klaidina teismą arba klaidingai supranta nukentėjusiojo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis apskritai nenurodė kur stūmimo ir traukimo metu jo atžvilgiu buvo V. M., tik teisme nurodo, kad tuo momentu išteisintasis buvo labiau iš dešinės, kas atitinka ir vaizdo įrašą. Todėl jokio prieštaravimo nukentėjusiojo parodymuose čia taip pat nėra. Atsakant į 4.1.(6), kad dėl sąmonės netekimo nukentėjusysis negali prisiminti prieš tai buvusių įvykių, tai yra niekuo nepagrįstas teiginys. Visų pirmą nukentėjusysis nuosekliai teigia, kad jei ir buvo praradęs sąmonę, tai labai trumpam. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis tik keliom sekundėm pakimba ant tvoros, tačiau nesusmunka ant žemės. Galiausiai nukentėjusiojo sugebėjimą tiksliai prisiminti prieš tai sekusius įvykius patvirtina ir jo pasakojimas apie įvykius važiuojant autobuse ir tai, kad jo parodymai apie smurtavusių asmenų skaičių, jų išvaizdą patvirtina vaizdo įrašas ir kita bylos medžiaga. Atsakant į 4.1.(12) p., jog A. K. buvo darbingas nuo įvykio 2018-12-07 iki 2018-12-13, ši aplinkybė apskritai neturi ryšio su byla, nes sužalojimo nukentėjusiajam padarymo laikas ir jų pobūdis nekelia jokių abejonių, šių aplinkybių neginčija nei kaltinimas, nei gynyba. Atsakant į 4.1.(13) p., visiškai neaišku, kaip nukentėjusiojo parodymų patikimumas gali būti susietas su tuo, kada jis kreipėsi į policiją. Nukentėjusysis iš tiesų, praėjus beveik mėnesiui, 2019-01-03 parašė skundą dėl 2018-12-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b.l. 1-2, 5). Iki to laiko byloje buvo atliekami BPK 168 str. 1 d. numatyti patikrinimo veiksmai ir A. K., K. gydėsi patirtus sužalojimus, buvo šventinis laikotarpis. Nukentėjusysis pagrįstai galėjo tikėtis, jog ir be atskiro pareiškimo, kaip nukentėjusysis bus iškviestas apklausai. Tačiau patikrinimo metu buvo apklausti tik V. M., L. A. Č., bet ne nukentėjusysis. Taigi A. K., kai tik jam tapo žinoma apie sprendimą atsisakyti ikiteisminį tyrimą, jį apskundė ir nutarimas buvo pagrįstai panaikintas. Taigi šioje situacijoje galima įžvelgti ne nukentėjusiojo A. K., bet ikiteisminio tyrimo institucijos delsimą ir iniciatyvos stoką. Atsakant į 4.1.(14) p., galimybę, kad A. K. galėjo susižaloti pats, praradęs pusiausvyrą susistumdymo metu paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis, jei ir praranda pusiausvyra, tai tik po to, kai yra aktyviai stumiamas kito asmens (9.1.p.). Be to, šią versiją paneigia ir paties nukentėjusiojo ir liudytojo G. S. parodymai apie tai, kad tas stumiantysis asmuo buvo būtent V. M..

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta 25, 26 p., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokių pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo A. K. parodymų patikimumo.

28. Be vaizdo įrašo ir nukentėjusiojo A. K. parodymų visumoje, V. M. kalte patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytojas G. S. nuosekliai parodė, kad A. K. sumušė aukštesnis vyras su taškuota tamsia striuke ir vyras su ūsais. Pastarasis pastūmė A. K. į sieną. Šio liudytojo pateiktas smurtavusių prieš A. K. asmenų apibūdinimas visiškai atitinka tą, kurį pateikė ir pats nukentėjusysis A. K..

29. Išteisintojo V. M. gynėjo atsiliepimuose, nurodomi argumentai, kodėl nukentėjusiojo G. S. parodymai laikytini nepatikimais. Atsakant į 4.2.(1), (2) p., priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir gynėjo atsiliepime, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio G. S. suinteresuotumo apkaltinti V. M. nebūtais dalykais. Pavyzdžiui G. S., kuris pagal jo parodymus pats patyrė smurtą, nurodo, kad iš užpuolusių asmenų prisimena tik aukštą vyrą su tamsia taškuota striuke, nematė, kad jį būtų mušęs V. M.. Teisme kategoriškai nurodė, kad V. M. liudytojo nemušė. Kalbant apie smurtą prieš A. K., liudytojas G. S. nurodo, kad nematė, ar V. M. sudavė smūgius A. K. rankomis, nurodo tik kad matė, kaip V. M. stumia ir traukia nukentėjusįjį į tvorą (11 p.). Taigi liudytojas nėra linkęs nei išgalvoti nebūtų įvykio aplinkybių nei kerštauti V. M., pasunkinti pastarojo kaltės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad muštynėse ir susistumdyme dalyvavo didžioji dalis iš autobuso išlipusių vyru, visi patyrė vienokį ar kitokį fizinį poveikį. Ir jei remtis gynėjo nurodyta logika, teismas negalėtų remtis apskritai jokiais šių asmenų liudijimais. Apeliacinės instancijos teismas išvadą apie G. S. įrodymų patikimą grindžią ne pagal jo formalų įsitraukimo į konfliktą kriterijų, o pagal tai, kiek jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis. Ir čia, kaip jau minėta, G. S. parodymai iš esmės sutampa su vaizdo įrašo medžiaga, su nukentėjusiojo A. K. parodymais ir su vėliau išdėstytais liudytojų parodymais. Kalbant apie tai, kad G. S. neva melagingai apkaltino V. M. narkotinių medžiagų vartojimu, pažymėtina, kad liudytojas nurodo, kad tai tik jo asmeninis įspūdis. Be to, liudytojas turėjo pagrindą tokiai subjektyvia išvadai. Daugybė liudytojų patvirtina, kad V. M. jau Kalėdų vakarėlio metu, tiek autobuse elgėsi neįprastai, agresyviai ir įžūliai, kabinėjosi prie A. K., padariusio pastabą dėl tokio elgesio, jau autobuse tarp A. K. ir V. M. buvo kilęs konfliktas. Tai be nukentėjusiojo ir liudytojo G. S. patvirtino pats V. M., liudytojai A. S., N. J., Ž. K., L. A. Č., G. K., K. Č. (12-18, 20 p.). Neįprastas V. M. susijaudinimas, nenustygimas vietoje matomas ir vaizdo įraše (9.4. p.) ir fotonuotraukoje iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kur išteisintasis, nemiegojęs visą naktį, kitą dieną vis dar žvaliai laksto po naktinių muštynių vietą (t. 1, b.l. 51). Atsakant į 4.2.(3) p., vaizdo įrašas nepaneigia, kad kažkuriuo metu prieš pat konfliktą V. M. stovėjo A. K. iš priekio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. prasidėjus konfliktui pasilenkęs pasirodo iš žmonių, kurie susibūrę stovi prie autobuso, grupės. Identifikuoti šioje grupėje nei A. K. nei V. M., nei kitų asmenų iki konflikto pradžios neįmanoma (9.1. p.). Atsakant į 4.2.(5) p., gynyba vėlgi arba klaidina teismą arba nėra skaičiusi G. S. apklausos protokolų, nes nei vienoje iš apklausų liudytojas G. S. nedetalizuoja, kurioje pusėje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo V. M., kai stūmė jį į tvoros pusę. Atsakant į 4.2.(5) argumentą- neaišku kokiu pagrindu gynyba daro išvadą, iš kurios pusės įmanomas stūmimas 3 metrų atstumu, o iš kurios neįmanomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta, kaip nepagrįstą jokia faktine bylos medžiaga.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta 28, 29 p., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokių pagrįstų abejonių dėl liudytojo G. S. parodymų patikimumo.

