Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartis

2021-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-630/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
II-6-630/2021
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00219-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Lina Antanaitienė (pirm.)
Nukentėjusysis
A. B.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-6-630/2021
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00219-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 26 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Gintarei Duobienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. T., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,nukentėjusiajam A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno 2020 m. rugsėjo 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1111-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja O. R. 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą E. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1111-2020 dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 3 d., apie 16 val. 40 min., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atbulas išvažiuodamas iš gyvenamojo namo kiemo, nedavė kelio krautuvui „JCB LOADALL“, valst. Nr. .(duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žmonės nenukentėjo. Tokiais savo veiksmais E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 102 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje. E. T. nutarimu paskirta nuobauda – 10 Eur bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. T. (toliau – pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 17 d. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1111-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes su šiuo nutarimu nesutinka, kadangi pažeidimo, už kurį buvo nubaustas, nepadarė. Nutarimas priimtas pažeidžiant tiek procesines, tiek materialines teisės normas, dėl to negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo pat 2020 m. balandžio 3 d. eismo įvykio tyrimo pradžios susidūrė su tyrimą atlikusios ir vėliau skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos pareigūnų nekompetencija ir šališkumu. Į eismo įvykio vietą atvykę Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) vyriausiasis patrulis M. B. ir tyrėja I. S. neapklausė įvykį mačiusių asmenų, tinkamai neužfiksavo įvykio vietos, kas neabejotinai apsunkino tolimesnį tyrimą ir sudarė prielaidas priimti nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Taip pat nebuvo suprantamas ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų elgesys – jie leido įvykio vietoje pasilikti vėliau atėjusiems ir su įvykiu visiškai nesusijusiems asmenims, t. y. R. G. ir jo sūnui M. G., bendravo su jai familiariai. Nors R. G. eismo įvykio nematė, jis aktyviai patarinėjo A. B. ką sakyti apklausos metu, o pareigūnai tai toleravo. Kaip paaiškėjo vėliau, susipažinus su administracinio nusižengimo teisenos medžiaga, 2020 m. balandžio 3 d. A. B. paaiškinimo turinys iš esmės atitinka tai, ką nurodė įvykio nematęs R. G. Po pareigūnų atvykimo buvo pakeista įvykio vieta, t. y. A. B. nuo autokrautuvo šakių nuėmė ir kažkur nunešė įvykio metu ant šakių buvusį vadinamą „didmaišį“. Mano, kad ši aplinkybė yra reikšminga tiriant eismo įvykį, nes būtent dėl šio „didmaišio“ autokrautuvo vairuotojas ir galėjo nepamatyti jo automobilio. Pareigūnė O. R. dėl šio eismo įvykio kaltininko taip pat turėjo išankstinę nuomonė, t. y. dar neatlikus jokio tyrimo buvo įsitikinusi jo kaltumu. 2020 m. balandžio 17 d. Nr. 64-S-2407 užduotyje atlikti tyrimą nurodyta, kad jis, važiuodamas atbuline eiga, ir neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį autokrautuvą. Pareiškėjas nurodo, jog šis eismo įvykis įvyko visai kitomis aplinkybėmis, t. y. išvažiavus iš kiemo ir pradedant judėti į priekį, į jo vairuojamo automobilio galą net nebandydamas stabdyti atsitrenkė jau minėtas autokrautuvas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis 2020 m. gegužės 13 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK pareigūnams pareiškė nušalinimą ir paprašė įvykio tyrimą pavesti kitam policijos padaliniui. Tačiau iš esmės nemotyvuotu 2020 m. birželio 5 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK viršininko A. K. sprendimu nušalinimo pareiškimas buvo atmestas, o skundžiamas nutarimas priimtas visiškai neatsižvelgiant į minėtas aplinkybes, jų netiriant ir nevertinant. Be to, 2020 m. balandžio 3 d. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, dėl kurių gydėsi ir buvo nedarbingas iki 2020 m. birželio 5 d. Ši aplinkybė leido kategoriškai teigti, kad eismo įvykio kaltininko veikoje yra akivaizdūs požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, todėl eismo įvykis turėjo būti tiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis ir turėtų būti priimtas vienas iš šiame kodekse nurodytų procesinių sprendimų. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir ANK 592 straipsnio 1 dalyje. Minimoje normoje imperatyviai nurodyta, kad jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Tačiau nutarimą priėmusi pareigūnė šią imperatyvią normą tiesiog ignoravo ir priėmė skundžiamą Nutarimą, nors neturėjo teisės to daryti (b. l. 2–5).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą bei objektyvų nutarimą, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Pažymi, kad naujai paaiškėjęs faktas, jog pareiškėjas gydėsi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nepakeičia byloje surinktų įrodymų ir duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl ko buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 64, 65).

