- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-3286-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. (G. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė G. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 21 d., apie 19.00 val., prie „Sporto halės“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, išplūdo juos necenzūriniais žodžiais bei įžeidė jų garbę ir orumą. Tuo G. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu G. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 300 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjas kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad policijos pareigūnų necenzūriniais žodžiais neplūdo. Teismas padarė išvadą, kad pažeidėjo kaltė įrodyta policijos pareigūnų R. G., S. P. ir Ž. S. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2009 m. lapkričio 21 d., apie 19.00 val., prie „Sproto halės“ minėti pareigūnai pastebėjo du neblaivius piliečius, kurie viešoje vietoje įžūliai elgėsi, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, jie nereagavo, o paprašius vykti kartu su pareigūnais, pradėjo pareigūnus įžeidinėti, elgėsi įžūliai, nevykdė jų teisėtų reikalavimų (b. l. 4, 5, 6).
II.
G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą. Nurodo, kad įvykio metu buvo visiškai blaivus, viešoje vietoje įžūliai nesielgė, policijos pareigūnai jokių reikalavimų jam nekėlė, todėl negalėjo jiems nepaklusti, sulaikomas nesipriešino ir pareigūnų neįžeidinėjo. Pažymi, kad jo nurodytas aplinkybes gali patvirtinti E. S., T. Z. (T. Z.) ir M. B. (M. B.), kurie tą dieną buvo kartu su juo ir kurių rašytinius paaiškinimus prašo prijungti prie bylos medžiagos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. D. priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas G. D. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Iš skundžiamo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimo matyti, kad įvykio liudytojai – policijos pareigūnai R. G., S. P. ir Ž. S. teisme nebuvo apklausti, pirmosios instancijos teismas vertino vien jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 4, 5, 6). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nors ir nurodomi du asmenys, tačiau akcentuojamas ypač agresyvus ir įžūlus ne apelianto, o piliečio V. B. elgesys. Be to policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta aplinkybė, kad buvo pastebėti ir sulaikyti du neblaivūs piliečiai, kurie viešoje vietoje elgėsi įžūliai, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dalinai yra paneigiama bylos medžiagoje esančiu testo alkoholiui protokolu (b. l. 7), kuris patvirtina apelianto nurodytą aplinkybę, kad įvykio metu jis buvo visiškai blaivus. Pažymėtina, kad apeliantas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3), tiek pirmosios instancijos teismui (b. l. 11) nurodė, kad policijos pareigūnų necenzūriniais žodžiais neplūdo, sulaikomas agresyviai nesielgė. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo liudytojais apklausti policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai įvykio liudininkų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-881/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
G. D. (G. D.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.