31. Be vaizdo įrašų, nukentėjusiojo A. K., liudytojo G. S. parodymų, V. M. kaltę netiesiogiai patvirtina ir jau minėtų liudytojų A. S., N. J., Ž. K. parodymai (12. -14 p.,). Visos minėtos liudytojos nurodė, kad V. M. autobuse elgėsi įžūliai. Be to N. J. atkreipė dėmesį į neįprastą V. M. elgesį dar vakaro metu, kai šis brovėsi į sceną prie mikrofono, kažką kalbėjo. Ši liudytoja apibūdino asmenis, su kuriais prie autobuso prieš konfliktą stumdėsi A. K., lygiai taip pat, kaip ir pats nukentėjusysis, t. y. nurodė, kad A. K. stumdėsi su vyru nešiojančiu ūsus ir kitu vyru, kuris buvo aukštesnio ūgio ir vilkėjo striukę su baltais žirneliais.

32.1. Kaltinamojo V. M. parodymai išdėstyti 16.1-16.8 p. Priešingai nei teigiama gynėjo atsiliepime, V. M. parodymai nėra nuoseklūs. 2018-12-07 apklausos metu V. M. nurodo, kad jokio konflikto nematė; 2019-04-25 apklausos metu nurodo, kad visgi kažkas sudavė smūgį pačiam V. M. ir jis su L. A. Č. dalyvavo kilusiame susistumdyme, tačiau A. K. jokių smūgių nesudavė, su juo nekonfliktavo; 2019-05-23 akistatos metu V. M. jau nurodo, kad konfliktavo su A. K., kai šis, išlipęs iš autobuso pirmas sudavė smūgį kaltinamajam; 2020-02-24 ir 2020-08-19 V. M. atsisako duoti parodymus, nes pirma nori susipažinti su bylos medžiaga; 2020-09-03 apklausos metu nurodo, kad A. K. susižalojo pats, griūdamas iš autobuso ir griūdamas dar spėjo suduoti smūgį V. M.; apklaustas teisme iš esmės pakartojo 2020-09-03 pateiktą įvykio versiją, tik nurodė, jog nepastebėjo, kas sudavė smūgį V. M.. Papildant V. M. parodymus, jo gynėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad iš vaizdo įrašo, esančio rinkmenoje DVR_camera_epizodas.avi matyti, kaip prie autobuso A. K. suduoda smūgį V. M. (20-48 kadrai), V. M. suklumpa (49 kadras), A. K. ima virsti link turėklų (nuo 88 kadro), A. K. atsitrenkia į turėklus (kameros laikas 02:06-32) ir tik tada V. M. atsikelia ir prišoka prie A. K. (kameros laikas 02:06:32). Tokia pati įvykių seka užfiksuota ir laikmenoje DVR1_Camera21_epizodas.avi.

32.1. V. M. parodymai nenuoseklūs. Iš to kas išdėstyta 32.1. p. matyti, kad viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu išteisintasis tris kartus iš esmės keitė savo parodymus. 2020-02-24 ir 2020-08-19 atsisakė duoti parodymus, nes prieš tai norėjo susipažinti su bylos medžiaga. Įtariamasis turi tokią teisę, tačiau teismas taip pat turi teisę vertinti tokio atsisakymo duoti parodymus motyvus. Šio atveju akivaizdu, kad įtariamojo V. M. motyvas buvo suderinti savo parodymus su byloje jau esančia medžiagą ir ne pasakoti tiesą, o pateikti tokią savo nekaltumo versiją, kuri maksimaliai neprieštarautų surinktiems duomenims.