Teismo posėdžio metu E. T. paaiškino, kad įvykis įvyko 2020 m. balandžio 3 d. Įsitikinęs, kad saugu važiuoti, jis automobiliu iš savo kiemo keliuko išvažiavo atbuline eiga į pagrindinį kelią, įjungė pirmąją pavarą, ištiesino automobilį ir pradėjo važiuoti, pavažiavo 5–10 metrų ir pajuto smūgį į automobilio galą. Prieš išvažiuojant į pagrindinį kelią, apsižiūrėjo ir nieko nebuvo. Iki smūgio į automobilį nematė jokios transporto priemonės – nei iš galo, nei iš priekio. Kai pajuto smūgį į automobilio galą, jau buvo pradėjęs judėti pagrindiniu keliu savo automobiliu nedideliu 5–10 km/h greičiu. Po to automobilis per kairę pusę apsivertė. Išlipęs iš automobilio matė, kad į jį atsitrenkė autokrautuvas, kuris buvo ant šakės užsidėjęs maišą. Mano, kad uždėtas maišas ant šakės galėjo trukdyti autokrautuvo vairuotojui matomumą. Ant šakės buvo baltos spalvos didmaišis, kurio tūris gali būti daugiau nei tona. Po įvykio autokrautuvo vairuotojas A. B. pasakė, kad atlygins nuostolius. Paskui atvažiavo krautuvo savininkas R. G. ir dėl įvykusio eismo įvykio apkaltino jį. Visą eismo įvykį matė R. K., A. K., kurios buvo kieme. Po to atvažiavo E. J., A. B., M. G. ir R. G. Ir paskui atvažiavo policijos pareigūnai. Po minėto eismo įvykio buvo sužalotas, buvo nedarbingas daugiau nei mėnesį (2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. – 20 min.).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad važiavo autokrautuvu pagrindiniu keliu, autokrautuvo greitis buvo apie 35 km/h, ir 5–10 metrų atstumu pamatė, kad automobilis išvažiuoja iš kiemo atbuline eiga iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Automobilis dar nebuvo įvažiavęs pilnai į pagrindinį kelią, jis stovėjo įvažiavimo į kiemą keliuke, buvo tik vienas kampas automobilio išvažiavęs į pagrindinį kelią – galinė automobilio pusė buvo ant pagrindinio kelio, o priekinė automobilio pusė buvo šalutiniame kelyje. Kai pamatė automobilį, stabdyti nespėjo, iš karto suko vairą į kairę pusę ir bandė išvengti įvykio. Tada su autokrautuvo priekiniu dešiniu ratu kliudė automobilio kairės pusės galą. Automobilis iš karto nuo smūgio apsivertė. Automobilis pirmiau vertėsi kaire puse. Negali įvardinti, ar automobilis stovėjo ar judėjo, kai jis pamatė automobilį. Susidūrimas įvyko per patį įvažiavimą – ties Kaštonų g. ir keliuko susikirtimu. Ant autokrautuvo buvo didmaišis, tačiau jis buvo išleistas ir suspaustas po strėle, dėl to jis netrukdė matomumui. Po eismo įvykio atėjo A. B. ir nuėmė nuo autokrautuvo didmaišį. Negali pasakyti, kodėl jis nuėmė didmaišį. Vizualiai nesimatė, kad autokrautuvas būtų apgadintas (2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. – 40 min.).

Ekspertas R. M. parodė, kad iš jam pateiktos bylos medžiagos negalima tiksliai nustatyti, kur susidūrė transporto priemonės – nėra tiksliai žinoma transporto priemonių susidūrimo vieta, eismo įvykio schema nubraižyta netiksliai. Iš turimos bylos medžiagos matyti, kad autokrautuvas nebuvo apgadintas, dėl to nėra aišku, kokia dalimi autokrautuvas galėjo atsitrenkti į automobilį. Didžiausi automobilio apgadinimai yra padaryti kairėje pusėje, galinėje dalyje. Iš to galima spręsti, kad smūgio metu autokrautuvas atsitrenkė į galinę, kairę automobilio dalį. Iš pateikto įvykio plano negalima nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos, kadangi nėra pakankamai duomenų apie įvykio mechanizmą – transporto priemonių greitį, padėtį, šukių plotį, ilgį, neaišku, kokiu atstumu jos išsidėsčiusios nuo keliuko ir pan., šukių išsidėstymo vieta susieta su namu, o ne su kelio pločiu, todėl pateiktoje išvadoje nurodytas tik tikėtinas įvykio mechanizmas. Tokie, kokie apgadinimai buvo padaryti automobiliui – kairėje pusėje, galinėje dalyje, tikėtina, kad negalėtų būti padaryti, jei automobilis būtų važiavęs tiesiai važiuojamąja dalimi. Be to, nėra pateikti autokrautuvo priekinės dalies išmatavimai – kokiame aukštyje buvo įvykio metu šakės, koks atstumas tarp jų, dėl to negali tiksliai pasakyti, ar autokrautuvas galėjo apversti automobilį. Iš turimų duomenų padarė tikėtiną išvadą, jog smūgis buvo į automobilio galinę, kairę pusę. Pažymi, kad šiuo atveju negalima atlikti išsamaus tyrimo, kadangi neužtenka duomenų – neaiški transporto priemonių susidūrimo vieta, neaiškus susidūrimo kampas, autokrautuvas yra neapgadintas, dėl to neaišku, kokia dalimi autokrautuvas atsitrenkė į automobilį, pateiktos nuotraukos neinformatyvios, nespalvotos, blogos kokybės, nepateiktos įvykio vietos koordinatės (2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. – 1 val. 18 min.).

Liudytojas M. B. parodė, kad jis kaip policijos pareigūnas buvo atvykęs į įvykio vietą ir braižė minėto eismo įvykio vietos planą. Sutinka kad eismo įvykio plane neužfiksavo įvažiavimo į kiemą pločio. Plane matmenys užfiksuotas ne kelio atžvilgiu, o nuo namo, esančio .(duomenys neskelbtini) – šukių atstumą matavo nuo namo, o ne nuo kelio. Tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių. Prisimena, kad autokrautuvas nebuvo apgadintas, automobilis buvo apgadintas gan stipriai (2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. – 1 val. 40 min.).

Liudytoja A. K. parodė, kad eismo įvykio metu buvo savo kiemo teritorijoje. Kaip E. T. išvažiavo iš jos kiemo nematė, kadangi netoliese buvo didelis krūmas ir užstojo vaizdą. Matė, kad autokrautuvas dideliu greičiu važiavo pagrindiniu keliu ir atsitrenkė į automobilio galinę dalį su šakėmis. Tada automobilis nuo smūgio pakilo į viršų ir vertėsi. Ant autokrautuvo šakių buvo uždėtas didelis baltas maišas (2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. – 12 min.).

