Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-13 · Byla Nr. N-444-1147-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-13
Bylos Nr.
N-444-1147-11
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00777-2009-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1147/2011Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00777-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 445200 V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda –teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 7 d., apie 16 val., Kaune, Kalniečių-Algirdo gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Toyota Yaris ir važiuodamas kelio ruožu, kuriame blogai matomas kelias (gatvė daro lankstą), buvo neatidus, lenkė automobilį Lincoln Zephyr, kuris rodė kairį posūkį bei buvo persirikiavęs į kairę, ir su juo susidūrė, apgadintos abi transporto priemonės. Tuo V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 142, 145.3 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 445215 V. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 17 d., apie 17.30 val., Kaune, Algirdo gatvėje, ties pastatu Nr. 45, vairuodamas automobilį Toyota Yaris ir keisdamas važiavimo kryptį, jog galėtų aplenkti dešiniajame važiuojamosios dalies krašte stovinčius automobilius, neįsitikino, kad tai bus saugu, ir nepraleido jį lenkiančio automobilio VW Golf bei kliudė pastarojo automobilio dešinį šoninio vaizdo veidrodėlio korpusą, buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tuo V. J. pažeidė KET 9, 106 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

V. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimus ir bylas jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi V. J. skundą tenkino iš dalies – Institucijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimą pakeitė – V. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skyrė 180 litų baudą. Institucijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo objektyviai išnagrinėti jo bylą, skirti ekspertizę, jei įvykio mechanizmui nustatyti nepakanka duomenų. Atkreipia dėmesį, kad iš pradžių būtent jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju pirmajame eismo įvykyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų A. B., G. G., J. Š. paaiškinimus, kad Lincoln automobilis, nerodydamas posūkio signalų, prieš tai stovėjęs dešiniajame Kalniečių gatvės krašte, staiga pajudėjo ir pasuko skersai važiuojamosios dalies į kairę, į Algirdo gatvę. Tuo tarpu nukentėjusiosios R. K. versijos nepatvirtino nei vienas liudytojas. Taip pat apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino ir antrojo eismo įvykio aplinkybes – automobilis VW Golf kliudė jo vairuotą automobilį, o ne atvirkščiai. Atkreipia dėmesį į „Jungties“ automobilių judėjimo specifiką, taip pat tai, kad liudytojas N. K. yra VW Golf vairavusio M. I. kolega. Be to, nei ant vieno antrame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių veidrodėlių nebuvo rasta apgadinimų, į draudimo įstaigą nebuvo kreiptasi. Pabrėžia, kad įvairių kategorijų transporto priemones vairuoja 39 metus, Lincoln automobilio lenkti net neketino, kadangi toje Kalniečių gatvės dalyje, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, lenkimas būtų itin pavojingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už dviejų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. 1) vairuodamas automobilį Toyota Yaris buvo neatidus, lenkė automobilį Lincoln Zephyr, kuris rodė kairį posūkį bei buvo persirikiavęs į kairę, ir su juo susidūrė, apgadintos abi transporto priemonės ir 2) vairuodamas automobilį Toyota Yaris ir keisdamas važiavimo kryptį, jog galėtų aplenkti dešiniajame važiuojamosios dalies krašte stovinčius automobilius, neįsitikino, kad tai bus saugu, ir nepraleido jį lenkiančio automobilio VW Golf bei kliudė pastarojo automobilio dešinį šoninio vaizdo veidrodėlio korpusą, buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pirmojo iš V. J. inkriminuojamų pažeidimų (eismo įvykio su automobiliu Lincoln Zephyr) priimta tinkamai neišsiaiškinus visų esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis kokias Kelių eismo taisykles pažeidė ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Formuluojant kaltinimą V. J. protokole nurodyta, jog jo veika pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 142 ir 145.3 punktus (b. l. 22). Tuo tarpu rašant protokolą automobilio Lincoln vairuotojai, buvo nurodyta, jog ji pažeidė KET 9, 106 ir 161 punktus (b. l. 25). Įvertinus automobilių apgadinimų pobūdį (automobiliui Toyota apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, o automobiliui Lincoln – kairė pusė nuo priekinio sparno, veidrodėlio iki galinio sparno, b. l. 27), aplinkybę, kad eismo įvykis kilo priešpriešinio eismo juostoje (b. l. 27, 81), daryti vienareikšmiškos išvados dėl to, kurio automobilio vairuotojo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu, teisėjų kolegija negali. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatymui yra būtinos specialios žinios. Teisėjų kolegijos nuomone, tik įvertinus byloje esančius ir surinkus papildomus duomenis apie eismo įvykio kilimo mechanizmą, būtų galima pašalinti administracinio teisės pažeidimo byloje kilusius prieštaravimus ir neaiškumus bei nustatyti esminę reikšmę turinčią aplinkybę – kuris eismo dalyvis kokias Kelių eismo taisykles pažeidė ir kuris pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Dėl šių priežasčių ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, o byla grąžintina Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Įvertinusi byloje surinktą medžiagą dėl antrojo V. J. inkriminuojamo pažeidimo, teisėjų kolegija sutinka su jo veikos vertinimu ir mano, jog asmuo atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. J., vairuodamas automobilį Toyota Yaris ir keisdamas važiavimo kryptį, kad galėtų aplenkti dešiniajame važiuojamosios dalies krašte stovinčius automobilius, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepraleido jį lenkiančio automobilio VW Golf ir kliudė šio automobilio šoninio veidrodėlio korpusą. Šias aplinkybes patvirtina VW Golf automobilio vairuotojo (b. l. 59, 80-81), liudytojo N. K. (b. l. 60, 82-83) paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, logiški, prieštaravimų juose nenustatyta. Be to, jų paaiškinimus tam tikra dalimi patvirtina ir paties atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, jog jis, po susidūrimo su automobiliu Lincoln, važiavo lėtai, kadangi jo vairuoto automobilio Toyota priekinis ratas lietėsi į sulenktą sparną, todėl jis ieškojo tinkamos vietos stabtelėti. Kadangi dešinėje pusėje stovėjo automobiliai, juos reikėjo aplenkti ir tuo metu, pasivijęs iš paskos, jį lenkė saugos tarnybos automobilis, kuris kliudė veidrodėlį. Šie paaiškinimai patvirtina, kad stovinčių automobilių lenkimo manevrą V. J. pradėjo neįsitikinęs savo daromo manevro saugumu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog automobilio VW Golf savininkas nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, nepaneigia paties žalos padarymo fakto. Automobilių apgadinimai užfiksuoti pareigūnų braižytoje eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 56), su kuria susipažino ir sutiko abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, todėl ja netikėti teismas neturi pagrindo.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria V. J. pripažintas kaltu dėl antrojo eismo įvykio, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje dalį, kuria pakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimas ir V. J. paskirta 180 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius