Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-457-376-2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-05-18
Bylos Nr.: 1A-457-376-2011
Teisminio proceso Nr.: 1-17-1-03366-2009-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ryšardas Skirtunas (pirm.), Audronė Kartanienė, Stasys Lemežis
Nuteistasis: E., R. K.

Nuorašas

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-376-2011

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-03366-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teisėjų Audronės Kartanienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Bareikienei,

gynėjams advokatams E. K., Anatolijui Burinskui, Grigorijui Leonovui, Rūtai Paltarokaitei,

nuteistiesiems E. K., A. Ž., R. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nevedusio, LR piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, gyv. Vilniuje (duomenys neskelbtini), neteisto;

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedusio, LR piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teisto vieną kartą 2009-02-02 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 181 str. 1 d. – nuteisto galutine bausme 45 paroms areštu. 2009-07-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas: vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrintos bausmės pagal LR BK 178 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir galutinė bausmė 80 parų arešto, arešto bausmė atlikta ir jo gynėjo adv. Anatolijaus Burinsko;

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedusio, LR piliečio, ruso, vidurinio išsilavinimo, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

1) 2007-11-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 178 str. 4 d. - areštu poilsio dienomis 35 d.

2) 2008-11-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (2009-02-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistu) pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2007-11-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskirti 1 metus 7 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, pritaikius LR BK 87 str., 84 str. skirti 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslus bei auklėjamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą. 2009-02-19 įrašytas į įskaitą Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje;

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuvos Respublikos piliečio, lenko, vedusio, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančio, gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), registruoto(duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., teisto 2008-05-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., - 5 MGL bauda, 2008-07-17 bauda sumokėta;

apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. ir jam paskirta 2 (dvejų) metus ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. V. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. E. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatomis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-28 nuosprendžiu, bausmių dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. A. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iš R. L., E. K., V. K., V. M., A. Ž., R. K. 20 000 litų J. G. neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt advokato paslaugoms apmokėti bei Valstybinei ligonių kasai - 294,33 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. L. ir V. M., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., E. K., V. K., A. Ž., V. M. ir R. K. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2009-12-09, apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusiajam J. G. į skambutį atidarius buto duris, visi įsibrovė į vidų ir grasindami ginklais bei panaudodami fizinį smurtą prieš J. G., sudavė jam ne mažiau dešimt smūgių, smūgiuodami į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, bei smaugdami, taip padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau surišo jį ir taip atėmė galimybę priešintis, tokiu būdu pasikėsino padaryti plėšimą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes nusikaltimo vietoje buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tai yra padarė veiką, numatytą LR BK 22 str. l d., 180 str. 3 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad teismas privalėjo grąžinti bylą prokurorui tinkamam kaltinamojo akto surašymui, kadangi kaltinamajame akte nepilnai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, o tai pažeidė nuteistojo teisę tinkamai pasirengti gynybai. Skunde nurodoma, kad plėšimo objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė bei žmogaus sveikata bei veikimo laisvė. Šie objektyvieji veikos požymiai kartu sudaro plėšimo objektą. Kaltinamajame akte ir aprašomojoje nuosprendžio dalyje inkriminuoti ir nustatyti šie požymiai: „..nukentėjusiajam J. G. į skambutį atidarius buto duris, visi įsibrovė į vidų ir grasindami ginklais bei panaudodami fizinį smurtą prieš J. G., sudavė jam ne mažiau dešimt smūgių, smūgiuodami į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, bei smaugdami, taip padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau surišo jį ir taip atėmė galimybę priešintis, tokiu būdu pasikėsino padaryti plėšimą“. Tai yra, tiek kaltinamajame akte, tie nuosprendyje nurodyta tik dalis nusikaltimo objektyviosios pusės požymio (žmogaus sveikata ir veikimo laisvė), nes plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje neužsimenama, kad nuteistieji kokiu tai būdu kėsinosi į plėšimo objekto neatsiejamą dalį – turtą. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad „kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais... vieniems mušant, o kitiems kambaryje bei tamsiajame kambaryje verčiantiem ieškant vertingų daiktų, reikalaujant pinigų bei raktų..“, pažeidė nagrinėjimo teisme ribas, tai yra, teismas nuteistajam konstatavo įrodytais objektyviosios veikos požymius, kurie jam kaltinamuoju aktu nebuvo inkriminuoti. Nuteistojo manymu tuo buvo pažeista jo teisė žinoti kuo yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje vartojamas kvalifikuojantis požymis „ grasindami ginklais“, tačiau nėra patikto kaltinimo, kad buvo grasinama šaunamuoju ginklu. Be to, teismas turėjo detaliau analizuoti nukentėjusiojo parodymus ir skunde cituoja nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistojo veikoje plėšimo nėra, o savavaldžiavimas būtų, jeigu jo veiksmais būtų padaryta didelė žala nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, tokia žala nukentėjusiajam nepadaryta ir toks kaltinimas nepareikštas. Taigi nuteistasis prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. bei jo gynėjas adv. A. Burinskas prašo apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo atžvilgiu panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. Skunde nurodoma, kad nuosprendis paremtas tik pamąstymų ir tikimybių pagrindu, todėl turi būti panaikintas. Nuosprendyje nurodoma, kad nuteistieji buvo susitarę ir veikė bendrai, turėjo tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą. O visi nuteistieji patvirtino, kad buvo susitarę atšvęsti gimtadienį, apie jokį plėšimą nesitarė. Tik vėliau R. L. paminėjo, kad J. G. jam skolingas 500 Lt ir vengia grąžinti skolą, A. Ž. buvo paskolinęs J. G. 15 000 Lt, ir jam taip pat J. G. negrąžino skolos, todėl visi užėjo pasikalbėti su J. G. dėl skolos grąžinimo. Skunde pažymima, kad šiai nuteistųjų versijai paneigti byloje nėra jokių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pilnai ištirtos ir paneigtos aplinkybės, kad J. G. nebuvo skolingas pinigų. Tai, kad nuteistieji nepagrobė nukentėjusiojo turto, tik patvirtina, kad tikslo įvykdyti plėšimą jie neturėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. K. prieš J. G. naudojo smurtą, reikalavo pinigų, norėjo plėšimo būdu pasisavinti nukentėjusiojo turtą. Kadangi nebuvo įvykdyta plėšimo veiksmų, nebuvo plėšimo tikslo, nebuvo panaudotas šaunamasis ginklas, nepagrobtas didelės vertės svetimas turas, todėl nuteistųjų veiksmai galėjo būti kvalifikuojami tik kaip savavaldžiavimas arba nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo prieštaringi, nenuoseklūs. Taip pat teismas nepagrįstai inkriminavo veiką, kad buvo panaudoti šaunamieji ginklai – tai, kad buvo rasti du pistoletai prie namo, dar nėra įrodymas, kad jei buvo panaudoti ir kad tai šaunamieji ginklai, kuriuos panaudojo nuteistieji. Nuteistasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi skundu prašoma V. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Liudytojų O. J. ir E. J. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie skirtingai nurodė įvykio aplinkybes. Jie girdėjo „neeilinį triukšmą“, dundėjimą laiptais, smūgį į jų buto duris, matė besiveržiančius į nukentėjusiojo butą kaukėtus vyrus. Šie parodymai yra padriki, nes atidarius nukentėjusiojo buto duris liudytojų buto durys yra uždaromos, todėl nieko matyti jie negalėjo. E. J. apie įsilaužimą sužinojo iš žiniasklaidos. Nuteistasis mano, kad teismas negalėjo vadovautis tokiais liudytojų parodymais. Kita liudytojų grupė – policijos pareigūnai, jų parodymuose nesutampa laikas, kurį jie nurodo neva atvykę į įvykio vietą. Taigi nė vienas iš liudytojų paties įvykio nematė, teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis niekam iš nuteistųjų pinigų nebuvo skolingas. J. G. iki įvykio nuteistojo nepažinojo, jokie santykiai jų nesiejo. Todėl neaišku kodėl teismas padarė išvadą, kad jis turėjo tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą. Ir neaišku kodėl teismas kritiškai vertino nuteistojo parodymus, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs. Nuteistojo manymu teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nusikaltimo, kuriuo jis buvo kaltinamas, jis nepadarė, o nusikalstamą veiką, kurią įvykdė, jis pripažįsta ir dėl to labai gailisi. Taigi nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, priimti naują nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti iš LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. į LR BK 294 str. 1 d. ir sušvelninti bausmę. Skunde nurodoma ką konstatavo teismas nuosprendyje, kokiais įrodymais grindė nuteistųjų kaltę. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir dėl to jis neteisėtai buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. Nuteistojo manymu, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiama nuteistojo kaltė yra nukentėjusiojo parodymai, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi. Be to, teisme apžiūrint daiktinius įrodymus, paaiškėjo, kad jokių kaukių nebuvo, tai buvo paprastos sportinės kepuraitės. Liudytojai O. J. ir E. J. nematė kas įsiveržė į butą. Teismo išvada, kad vieni nuteistieji mušė, o kiti kambaryje bei tamsiame kambaryje vertė daiktus bei ieškojo vertingų daiktų, reikalavo pinigų bei raktų, prieštarauja nukentėjusiojo parodymams bei visų nuteistųjų parodymams. Be to, teismas perdėtai, nepagrįstai vertino kūno sužalojimus, nurodydamas, kad buvo padaryti stiprūs kūno sužalojimai, nors specialisto išvadoje nurodyta, kada padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nė ant vieno apžiūrėto ginklo nėra nuteistojo jokio pėdsako, palikto sąlyčio su ginklu metu. Teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, panaudodamas šaunamąjį ginklą. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, kad J. G. jam buvo skolingas 15 000 Lt, vertindamas tik nukentėjusiojo parodymus, kurie nenuoseklūs. Taip pat nuteistojo manymu, teismas priteisė per didelę žalos atlyginimo sumą. Nukentėjusysis nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų. Taigi nuteistasis prašo perkvalifikuoti jo veiką į LR BK 294 str. 1 d., paskiriant švelnesnę bausmę, jis augina mažametį sūnų, žmona nedirbanti, motina neįgali, jai reikalinga pastovi priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. K., V. K. ir jo gynėjo, E. K. ir A. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš pradžių apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl visų nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagrįstumo, paskui atskirai dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma pilnai įrodyta, kad R. K., R. L., E. K., V. K., A. Ž., V. M., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2009-12-09, apie 19.20 val., Taikos g. 170-28, Vilniuje, nukentėjusiajam J. G. į skambutį atidarius buto duris, visi įsibrovė į vidų ir grasindami ginklais bei panaudodami fizinį smurtą prieš J. G., sudavė jam ne mažiau dešimt smūgių, smūgiuodami į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, bei smaugdami, taip padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau surišo jį ir taip atėmė galimybę priešintis, tokiu būdu pasikėsino padaryti plėšimą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes nusikaltimo vietoje buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Nuteistasis R. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009-12-09 jis su draugais V. K.. A. Ž., R. L., E. K. ir V. M. susitikę prie J. G. namų esančios Maximos ir bekalbant apie J. G. skolas nusprendė nukentėjusįjį pagąsdinti. Kalbama buvo apie dvi J. G. skolas, t.y. skolą A. Ž., apie ką jis pats žinojo ir apie skolą R. L. apie tai sužinojo vėliau. Einant pas nukentėjusįjį buvo užsidėjęs kaukę, nes nenorėjo būti atpažintas nukentėjusiojo, kas davė kepurę - nepamena. Į butą įėjo, o ne įsiveržė. Jis nukentėjusiojo nemušė, daiktų neieškojo. Tikslas buvo tik pagąsdinti. Jo akivaizdoje nukentėjusiojo niekas nemušė. Girdėjo esant konfliktui, tačiau buvo išėjęs į koridorių. Matė nukentėjusįjį sumuštą. Policijos pareigūnai atvyko po 4-5 min. Duris pareigūnams atidarė ne iš karto, nes jas turėjo atidaryti buto šeimininkas, kuris tuo metu buvo savo kambaryje prie kompiuterio ir buvo užėjęs į vonią. Jo kepurė liko namuose, ginklo jis neturėjo ir jo nesinešė. Nebuvo tartasi naudoti fizinį smurtą. Į didįjį kambarį, kuriame jie buvo, įsiveržė policininkai, visus suguldė, uždėjo antrankius ir nuvežė į komisariatą.

R. L. savo kaltę pripažino dalinai ir parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, taip pat pažįsta ir nukentėjusįjį. Pripažįsta kaltę dėl skolos reikalavimo ir smūgių sudavimo. Plėšimo nebuvo. 2009-12-09 su draugais E. K., V. K., V. M., A. Ž. ir R. K. susitiko Justiniškėse prie Maksimos parduotuvės, nes draugai jį norėjo pasveikinti gimtadienio proga. Besikalbant, jis paminėjo, kad J. G. jam skolingas 500 litų ir jau apie du mėnesius vengia grąžinti skolą. A. Ž. taip pat paminėjo, jog Jonas ir jam skolingas. Visi šešiese nuėjo pas J. G. draugiškai pasikalbėti apie skolos gražinimą. Jis paskambino į duris, Jonas atidarė, pakvietė į vidų. Jis užėjo pirmas ir kiti visi užėjo į vidų be triukšmo. Didžiajame kambaryje R. L. iš karto pradėjo pokalbį apie skolą dėl ko kilo ginčas, kurio metu jis su Jonu susimušė. Besimušant, jie su Jonu kelis kartus nukrito ant grindų ir voliojosi, juos kažkas skyrė, jie rėkė vienas ant kito, dėl ko buvo triukšmas. Kilus sumaiščiai jis nematė, ką darė kiti. Pasigirdus skambučiui į duris, kažkas pažiūrėjęs pranešė, kad atvyko policija. Jonui atidarius duris, į butą subėgo policijos pareigūnai, kurių nurodymu jie visi sugulė didžiajame kambaryje, po ko visi buvo surakinti antrankiais ir vėliau išvežti į policijos komisariatą. Parodė, kad jis ginklo neturėjo, ar ginklą turėjo kiti-nežino, kepurės užsidėjęs nebuvo, tačiau ją turėjo.