Liudytoja R. K. parodė, kad E. T. buvo pas ją namuose. Išvažiuodamas iš jos namų, jis pamiršo savo rakinę, ji atnešė jam jo rankinę ir jis pradėjo važiuoti atbuline eiga iš kiemo. Išvažiavęs iš kiemo į pagrindinį kelią, jis visiškai išsitiesino savo automobilį ir pradėjo judėti į priekį, tuo metu dideliu greičiu iš galo atvažiavo autokrautuvas su šakėmis, kuris atsitrenkė į automobilį. Šakės sulindo tiesiai į automobilio bagažinę, automobilis nuo smūgio vertėsi ore, po to automobilis apsivertė ant stogo, tada autokrautuvas su ratu automobilį pastūmė į dešinę pusę prie esančių medžių. Autokrautuvo vairuotojas nuvažiavo toliau ir sustojo (2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. – 21 min.).

Liudytoja O. R. parodė, kad ji tyrė įvykį ir surašė protokolą E. T. dėl eismo įvykio, kuris įvyko 2020 m. balandžio 3 d. Protokolas surašytas remiantis administracine medžiaga. Taip pat papildomai buvo užsiklausta išrašų iš medikų ir susipažinus su visa medžiaga, nekilo abejonių, kad automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš kiemo neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, todėl jis pažeidė kelių eismo taisykles. Kilus abejonių dėl pareigūnų šališkumo, buvo paskirta nešališko eksperto ekspertizė. Gavus ir įvertinus eksperto išvadas, buvo surašytas protokolas E. T. Iš eismo įvykio vietos vaizdo įrašas nėra išlikęs (2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. – 41 min.).

Liudytojas E. J. parodė, kad gyvena netoliese, kur įvyko eismo įvykis. Dirbdamas išgirdo smūgį ir pamatė dūmus. Nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Žemės ūkio technika stovėjo ties keliuku – tiesiai kelyje, o automobilis buvo apverstas ant stogo ir pasuktas į dešinę kelio pusę. Paties eismo įvykio nematė. Kadangi turi vairavimo instruktoriaus patirties, nusprendė, jog automobilis iš šalutinio kelio važiavo atbuline eiga ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios žemės ūkio technikos (2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. – 45 min.).

Liudytojas A. B. parodė, kad eismo įvykio metu buvo dirbtuvėse, išgirdo garsą ir nesuprato, kas įvyko. Po to pamatė dūmus ir nuėjo į eismo įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje pamatė, kad žemės ūkio technika stovėjo šalikelėje, o automobilis buvo apverstas. Nematė, kad į automobilio bagažinę būtų įlindusios šakės. Ant autokrautuvo buvo uždėtos šakės, o po strėle buvo prispaustas tuščias maišas. Paėmė minėtą maišą ir nunešė į dirbtuves. Nemano, kad maišas galėjo trukdyti matomumui, kadangi jis buvo po strėle (2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. – 52 min. ).

Liudytojas M. G. parodė, kad eismo įvykio nematė, tuo metu buvo dirbtuvėse. Išgirdo smūgį, pamatė dūmus ir nuėjo į eismo įvykio vietą. Ten pamatė autokrautuvą ir ant stogo apvirtusį automobilį. Suprato, kad pagrindiniu keliu važiavo autokrautuvas ir automobilis važiuodamas atbuline eiga nepraleido autokrautuvo. Nematė pažeidimų ant autokrautuvo, ant automobilio dešinės pusės kampo buvo paspaudimas ir kairė automobilio galo pusė buvo sugniuždyta. Kaip suprato, smūgis buvo duotas į automobilio kampą ir automobilis vertėsi. Automobilis buvo šalutiniame kelyje. Ant autokrautuvo nieko nebuvo uždėta, maišas buvo prispaustas po strėle Pats taip pat yra važiavęs su minėtu autokrautuvu, maksimalus autokrautuvo greitis – 40 km/h (2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. – 1 val. 9 min. ).

Liudytojas R. G. parodė, kad jam priklauso eismo įvykyje dalyvavęs autokrautuvas. Už 5–10 min. jis atvažiavo į eismo įvykio vietą. Atvažiavęs pamatė, kad iš automobilio jau buvo išlipęs vairuotojas. Apžiūrėjo įvykio vietą ir padarė išvadą, kad šonu buvo atsitrenkta į automobilio galą ir automobilis apsivertė. Jo supratimu, susidūrimas įvykio pačioje sankryžoje. Autokrautuvas vizualiai nebuvo apgadintas, jo šakės buvo nuleistos. Kita vertus, išvažiuojant iš keliuko netoli yra krūmai, kurie užstoja matomumą į pagrindinį kelią. Kitas žmogus turi stovėti ir informuoti, ar nevažiuoja automobiliai pagrindiniu keliu. Tikėtina, kad automobilio vairuotojas nematė važiuojančio autokrautuvo pagrindiniu keliu. Maksimalus autokrautuvo greitis gali būti 40 km/h (2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. – 1 val. 24 min. ).

Liudytoja I. S. parodė, kad kaip policijos pareigūnė buvo nuvykusi į įvykio vietą. Eismo įvykio schemą braižė kolega M. B., ji padėjo tik matuoti. Atvykus į įvykio vietą, automobilio vairuotojas nurodė, kad jis jau iš kiemo buvo išvažiavęs atbuline eiga į pagrindinį kelią ir įsijungęs pirmąją pavarą judėjo pagrindiniu keliu. Neatsimena, ką autokrautuvo vairuotojas sakė po eismo įvykio. Aiškinantis įvykio aplinkybes ir remiantis eksperto išvada buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas buvo kaltas dėl eismo įvykio. M. G. ir R. G. pažįsta. Eismo įvykio vietoje bendravo su jais, kadangi autokrautuvas priklausė jiems, pareikalavo pateikti dokumentus (2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. – 18 min.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas, byla gražintina ir naujo tirti ir nagrinėti įgaliotai institucija.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Pagal administracinio nusižengimo tyrimo metu ir skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą teismas neturi galimybės nuspręsti, ar E. T. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 3 d., apie 16 val. 40 min., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), .(duomenys neskelbtini), atbulas išvažiuodamas iš gyvenamojo namo kiemo, nedavė kelio krautuvui „JCB LOADALL“, valst. .(duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė ir tokiais savo veiksmais E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 102 punktų reikalavimus. Byloje reikšmingi eismo įvykyje dalyvavusių asmenų E. T. ir A. B. parodymai yra prieštaringi, tarpusavyje nesutampantys esminėse detalėse. E. T. parodė, jog jis, būdamas įsitikęs atliekamo manevro saugumu, atbuline eiga išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, automobilis buvo pilnai ištiesintas ir stovėjo priekiu važiavimo kryptimi, tada jis įjungė pirmąją pavarą ir pradėjo judėti nedideliu greičiu, pavažiavo 5-10 metrų atstumą, kai pajuto smūgį į galą ir jo automobilis buvo apverstas. A. B. parodė, jog autokrautuvu jis judėjo 35 km/h greičiu, kai staiga 5–10 metrų atstumu pamatė iš šalutinio kelio išvažiuojančio automobilio galą ir nespėjo stabdyti, tik pasuko vairą į kairę pusę ir su ratu atsitrenkė į automobilio galo kairę pusę, dėl ko automobilis apvirto. Kiti skundo nagrinėjimo metu apklausti liudytojai paties eismo įvykio nematė arba jį matė nepilnai, jų vertinimas dėl įvykio kaltininko teisiškai nereikšmingas. Liudytoja A. K. parodė, kad nematė, kaip E. T. išvažiavo iš jos kiemo, kadangi netoliese buvo didelis krūmas ir užstojo vaizdą, matė, kad autokrautuvas dideliu greičiu važiavo pagrindiniu keliu ir atsitrenkė į automobilio galinę dalį su šakėmis. Liudytoja R. K. parodė, kad E. T. atbuline eiga išvažiavęs iš kiemo į pagrindinį kelią, visiškai išsitiesino savo automobilį ir pradėjo judėti į priekį, tuo metu dideliu greičiu iš galo atvažiavo autokrautuvas su šakėmis, kuris atsitrenkė į automobilį, šakės sulindo tiesiai į automobilio bagažinę, automobilis nuo smūgio vertėsi ore ir apsivertė ant stogo. Šios liudytojos eismo įvykį matė būdamos ne pagrindiniame kelyje, o kieme, tai yra iš kitos pozicijos negu autokrautuvo vairuotojas, be to jos asmeniškai pažįstamos su E. T., todėl teismas jų parodymus vertina kaip galimai subjektyvius. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai nepavyksta pašalinti prieštaravimų remiantis liudytojų parodymais, pagrindinis įrodymas šioje byloje yra teismo ekspertizės aktas.

