Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-614/2010

Teisejas Ricardas Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.5.1., 1.1.8.1.2., 1.2.4.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.7.

2010 m. birželio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Reginos Pocienes, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiunui, gynejui adv. Romui Sadauskui, nuteistajam V. V., vertejai Jelenai Terechovai, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. V. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo Valstybines ligoniu kasos ieškinys tenkintinas pilnai ir priteista 2390 Lt už gydyma.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. V. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogu, o butent: jis 2009-01-15, apie 23 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, atejo i savo suneno G. V. buta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Traku raj., kur konflikto, kilusio del priešišku tarpusavio santykiu su sunenu G. V. metu, tycia viena karta dure peiliu G. V. i pilvo sriti, padarydamas jam pilvo sienos kiaurymine durtine – pjautine žaizda su aklosios žarnos pažeidimu, t.y. sunkiai sutrikde G. V. sveikata.

Nuteistasis gincija pirmosios instancijos teismo išvada, kad butent jis išprovokavo konfliktine situacija. Teigia, kad byloje negincijamai nustatyta, jog jo reikalavimas gražinti mobiliojo ryšio telefona buvo pagristas ir teisetas, todel nera pagrindo manyti, kad konfliktas kilo del jo kaltes, juolab, kad pats nukentejusysis G. V. neneigia, jog prieš ji naudojo fizini smurta, t.y. sugriebe už kaklo ir smauge (užspaude miego arterija). Taigi, suprates, kad jo gyvybei kilo gresme, instinktyviai ciupo ant stalo gulejusi peili ir gindamasis juo dure i G. V.. Pažymi, kad sužaloti G. V. nenorejo, iš anksto to neplanavo. Jis išsigando del savo gyvybes, nes jam buvo žinoma apie G. V. charakteri, t.y. kad pastarasis yra agresyvaus budo, jo elgesys neprognozuojamas, be to, anksciau tris kartus teistas, patrauktas atsakomyben už K. M. nužudyma. Del šios priežasties, pagristai pamane, kad G. V. gali siekti ir jo mirties. Apelianto teigimu, jis gynesi ir tai dare neperžengdamas butinosios ginties ribu.

Nuteistojo nuomone, skirdamas jam realia laisves atemimo bausme, teismas netinkamai taike bausmes skyrima reglamentuojancias nuostatas, nes neatsižvelge i tai, kad jis yra senyvo amžiaus, nukentejusysis jam jokiu pretenziju neturi. Taip pat mano, kad teismas ignoravo BK 62 str. nuostatas, kuriose numatyta, kad butinosios ginties ribas perženges atsako pagal baudžiamaji istatyma, taciau bausme jam gali buti švelninama remiantis BK 62 str. Prašo sušvelninti jam paskirta bausme.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistais ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti. Prokuroras praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendis keiciamas del neteisingai paskirtos bausmes (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre nuteistajam V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudeties, jo kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pagristos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje ivertintais irodymais. Taciau apylinkes teismas, už šios nusikalstamos veikos padaryma paskirdamas nuteistajam V. V. dveju metu laisves atemimo bausme, nepakankamai ivertino bausmes parinkimui reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes ir del to jam skyre teisingumo principui prieštaraujancia bausme.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad iš byloje surinktu ir pirmosios bei apeliacines instancijos teismo posedžiuose ištirtu irodymu darytina neabejotina išvada, jog 2009-01-15, apie 23 val., kilusio konflikto tarp V. V. ir G. V. bei jos sugyventines metu, esant pastariesiems apsvaigusiems nuo alkoholio, V. V. tycia viena karta dure peiliu G. V. i pilvo sriti, ko neneigia ir pats nuteistasis.

V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmes nuosekliai parode, kad 2009-01-15, apie 21 val., vakare atejo pas savo sunena G. V. i svecius, adresu (duomenys neskelbtini), Traku r., nes norejo su juo susitarti del remonto darbu. Tuo metu namuose buvo nukentejusysis G. V. ir jo sugyventine vardu Galina, jos pavardes nežino. Pas G. V. virtuveje jie išgere du butelius degtines ir viena buteli vyno. Išgertuviu metu tarp jo ir G. V. kilo konfliktas del mobiliojo ryšio telefono Nokia, kuri jis paliko G. V.. Jis norejo atsiimti savo palikta telefona, taciau G. V. ir Galina jam pasake, kad jokio telefono jis palikes nebuvo. Tada jis susipyko su G. V. ir jie pradejo tarpusavyje bartis. Jis atsistojo ir mojuodamas rankomis pradejo irodineti G. V., kad paliko pas ji mobiliojo ryšio telefona. Tuo metu G. V. priejo prie jo ir griebe ji už ranku, po to už veido ir prispaude ji šalia virtuves stovejusio stalo prie sienos. G. V. pirmasis griebe jam už veido ir prispaude ji prie virtuveje stovejusio stalo, užspaude kaklo arterijas. Tada jis išsigandes gindamasis pradejo ieškoti rankomis ant stalo kokio nors daikto, kuriuo galetu nustumti G. V. nuo saves. Po ranka jam pasitaike peilis, kuriuo dure viena karta G. V. i pilvo sriti, po ko pastarasis nuo jo atsitrauke. Savo veiksmais jis norejo tik nustumti nuo saves Genadiju, taciau sužaloti tikrai nenorejo. Paaiškino, kad labai gailisi, jog budamas išgeres, dure peiliu savo sunenui, to padaryti visai nenorejo, tai ivyko atsitiktinai. Su nukentejusiuoju G. V. susitaike ir jo atsipraše (t. 1, b.l. 185).