E. K. savo kaltę pripažino dalinai ir parodė, kad jokio plėšimo nedarė, visi, kaltinime nurodytą dieną, susitiko prie parduotuvės Maxima, jis A. Ž. nepažinojo. Besikalbant, R. L. užsiminė, kad J. G. yra jam skolingas pinigų, todėl buvo nuspręsta nueiti, pagąsdinti jį, kad atiduotų skolą. Atvykę, visi šeši užėjo į laiptinę, sustojo aukštu žemiau, tikslu užsidėti kaukes, kad išsigąstų nukentėjusysis. Paskambinus į duris ir J. G. jas atidarius, visi užėjo į butą, bet neįsiveržė. Užėjęs į butą, jis nuėjo į virtuvę ir girdėjo didžiajame kambaryje bildesį. Pasigirdus skambučiui ir paaiškėjus, jog tai policija, jis nusiėmė kaukę ir ją padėjo koridoriuje ant spintelės. Girdėjo, jog nukentėjusysis pasakė Romualdui, kad atiduos skolą. Jie nesitarė, ką sakys pareigūnams. Įėjus pareigūnams buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Einant pas nukentėjusįjį jie nebuvo apsitarę dėl bendrų veiksmų, ginklo neturėjo, o ar turėjo kiti- jis nežino. A. Ž. apie J. G. skolą jam neminėjo, apie 500 Lt skolą minėjo R. L.. Nukentėjusiojo nemušė, ginklo ir pirštinių pro balkoną nemėtė. Bute nieko neieškojo. K. A. reikalautų skolos, pinigų-negirdėjo. Neatsakius į klausimą kieno racija, pareigūnai paėmę gumines lazdas mušė visus keturis, t.y. E. K., V. K., R. K. ir A. Ž. per šlaunis, nugarą. Mušėsi tiek R. L., tiek J. G., iš kur tiek sužalojimų padaryta nukentėjusiajam, pasakyti negali.

V. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, patvirtino parodymus duotus dalyvaujant gynėjui (t.3 b.l. 13,14) ir parodė, kad kaltinime nurodyti parodymai nesutampa ir davė parodymus iš kurių seka, jog paskambinęs R. L., pakvietė švęsti gimtadienį, pasiūlė susitikti prie Maximos. Ten buvo šešiese. Įvyko pokalbis dėl J. G. 500 Lt skolos R. L., o taip pat girdėjo ir apie skolą A. Ž.. Nutarė nueiti atsiimti skolų ir toliau švęsti gimtadienį. Nesitarė ir neplanavo gąsdinti nukentėjusįjį. Jis buvo užsidėjęs kepurę, kuri yra slidininko, bet ne kaukė, veido paslėpęs nebuvo. Į buto duris paskambino R. L. ir jas atidarius, durys atsitrenkė į kaimynų duris, nuo to kilo triukšmas. Jis žodžio „kaukė“ neminėjo, tai tyrėja taip užrašė. Jis bute buvo didžiajame kambaryje ir balkone rūkė. Kambaryje kilo triukšmas, ginčas dėl skolos, ginčijosi R. L. ir nukentėjusysis. Jie tarpusavyje mušėsi, V. K. tame nedalyvavo. Jis bute daiktų neėmė, vertingų daiktų taip pat neieškojo. Tamsaus kambario nematė ir į kitus kambarius, išskyrus didįjį kambarį, nevaikščiojo. Ginklo jis neturėjo ir rankos prieš nukentėjusįjį nekėlė. Kas pasakė, kad į duris skambina policija, nepamena. J. G. rankos nebuvo surištos. Atidarius duris ir įėjus policijos pareigūnams, jie mušė guminėmis lazdomis, norėjo išgirsti jiems reikalingus atsakymus. Mušė per nugarą, kojas, galvą dėl ko liko žymės. Atsisakius duoti parodymus irgi mušė, todėl esant šoke ir baimėje nedavė parodymų. Nukentėjusysis buvo sumuštas, jam per veidą bėgo kraujas.

V. M. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su E. K. ir R. L. susitiko prie „Mados“ picerijoje, švęsti R. L. gimtadienį. L. išvykus ir vėliau susitikus visiems kaltinamiesiems prie „Maximos“ ir kalbai pakrypus apie J. G., R. L. pasakė apie tai, jog J. G. yra skolingas jam 500 Lt, todėl buvo nuspręsta nueiti ir pakalbėti dėl skolos. Nuvykus pas J. G., jis buvo užsidėjęs kepurę, bet neužtraukęs ant veido, kokias kepures dėvėjo kiti - jis nepastebėjo. J. G. atidarius duris, visi užėjo į butą be triukšmo. Jis įėjo į didįjį kambarį ir žiūrėjo krepšinio varžybas. Tuo metu tarp R. L. ir J. G. kilęs ginčas dėl skolos peraugo į muštynes. Besimušant jie nukrito ant žemės, o jis su R. K. besimušančius skyrė. Po 5-10 min. atvyko policijos pareigūnai. Jonas nuėjęs į vonią apsiprausė veidą ir atidarė buto duris. Įbėgę pareigūnai liepė visiems gultis ant grindų. Jie visi atsigulė ant žemės, pareigūnai jiems uždėjo antrankius ir išvežė į komisariatą. Pokalbio ir susitarimo plėšti turtą nebuvo tarp kaltinamųjų. Jis smūgio nukentėjusiajam nesudavė. R. L. sudavė smūgius, nes abu mušėsi. Kitų kaltinamųjų suduodamų smūgių jis nematė. Iš kur atsirado ginklai pasakyti negali ir nežino, pats ginklo neturėjo.

Šalies argumentai

A. Ž. kaltu prisipažino dalinai, paaiškino, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi ( t. 3 b.l. 157-158; 161-163) ir davė parodymus iš kurių seka, jog J. G. jis pažįsta nuo 2009 metų pavasario. 2009 m. balandžio 8 d. Jonas atvažiavo kartu su R. K. ir R. L. į jo garažą. R. K. yra jo geras draugas, o R. L. žino dėl to, kad jis yra R. K. draugas. J. G. paprašius paskolinti 15000 Lt, A. Ž. savo autoserviso ofise perdavė be paskolos raštelio nukentėjusiajam minėtą pinigų sumą. Perduodant pinigus patalpoje buvo ir matė pinigų perdavimą – R. L., R. K., A. Ž. brolis ir brolio klasiokas darbininkas Marcinkevič. Pinigus J. G. įsipareigojo grąžinti po kelių mėnesių ir nurodė, kad nesant galimybei jų grąžinti ir J. G. turint pažinčių Olandijoje, Ispanijoje jis organizuos prekybą automobiliais iš užsienio. Praėjus sutartam skolos grąžinimo terminui ir neradus J. G. bei sužinojęs, kad Jonas išvykęs į Olandiją, jo neieškojo ir kartą pamatęs Joną važiuojantį mieste, prašė jo sustoti, mojavo, tačiau nukentėjusysis padidinęs greitį nuvažiavo. 2009-12-09 paskambino R. K., kuris pranešė, kad J. G. namuose ir pasiūlė su juo pasikalbėti. Nuvykus pas nukentėjusįjį su R. K., laiptinėje sutiko R. L. ir 3 nepažįstamus vaikinus, kurie kalbėjosi, kad Jonas yra skolingas ir kažkuriam iš jų. Visiems užsidėjus kaukes ir vienam iš vaikinų paskambinus į duris, jas atidarė J. G.. Įėjus visiems į butą jis uždarė paskui save duris. Įvyko muštynės. Nukentėjusįjį sumušė R. L., kelis kartus sudavė ir jis pats, dėl nukentėjusiojo nenoro grąžinti skolą. Kas ir kiek, iš kitų vaikinų, sudavė jis pasakyti negali. Po 10-15 min. pasigirdus skambučiui į duris ir įsitikinus, kad atvyko policijos pareigūnai, jis išsigandęs, savo turėtą raciją, kuri reikalinga jam dirbant autoservise, paslėpė po batų dėže. Durys pareigūnams buvo atidarytos vėliau, nes J. G. tuo metu prausėsi ir po to virtuvėje trynė informaciją savo kompiuteryje. Atidarius duris, policijos pareigūnai juos suguldė ant žemės veidu į grindis ir surakino antrankiais. R. K. ir A. Ž. buvo mušami pareigūnų guminėmis lazdomis. Jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes neteisėtu būdu norėjo susigražinti savo turtą, tačiau plėšti neketino. Jis ginklo neturėjo ir nematė ar kas kitas turėjo. Jie į butą užėjo be ginklų. Bute daiktų nekraustė, buvo tik didžiajame kambaryje bei jame esančiame balkone ir virtuvėje kartu su Jonu. Jis iš balkono nieko nemetė, jo pirštinės liko bute. Nukentėjusysis surištas nebuvo.