Byloje nustatyta, jog iš karto po eismo įvykio policijos pareigūnas M. B. sudarė eismo įvykio vietos planą (b. l. 10), kuriame nėra nurodyti pagrindiniai duomenys, reikšmingi ekspertizės atlikimui, tai yra nėra išmatuotas šalutinio kelio plotis, kiti duomenys pateikti netiksliai ir neaiškiai, tai yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Audi A6“ padėtis yra atvaizduota ne kelio atžvilgiu, o .(duomenys neskelbtini) esančio namo atžvilgiu, eismo įvykio schemoje Nr. 3 pažymėta šukių vieta atvaizduota ne kelių susikirtimo atžvilgiu, o to paties gyvenamojo namo atžvilgiu. Šie netikslumai bandyti pašalinti nagrinėjant skundą teisme, tai yra apklausti eismo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai M. B. ir I. S., tačiau be papildomos eismo įvykio vietos apžiūros, šie duomenys negali būti patikslinti. Šie duomenys reikšmingi ir ekspertizę atlikusiam ekspertui R. M.. Iš 2020 m. liepos 15 d. ekspertizės akto išvados matyti, jog tikėtina, kad toks šio eismo įvykio mechanizmas: automobilio „Audi“ vairuotojas išvažinėjo atbulas iš kiemo į Kaštonų g., šia gatve prie jo artėjo A. B. vairuojamas autokrautuvas „JCB“, pastaroji transporto priemonė priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į automobilio „Audi“ užpakalinės dalies kairę pusę, transporto priemonių susidūrimas įvyko Kaštonų g. važiuojamojoje dalyje, dešinėje pusėje, ties išvažiavimu iš namo kiemo, nuo smūgio automobilis buvo bloškiamas į priekį krautuvo judėjimo kryptimi ir sukamas pagal laikrodžio rodyklę, po to automobilis „Audi“ per kairį šoną apvirto ant stogo, autokrautuvas „JCB“ vairuotojo buvo sustabdytas dešinėje kelio pusėje už išvažiavimo iš kiemo. Negalima nustatyti, ar krautuvo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi“, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę. Automobilio „Audi“ vairuotojo E. T. veiksmai – atbulas išvažiuodamas iš namo kiemo, nedavė kelio krautuvui „JCB“ vairuojamam A. B., dėl to su juo susidūrė – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Ekspertizės išvada pateikta tikėtina, kadangi tiriamojoje dalyje nurodyta, jog ekspertui trūko duomenų apie automobilių susidūrimo vietą, apie transporto priemonių judėjimo greičius, todėl ekspertas negalėjo atlikti eismo įvykio matematinės analizės ir nustatyti, ar krautuvo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi“, stabdydamas transporto priemonę. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. M. patvirtino, jog iš jam pateiktos bylos medžiagos negalima tiksliai nustatyti, kur susidūrė transporto priemonės, eismo įvykio schema nubraižyta netiksliai, iš pateikto įvykio plano negalima nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos, kadangi nėra pakankamai duomenų apie įvykio mechanizmą – transporto priemonių greitį, padėtį, šukių plotį, ilgį, neaišku, kokiu atstumu jos išsidėsčiusios nuo keliuko ir pan., šukių išsidėstymo vieta susieta su namu, o ne su kelio pločiu, todėl pateiktoje išvadoje nurodytas tik tikėtinas įvykio mechanizmas. Be to ekspertas papildomai paaiškino, jog nėra pateikti autokrautuvo priekinės dalies išmatavimai – kokiame aukštyje buvo įvykio metu šakės, koks atstumas tarp jų, dėl to negali tiksliai pasakyti, ar autokrautuvas galėjo apversti automobilį. Ekspertas pažymėjo, kad šiuo atveju negalima atlikti išsamaus tyrimo, kadangi neužtenka duomenų – neaiški transporto priemonių susidūrimo vieta, neaiškus susidūrimo kampas, pateiktos nuotraukos neinformatyvios, nespalvotos, blogos kokybės, nepateiktos įvykio vietos koordinatės. Teismas savo iniciatyva surinko papildomus ekspertui reikalingus duomenis – eismo įvykio koordinates .