Kaip matyti iš nukentejusio G. V. parodymu, pastarasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmes vienodai, kaip ir nuteistasis V. V., aiškino kilusio konflikto aplinkybes, neneige, kad prispaude V. V. prie sienos esancio stalo, nenorejo jo smaugti, o tik pagasdinti. Tuomet V. V. dure jam peiliu i pilvo sriti. Paaiškino, kad jis su V. V. susitaike, V. V. jo atsipraše ir jam jokiu pretenziju neturi. Su V. V. palaiko gerus santykius, dažnai vienas kitam padeda. Šis konfliktas buvo pirmas, prieš tai V. V. jam negrasino (t. 1, b.l. 186).

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkes teismas, neižvelgdamas jo veikoje butinosios ginties, netinkamai taike Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio nuostatas, nes nukentejusiojo agresyvus elgesys buvo pavojingas, akivaizdus ir realus, nera nepagristi. Kolegija, vertindama ši apeliacinio skundo argumenta, atkreipia demesi i tai, kad asmuo turi teise i butinaja ginti ir neatsako pagal baudžiamaji istatyma, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi (BK 28 str. 1 ir 2 d.). Teismu praktikoje pavojingam kesinimuisi, nuo kurio galima butinoji gintis, taip pat keliami realumo ir akivaizdumo reikalavimai. Tai reiškia, kad kesinimasis turi egzistuoti objektyviai, buti prasidejes ir kelti akivaizdu pavoju istatymo saugomoms vertybems. Pirmosios instancijos teismas paneige butinosios ginties versija, o aukštesniojo teismo kolegija su tokiu vertinimu sutinka.

Taciau vertinant visas nusikalstamos veikos aplinkybes, o ypac vertinant nusikalstamos veikos motyva bei tiksla, kurie turi reikšmes bausmes skyrimui, turi buti atsižvelgta i tai, kad V. V. išankstinio tikslo sužaloti nukentejusiji neturejo. Toks pakankamai staigus ir neadekvatus veiksmas – duris peiliu - buvo salygotas tos aplinkybes, kad nuteistasis žinojo, jog G. V. yra agresyvaus budo, teistas praeityje, itariamas nužudymu, t. y. labai sunkiu nusikaltimu žmogaus gyvybei. Nustatytos aplinkybes ir nuosprendyje išdestyti teismo argumentai patvirtina išvada, kad nuteistasis veike ne butinosios ginties situacijoje, taciau skiriant bausme turejo buti atsižvelgta i šias aplinkybes.

Vienas pagrindiniu bausmes skyrimo principu, itvirtintu Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmes teisingumo principas. Bausme yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltininko asmenybe. Istatymu leidejas baudžiamojo istatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galetu paskirti teisinga bausme, vadovaudamasis istatymo sankcijoje numatytomis bausmemis ir ju dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausme, gali išeiti už baudžiamojo istatymo sankcijos ribu. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir 62 str. Paprastai švelnesne negu numatyta istatymo bausme skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, o Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nera galimybes paskirti švelnesne bausme remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis.

Nors apeliantas skundu prašo sušvelninti jam bausme remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str., taciau konstatuotina, kad šioje byloje nera išimtiniu aplinkybiu, leidžianciu taikyti mineto straipsnio nuostatas. Atkreiptinas demesys, kad Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstama veika padares asmuo pats savo noru atvyko ar praneše apie šia veika, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali tik nustates nurodytu salygu bei aplinkybiu visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkes teismas pripažino byloje esant nuteistojo V. V. atsakomybe švelninancia aplinkybe – prisipažinima padarius nusikalstama veika ir nuoširdu gailejimasi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taciau taip pat matyti, kad nuteistasis ne savo noru atvyko ir apie padaryta nusikalstama veika praneše valstybes institucijoms ar ju tarnautojams. Atsižvelgdama i tai, kas aukšciau išdestyta, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nera istatyme nustatytu salygu visumos nuteistojo V. V. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatas. Nera salygu taikyti ir to paties straipsnio antraja dali, nes nors yra nustatytos V. V. atsakomybe lengvinancios aplinkybes, byloje susitarta del žalos atlyginimo, taciau nera BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose numatytu aplinkybiu.

Taciau konstatuotina, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Pagal baudžiamaji istatyma, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesne bausme.

Nuteistasis padare sunku nusikaltima (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d., 135 str. 1 d.), už kurio padaryma istatymas numato vienintele bausme – terminuota laisves atemima. Nuteistasis anksciau neteistas, yra pensininkas, turi antros grupes invaliduma, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. 1, b.l. 145, 146, 148). Teismas pagristai nustate jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi del padaryto nusikaltimo. V. V. atsipraše nukentejusiojo ir su juo susitaike, pastarasis nurode, jog pretenziju V. V. neturi. Byloje taip pat gauta tarp Vilniaus teritorines ligoniu kasos ir nuteistojo pasirašyta sutartis, kuria nuteistasis isipareigoja atlyginti žala. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad paskirta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme, t. y. laisves atemimas, neatitiktu Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, t. y. kad bausme turi užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.

Remdamasi tuo, kas išdestyta, kolegija konstatuoja, kad laisves atemimo bausmes paskyrimas V. V. atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybe, prieštarautu teisingumo principui. Šiuo atveju bausmes tikslai gali buti pasiekti taikant V. V. nesusijusia su laisves atemimu bausme, t. y. laisves apribojima.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 331 str.,

nusprende:

Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendi pakeisti dalyje del bausmes paskyrimo:

V. V., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti laisves apribojima 2 (dvejiems) metams, ipareigojant atlyginti nusikalstama veika padaryta turtine žala Valstybinei ligoniu kasai žalos atlyginimo sutarties Nr. 294 numatytais terminais ir salygomis, t. y. per 24 menesius skaiciuojant nuo 2010 04 22.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisves apribojimo bausme privalo be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti nustatytus ipareigojimus.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.