Nors nuteistieji R. K. ir V. K. savo kaltės nepripažino, o nuteistieji E. K. ir A. Ž. kaltę pripažino dalinai, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Visų pirma - paties nukentėjusiojo J. G. parodymais, kur jis paaiškino, kad įvykio metu jo tėvai buvo užsienyje. Pažįsta R. L. ir R. K., kitus pažįsta tik iš matymo. Pinigų jis niekam nebuvo skolingas. 2009-12-09 buvo vienas namuose, kai apie 19.20 val. išgirdo skambutį į duris. Paskambino į duris pažįstamas asmuo, vidutinio ūgio sudėjimo, amžiaus nurodyti negali. Atidarius duris, vaikinas užkišo koją. Tuomet iš 8 ir 6 aukštų atbėgo kaukėti asmenys ir įsiveržę į butą iš karto pradėjo mušti. Vienas iš vaikinų rankoje turėjo pistoletą. Mušė rankom, kumščiais, kojomis, smūgių buvo daug. Smūgiuojant niekas nieko neaiškino. Jam bekrentant ant grindų, sumušė krūtinę. Nuteistieji jį nutempė į kitą kambarį, surišo, mušė, smaugė, tempė už kaklo. Jam buvo silpna, prarado sąmonę. Kas smūgiavo nematė, visi buvo su kaukėmis. Mušė visi. Girdėjo triukšmą tamsiame kambaryje verčiant daiktus, kažko ieškant. Kol vieni mušė, kiti rausėsi po daiktus, reikalavo raktų. Kai atsipeikėjo miegamajame, jam buvo už nugaros surištos rankos ir girdėjo, kad kažkas nuolat skambina į duris, suprato, kad policija. Priėjęs be kaukės R. L., kurį pažino, liepė susitvarkyti, paaiškinti savo sumušimus ir sakyti, kad jie yra atėję žiūrėti krepšinio. Sutikus su iškeltomis sąlygomis, jis buvo atrištas. Kambaryje sėdėjo 5 nuteistieji, R. L. liepė atidaryti duris ir prisijungė prie likusiųjų kambaryje. Atidarius duris įsiveržė policijos pareigūnai, kurie pargriovė ant grindų nukentėjusįjį ir surakino rankas, jo nežalojo, taip pat suguldė ir surakino antrankiais kambaryje esančius nuteituosius. Išsiaiškinus jo tapatybę, buvo paleistas. Su pareigūnais bendravo virtuvėje ir kas vyko kambaryje jis nežino. Bute pareigūnai kažką rado šiukšlių dėžėje, jo išjungtą mobilų telefoną, raciją, girdėjo, kad kažkokius daiktus pareigūnai rado lauke, po jo balkonu, jis vonioje skalbimo mašinoje rado pirštines. Atvažiavo greitoji ir jį išvežė į ligoninę. Paaiškino, kad niekam nebuvo skolingas iš nuteistųjų, tik buvo skolingas K. V. už patalpų nuomą kelis tūkstančius litų, kuriuos yra grąžinęs. Jis ką tik buvo grįžęs iš užsienio, tačiau pinigų neturėjo, o apie savo lėšas jis niekam nėra pasakojęs. Plėšimo metu jį mušant, nuteistieji nieko nereikalavo grąžinti ir Vyto vardo neminėjo. Kokiu tikslu jie įsiveržė, pasakyti negali. Kategoriškai nurodė, kad iš A. Ž. pinigų nesiskolino. Kad jį smaugė A. Ž., tai yra jo subjektyvi nuomonė.

Liudytojai O. J. ir E. J. patvirtino, įvykio dieną nuteistieji įsiveržė į butą, buvo su kaukėmis, iš kaimyninio buto girdėjosi grumtynių ženklai, trankymasis, apie ką liudytoja O. J. pranešė policijai.

Taip pat nuteistųjų kaltė įrodyta liudytojų – policijos pareigūnų parodymais.

Liudytojas A. B., parodė, jog 2009-12-09 gavo pranešimą apie tai, jog į butą Taikos g. 170-28 įsibrovė kaukėti asmenys, kurie gali būti ginkluoti. Nuvykus nurodytu adresu prie durų jau laukė du Patrulių rinktinės pareigūnai, kurie skambino į butą, bet durų niekas neatidarė. Besprendžiant klausimą dėl ugniagesių iškvietimo, buto duris atidarė buto savininkas. Užėjus į butą buvo duota komandą „gultis“. Jis uždėjo antrankius koridoriuje gulėjusiam asmeniui, t.y. buto savininkui. Pamačius, kad jis sumuštas, kruvinas ir išsiaiškinus jo tapatybę, antrankiai buvo nuimti. Nukentėjusysis blogai jautėsi, todėl buvo nuvestas į virtuvę, kur A. B. bendravo su savininku, kuris jam papasakojo, kad kažkam paskambinus į duris ir jas atidarius, į butą „įbėgo užpuolikai ir mačiau ginklus“, kurie jį mušė ir kankino, ieškojo grynųjų pinigų, vieną iš užpuolikų nukentėjusysis pažįsta, taip pat nurodė, kad nukentėjusysis dirbo užsienyje. Todėl po šių nukentėjusiojo žodžių buvo ieškoma ginklų. Didžiajame kambaryje, šeši asmenys buvo paguldyti ant žemės kaip užpuolikai. Asmenų paklausus apie ginklus, jie nurodė, kad ginklų neturėjo. Patruliai apžiūrėję vietą po balkonu, rado du revolverius, pirštines ir keturis mobilaus ryšio telefonus, tačiau šių rastų daiktų priklausomybę sulaikytieji neigė. A. B. pastebėjo, kad ant žalios sofos, kuri stovėjo prie lango šalia balkono, dešinės pusės, buvo didelė kraujo dėmė. Apžiūrint butą, skalbimo mašinoje buvo rastos odinės pirštinės, koridoriuje po batų spintele – racija, o šiukšlių kibire (po kriaukle) - kaukės - juodos spalvos, iki kaklo, su iškirptėm. Nematė ar buvo taikomos kokios priemonės sulaikytiesiems, nes jis tuo metu bendravo su nukentėjusiuoju virtuvėje. Išvežant sulaikytuosius buvo dedami antrankiai. Jo akivaizdoje sulaikytųjų atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas. Jis su R. V. pristatant du asmenis į PK taip pat nenaudojo jokio smurto sulaikytųjų asmenų atžvilgiu.

Liudytojai A. P. ir R. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir iš esmės davė analogiškus parodymus iš kurių seka, jog 2009-12-09 apie 19.24 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavus pranešimą, kad kaukėti vyriškiai įsibrovė į butą, apie įvykį pranešė 27 buto gyventojai, nuvykus nurodytu adresu ir priėjus prie 28 buto durų, viduje girdėjosi, kad vyksta grumtynės, žmonių šnabždesiai ir žingsniai prie durų. Tikslu surinkti informaciją buvo bendrauta su 27 buto, gyventoju E. J., kuris paaiškino aplinkybes dėl ko buvo iškviesta pagalba. Paskambinus į 28 buto duris, apie 10-15 min. durų niekas neatidarė. Girdėjosi, kad kažkas priėjo prie durų. Į pagalbą buvo iškviesti patruliai G. V. ir P. V.. Kaimynams iš 27 buto, pasakius, kad iš 28 buto balkono kažkas dairėsi ir galimai kažką išmetė, R. V. užėjo į 27 butą, o A. P. nuėjo į lauką. G. V. ir P. V. liko prie 28 buto durų. A. P. lauke, po 28 buto langais pamatė, kad užsidegė šviesa buto didžiajame kambaryje, nuėjus į kitą namo pusę, pastebėjo, kad balkono langas buvo praviras, šviesa nedegė. Grįždamas atgal į kiemą išgirdo, kad kažkas nukrito ant žemės, tačiau dėl tamsos joks įtarimas A. P. nekilo. Atidarius buto duris ir užėjus į butą jie pamatė, stipriai sumuštu veidu buto šeimininką, šešis asmenis gulinčius veidu didžiajame kambaryje ant grindų uždėtomis rankomis už nugarų, su antrankiais. A. P. su R. V. apžiūrėjo kambarius. J. P. buto savininkas J. G. paaiškino, kad į buto duris paskambinus ir jam atidarius duris, įsiveržė kaukėti žmonės, kurie pradėjo jį mušti, kankinti ir reikalauti pinigų. Buvo nuspręsta sulaikytus šešis asmenis pristatyti į 6 PK. Jų akivaizdoje spec. priemonės nebuvo taikytos ir nei prieš vieną sulaikytą asmenį smurtas panaudotas taip pat nebuvo. Jie tuo metu, kai pareigūnai pateko į butą, nebuvo, todėl apie asmenų sulaikymą nieko paaiškinti negali.