32.2. V. M. gynėjo atsikirtime nurodytame vaizdo įraše, 20-48 kadruose užfiksuotas eksperto nustatytas vieno asmens kito asmens atžvilgiu, nenustatytas veiksmas (smūgis ar stūmimas) tikėtina, atliktas ranka, po kurio asmuo, kurio atžvilgiu atliktas veiksmas, nugriūva prie autobuso (8 p.). Šis epizodas matomas tiek padidintuose vaizdo įrašo kadruose rinkmenoje DVR1_amera1_epizodas.avi, tiek originaliame vaizdo įraše 0372.mp4, kameros laikas 02:06-30-31 min. Iš karto po to seka smurto veiksmai prieš A. K., aprašyti 9.1. p. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad šis prie autobuso nuo jam galimai suduoto smūgio nukritęs asmuo buvo V. M.. Pagal vaizdo įrašą, dėl prastos jo kokybės, nei asmens kuris galimai sudavė pirmą smūgį ir pradėjo muštynes, nei asmens kuris nukrito prie autobuso, identifikuoti negalima. Pats V. M. pirmos 2018-12-07 apklausos metu nieko nesako, apie kokį nors jo atžvilgiu pavartotą smurtą (16.2 p.); 2019-04-25 apklausos metu V. M. nurodo, kad prie autobuso gavo smūgį nuo kito padalinio darbuotojo, bet nenugriuvo – atsitraukė ir liko stovėti (16.3 p.); akistatos metu V. M. jau nurodo, kad smūgį jam griūdamas iš autobuso sudavė A. K., tačiau smūgis tik šiek tiek užkabino, V. M. tik atsitraukė (16.4); tik pirmosios instancijos teisme, jau susipažinęs su vaizdo įrašu ir eksperto išvada, V. M. sutapatino save su vaizdo įraše užfiksuotu nuo galimo smūgio prie autobuso griūvančiu asmeniu (16.8 p.). Pažymėtina, kad net kartu buvę draugai ir bendradarbiai nepatvirtina, kad V. M. pačioje konflikto pradžioje, jo nurodytomis aplinkybėmis būtų gavęs smūgį ir nukritęs. Liudytojas L. A. Č. parodė, kad stovėjo prie autobuso su V. M., kažkas nukrito, V. M. dalyvaujant muštynėse nematė (17 p.). Liudytoja G. K. nurodo aplinkybes, kurios neužfiksuotos vaizdo įraše ir akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių. Liudytoja nurodo, kad V. M. nugriuvo, bet nugriuvo ties autobuso durimis, kai kažkas lipančių iš paskos pastūmė į nugarą (18 p.). Liudytojas K. Č., kaip ir G. K., nurodo neatitinkančias vaizdo medžiagos aplinkybes, kad lipant iš autobuso kažkas krito ir kabino V. M., V. M. gal atsitraukė, kad nevyktų konfliktas (20 p.). Tai rodo, kad išteisintasis derina savo parodymus su jam žinoma bylos medžiaga ir kelia vis naujas nepagrįstas savo nekaltumo versijas, kurios šią medžiagą galėtų atitikti.

32.3. Kitų V. M. gynėjo atsiliepime nurodytos aplinkybių (4.3 p.), kur V. M. neva atsikelia ir prieina prie A. K. jau po to, kai pastarasis patyrė sužalojimus, vaizdo įrašas nepatvirtina, nes nenustatyta, kad prie autobuso nugriuvęs asmuo buvo V. M., asmens identifikuoti vien pagal vaizdo įrašą neįmanoma, o V. M. dalyvavimas pastumiant A. K. į tvorą ir padarant kaltinime nurodytus sužalojimus, be vaizdo įrašo, įrodytas jau aptartais nukentėjusiojo A. K. liudytojų G. S., A. S., N. J., Ž. K. parodymais.

32.5. Remiantis 32.1.-32.3. p. išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas kaltinamojo V. M. parodymus atmeta.