(duomenys neskelbtini), apklausos metu nustatė tikėtinus transporto priemonių judėjimo greičius, tai yra E. T. nurodė, jog jis judėjo 5–10 km/h greičiu, A. B. nurodė, jog jo greitis buvo 35 km/h, nes maksimalus autokrautuvo greitis yra 40 km/h, teismas išreikalavo eismo įvykio fotonuotraukas skaitmeniniu formatu, tačiau šių duomenų nepakanka norint atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Byloje būtina pakartotinai apžiūrėti eismo įvykio vietą, išmatuoti ir aprašyti šalutinio kelio plotį, šukių išsidėstymo vietą, ją siejant su kelių susikirtimo vieta, o ne su namu. Šiuos duomenis galima nustatyti net ir praėjus laiko tarpui po eismo įvykio, kadangi kelio plotis nepasikeitęs, o šukių išsidėstymo vieta susieta su nekilnojamuoju daiktu – namu, todėl jų buvimo vietą galima atkurti. Be to byloje būtina pakartotinai apžiūrėti autokrautuvą „JCB“, išmatuoti jo matmenis, šakių aukštį kelio atžvilgiu, kai jos pakeltos/nuleistos, šakių atsikišimą į priekį, jų plotį. Byloje būtina atlikti dokumentų apie autokrautuvo techninius duomenis, maksimalų greitį, paėmimą iš transporto priemonės savininko. Tik surinkus šiuos įrodymus būtina spręsti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, pateikiant ekspertui tinkamai suformuluotus klausimus, nurodant tikėtinus transporto priemonių greičius, autokrautuvo technines charakteristikas, papildomą eismo įvykio vietos planą, eismo įvykio koordinates, tinkamos kokybės skaitmeninio formato fotonuotraukas.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta Pažymėtina, kad tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, nereiškia, jog teismui galima perkelti pareigą iš esmės atlikti visą tyrimą administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju reikalinga atlikti ne pavienius veiksmus, bet visapusišką, didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kuris aptartas aukščiau nutartyje, ir iš esmės Institucijos nebuvo atliktas. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgiant į atliktinų veiksmų ir papildomo tyrimo apimtį, į ekspertizė kainą (514,50 Eur), teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą įgaliotai Institucijai iš naujo tirti ir nagrinėti. Be to byloje spręstinas klausimas, kokia teisena turi vykti eismo įvykio tyrimas. Eismo įvykyje dalyvavęs E. T. nurodė, jog eismo įvykio metu buvo sužalotas ir gydėsi apie porą mėnesių, todėl surinkus medicininius dokumentus, tikslinga atlikti specialų tyrimą sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir gavusi išvadą spręsti klausimą dėl medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui ANK 592 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. T. skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-1111-2020, kuriuo E. T. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 10 Eur bauda, panaikinti bei grąžinti šią bylą iš naujo tirti ir nagrinėti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Lina Antanaitienė