- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-477-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3177-874/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 873,09 Eur negrąžinto kredito, 117,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 8,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 304,70 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 33 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 873,09 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.), 33 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (873,09 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei E. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies priteisė iš atsakovės E. K. 873,09 Eur negrąžinto kredito, 117,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 8,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 999,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,95 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 873,09 Eur negrąžinto kredito, 117,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 8,85 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos.
5. Teismas vertino, kad ieškovė, kaip skolos perėmėja, prašomų priteisti nuostolių nepatyrė, pradinė kreditorė dėl Sutarties nutraukimo su atsakove galimai ir patyrė nuostolių dėl negautų, planuotų gauti pelno palūkanų, tačiau nutraukusi Sutartį patirtų nuostolių neapskaičiavo ir jų ieškovei neperleido. Dėl aptartų priežasčių teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 304,70 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 33 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 873,09 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.), priteisimo.
6. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 33 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (873,09 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas vadovavosi teismų praktika ir sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti neapibrėžto dydžio hipotetinių negautų pajamų, kurių dydžio ieškovė pareikšdama ieškinį neįrodė. Nors ieškovė ir teigia, kad jeigu atsakovė jai suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos, tačiau nurodytą argumentą teismas pripažino prielaida, nesudarančia pagrindo spręsti, kad ieškovė ateityje apskritai pinigus kažkam skolins, o palūkanų norma sieks 33 proc. ar daugiau. Priimdamas sprendimą teismas šiomis prielaidomis remtis negali, be to, negautų pajamų priteisimas iš silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) be kita ko pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tokio dydžio civilinės atsakomybės taikymas silpnesnei sutarties šaliai nebūtų proporcingas ir teisingas.
7. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 999,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. kovo 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 304,70 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės E. K. 304,70 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 33 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 873,09 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės E. K. 33 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 873,09 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.); pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 33 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (873,09 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės E. K. 33 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (873,09 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės E. K. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai interpretuoja teisės normas susijusias su reikalavimo perleidimu. Apeliantei perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal Sutartį, ir tapus prievolės šalimi, ieškovė įgijo teisę naudotis visomis pradiniam kreditoriui Sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis.
8.2. Jau vien Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Jeigu atsakovė iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kredito sumą, kreditorius būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas. Apeliantė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto Sutartimi suplanuotas pajamas. Taip pat iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, tenkinant visus ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).
8.3. Apeliantė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, neturėtų vadovautis tik Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
8.4. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį kasacinio teismo išaiškinimą neatsižvelgė, todėl, apeliantės nuomone, priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą.
8.5. Apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 str. 8 d. ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. Apeliantei nesuprantama, kodėl ieškinio parengimo datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.
8.6. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) iki atsakovė negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos , tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
8.7. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos sprendimo už akių dalys, kuriomis teismas nusprendė netenkinti ieškovės reikalavimų dėl 304,70 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo; dėl 33 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 873,09 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.), priteisimo; dėl 33 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (873,09 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo; proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, sumažintos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. REF-4nnfcfpk (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 873,09 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2022 m. rugsėjo 6 d. grąžinti suteiktą 873,09 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 513,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 33 proc.) ir 63 Eur administravimo mokestį. Sutartyje nurodyta bendra grąžintina suma – 1 449,36 Eur. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 8 d. Sutartį nutraukė. Tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus.
13. Apeliantės nuomone, negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovė iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės skundo argumentais nesutinka.
14. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
15. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
16. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. vasario 8 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
17. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakove sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (33,00 procentų). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 33,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
19. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
20. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 33,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.
21. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
22. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių paskaičiavimų, kiek negautų pajamų ji tikėjosi gauti konkrečiais mėnesiais. Apeliantė remiasi tuo, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, taip pat sutartyje šalys susitarė dėl 33,00 proc. metinių palūkanų normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, jei šiuo atveju, apeliantei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos apeliantei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Pažymėtina, jog, vartojimo kredito sutarties punktų nuostatos, suteikiančios vartojimo kredito gavėjui teisę grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, leidžia teismui spręsti, kad apeliantė, sudarydama sutartį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 33,00 proc. dydžio mokėjimo pelno palūkanos jai bus mokamos iki sutarties termino pabaigos.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės prašo 33,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyje, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). t. y. apeliantė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 33,00 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėtina, kad sutartyje šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju nei pradinė kreditorė, nei ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovė tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovės.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos ieškovės ir atsakovės sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus Sutartį.
25. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 33,00 proc. metinėmis palūkanomis. Reikšminga ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovės negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (33,00 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.
26. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į VKĮ nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (VKĮ 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovei nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Byloje pateikti duomenys dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio ir už apeliacinio skundo paruošimą. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.