33. Išteisintasis V. M. parodė, kad buvo priėjęs prie A. K. po to, kai šis patyrė sužalojimą ir norėjo padėti atsikelti, tačiau A. K. sudavė išteisintajam antrą smūgį kruvina ranka į veidą, tuo ištepdamas jam veidą (16.8 p.). Liudytojai G. S., A. S. nurodo, kad kraujas ant V. M. veido atsirado kitomis aplinkybėmis – jis iškvietęs policiją, pats išsitepė veidą A. K. krauju, vaidindamas nukentėjusįjį (11, 12 p.). Originaliame vaizdo įraše, esančiame rinkmenoje 6783.mp4 matyti, kad 02:07:10 val. A. K. stovi prie tvoros 5 vyrų apsuptyje. 02:07:14 val. vyras, apsivilkęs šviesesniu paltu puola kitą vyrą iš grupės ir pastarajam atsitraukus, nueina. Atsitraukusysis vėl prisiartina prie grupės, apsupusios A. K.. 02:07:20 A. K. mosteli kaire ranka jam prieš veidą, dešiniojo skruosto pusėje ir likę vyrai nuveja jį tolyn. Nuvytas vyras atsitraukia ir 02:07:36 val. nubėga link kitos gatvės važiuojamoje dalyje besistumdančių vyrų grupės (9.5 p.). Aplinkybės, kuriomis V. M. išsitepė veidą krauju, neturi teisinės reikšmės, nes tiek pagal V. M. versiją, tiek pagal liudytojų parodymus, tai įvyko, kai nusikalstami veiksmai A. K. atžvilgiu jau buvo padaryti. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėja.

34. V. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau negu 3 (tris) kartus į galvos sritį. Nukentėjusysis A. K. negali nurodyti nei tikslaus jam suduotų smūgių skaičiaus, nei jų kiekio nei kas iš užpuolusių asmenų jam šiuos smūgius sudavė. Nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo G. S. parodymų matyti, kad prieš nukentėjusįjį smurtą naudojusių asmenų buvo ne vienas. Liudytojas G. S. nurodė, kad be to, kad stūmė A. K. į tvorą, kitų V. M. smurtinių veiksmų A. K. atžvilgiu, nematė. Iš vaizdo medžiagos, kurią tyrė ekspertas matyti, kad vaizdo įraše galima atskirti tik vieną smūgį asmeniui, kuris pagal bylos aplinkybes nėra A. K. (8, 32.2 p.). Todėl ši kaltinimo dalis šalinama, nes neįrodyta.

35. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. M. 2018-12-07 apie 02.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,61 promilių girtumo laipsnis), ties Ukmergės g. 280B, Vilniuje, konflikto metu, kumščiu tyčia sugriebęs pastarąjį už striukės ir norėdamas A. K. pargriauti, stipriai pastūmė pastarąjį link metalinių atitvarų, ko pasėkoje A. K. kakta atsitrenkė į minėtus atitvarus, tuo padarydamas A. K. muštinę žaizdą kaktoje, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam A. K. sveikatą.

36. V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. šis straipsnis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (2K-93-458/2020, 2K-141-699/2017). Nustatyta, kad V. M., atliko aktyvius veiksmus – stūmė A. K. į metalinius atitvarus tuo metu, kai šis buvo pasisukęs į tvoros pusę ir pasilenkęs. Taigi, V. M. negalėjo nesuprasti, kad kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp V. M. veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nukentėjusiajam A. K. nustatyti kūno sužalojimai atsirado dėl V. M. stūmimo atsitrenkus į metalinį atitvarą. A. K. nustatytas kūno sužalojimo sunkumo laipsnis (nežymus sveikatos sutrikdymas) atitinka BK 140 str. numatytas pasekmes. Tokiu būdu nustatyti visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

37. Dėl bausmės. V. M. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo 2014-04-23 dirba (duomenys neskelbtini) finansų ir draudimo konsultavimo tarpininku, charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 67). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio (t. 2, b. l. 65) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 140 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmę. V. M. netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę arba bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, nes jis yra teisiamas pirmą kartą, dirba. Todėl sutiktina su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bausmės trukmę nustatant artimą sankcijos vidurkiui ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios netrukdo V. M. darbui.

38. Dėl civilinių ieškinių

38.1. Nukentėjusysis A. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltų asmenų 25 200 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 78). Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad turtinę žalą sudaro įvykio metu sugadintų marškinių „Hugo Boss“ kaina 200 eurų ir striukės, kurios gamintojo neprisimena kaina – 200 eurai. Šie rūbai permirko krauju, kuris neišsiskalbė. Dėl neturtinės žalos – ją sudarė fizinis skausmas, buitiniai nepatogumai, bendravimo ir darbinės veiklos galimybių sumažėjimas. Žmona laukė po įvykio ir taip pat patyrė stresą. Prieš mėnesį buvo gimęs trečias vaikas. Žmonai kilo problemų su vaiko natūraliu maitinimu. Nukentėjusysis dirbo tarptautinėje įmonėje. Valdybos narių ir kitų bendradarbių akivaizdoje vaikščiojo su sumušta galva. Dėl traumos atsisakė šventinio laikotarpio renginių. Randas iki šiol neišnyko. Nedarbingumas truko apie dvi savaites, bet ir jam pasibaigus dar kurį laiką dirbo iš namų. Sužalotą vietą skaudėjo, kelis kartus lankėsi poliklinikoje.

38.2. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilnutinai, nors nukentėjusysis ir nepateikė drabužių įgijimo dokumentų, tačiau vien faktas, kad nukentėjusysis tokių dokumentų neišsaugojo ir nepateikė teismui, neatima iš jo teisės įrodinėti turtinės žalos kitomis priemonėmis. Nukentėjusiojo nurodyta sugadintų drabužių suma protinga. Jų sugadinimo faktą įrodo kiti bylos duomenys- tarp jų vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos gausios kraujo dėmes, vaizdo įrašas, kuriame matyti iš verslo centro išeinantis nukentėjusysis, jau be striukės, baltais marškiniais, laikydama tvarstį prie sužalotos vietos (rinkmena DVR1_Camera2_DVR1_ 20181207020830_20181207022254_2988392.mp4, 02:22:02-17 val.).

38.3. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d., tai yra teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados duomenys ir nukentėjusiojo parodymai leidžia spręsti, jog dėl nusikalstamų V. M. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, laikiną diskomfortą, papildomus rūpesčius bei išlaidas, o tai akivaizdžiai turėjo neigiamos reikšmės jo gyvenimo kokybei. V. M. tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nors ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl to neatsirado, tačiau vis tik nukentėjusysis ir jo šeimos nariai patyrė stresą turėjo kreiptis į medikus, nukentėjusįjį kamavo skausmas. Teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 iki 2000 eurų ir dažniausiai neviršija 1000 eurų sumos (2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, jo dydį nustatant minėtos praktikos suformuotose ribose.

38.4. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 65,78 eurų žalai, susijusiais su medicininių paslaugų nukentėjusiajam A. K. teikimu, atlyginti (t. 1, b. l. 88-89). Civilinis ieškinys įrodytas gydymo paslaugų sąskaitos išrašu, todėl tenkintinas pilnutinai.

39. Dėl proceso išlaidų atlyginimo. Kaltinamojo gynėjas pateikė duomenis, kad V. M. patyrė išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos jam teikimu. Viso išlaidos ikiteisminiame tyrime ir teisme sudaro 2 000 eurų. Prašo jas priteisti šią sumą iš nukentėjusiojo A. K. (t. 3, b.l. 181-189). Prašymas atmetamas, nes įstatymas numato kaltinamojo turėtų išlaidų išieškojimą iš skundą padavusio asmens tik tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas (BPK 105 str. 6 d.).

Vadovaujantis BPK 328 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 išteisinamąjį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

V. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 4 p. visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš V. M.:

A. K. 400 eurų turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti;

Vilniaus teritorinei ligonių kasai 65,78 eurų – išlaidoms susijusioms su medicininės pagalbos suteikimu nukentėjusiajam atlyginti.

Voką su nuoplova, saugomą Vilniaus apskr. VPK saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 21, Vilniuje (kvitas 2019-11-21 serija BBBB, Nr. 6PK0011896), sunaikinti.

Tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasUgnė GailiūnienėJurgita Mačionytė