Liudytojas H. G. parodė, 2009-12-09 gavo iš Vilniaus apsk. VPK OVS pranešimą, kad į butą įsibrovė kaukėti vyriškiai ir yra sulaikyti ir šiuos asmenis būtina pristatyti į komisariatą, todėl reikalinga pagalba. Jam užėjus į butą, pamatė 6 sulaikytus asmenis, gulinčius kambaryje. Antrankiai ne visiems buvo uždėti. Taip pat pamatė stipriai sumuštu veidu bei kruvinais drabužiais buto savininką, kuris taip pat gulėjo ant grindų koridoriuje, be antrankių. Šalia nukentėjusiojo buvo operatyvinis darbuotojas. Pastebėjo kraują ant lovos. H. G. patikrino savininko registraciją, kuri truko apie 5 min. Apie aplinkybes su buto šeimininku nekalbėjo. Jo akivaizdoje niekas iš bute esančių nebuvo mušamas ar tramdomas. Ginklai buvo rasti ne prie jo. Atvykus porininkui V. Š. jie R. K. pristatė į 7 PK. R. K. nesipriešino, kovos veiksmai prieš jį panaudoti nebuvo. Vežant R. K. į 7 PK jis pasakė, kad yra atvažiavęs su mašina, kurią pats vairavo ir paliko prie Justiniškių g. 16, Vilniuje. Privažiavus nurodytu adresu, buvo rastas R. K. nurodytas automobilis AUDI A4. Apie tai informavo budėtoją.

Liudytojai P. V. ir G. V. parodė, kad jiems kartu dirbant 2009-12-09 apie 19.27 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pranešimą, jog reikalinga pagalba, nes į butą įsibrovė kaukėti asmenys. Jiems atvykus nurodytu adresu, prie buto Nr. 28 jau laukė patruliai R. V. ir A. P.. Bute girdėjosi šurmulys. Buvo skambinta į duris ir tik po 15-20 min. buto duris atidarė vaikinas kuris buvo stipriai sumuštas ir kruvinu veidu. Jie abu įsiveržė į butą, turėdami ginklus, tuo metu R. V. ir A. P. aiškinosi aplinkybes su buto Nr. 27 šeimininkais, ir davė komandą visiems gultis ant žemės. Vėliau atvyko kiti pareigūnai. Šeši vaikinai, buvę didžiajame kambaryje, sugulė, o duris atidaręs vaikinas atsigulė prieškambaryje, kaip vėliau paaiškėjo buto savininkas J. G.. Buvo dedami antrankiai. P. V. girdėjo, kaip nukentėjusysis aiškino, jog įsiveržę užpuolikai jį mušė, reikalavo pinigų, tarėsi, ką sakys, nukentėjusiajam liepė pasakyti, kad yra atėję į svečius. Apžiūrėjus butą buvo rasta didelė tašė, kaukės, pirštinės, pastebėta kraujo dėmės prie balkono, ant sofos. Kuopos vadas K. S. po 28 buto balkonu rado ginklus, kaukes. Sulaikytus asmenis pristatinėjo į komisariatą, jie nesipriešino ir jų nereikėjo tramdyti.

Liudytojas V. Š. parodė, kad yra Vilniaus apsk. VPK PR 6 kuopos 2 būrio vadas. 2009-12-09 gavo informaciją, jog reikalinga pagalba. Nuvykus nurodytu adresu, lipant laiptais į 7 aukštą, išgirdo kolegų duodamas komandas. Jo akivaizdoje nukentėjusysis pasakojo, kad jį kankino, grasino ginklu ir reikalavo pinigų. V. Š. su K. S. išėję apžiūrėti vietą po buto balkonu, lauke ant žemės, maždaug apie 4 metrus nuo namo sienos aptiko du revolverius, kelis mobilius telefonus. Vienas ginklas buvo įsmigęs vamzdžiu į žemę. Sugrįžus į butą, kolegos rado kaukės. Sulaikytieji prieštaravo sulaikymui, sakydami, kad atėjo žiūrėti krepšinio, tačiau buvo nutarta juos pristatyti į PK. Be to, jis tarnybiniu automobiliu važiavo į Justiniškių g. 16, prie garažų masyvo, kur pasak vieno sulaikytų, buvo paliktas automobilis AUDI, kuriuo atvyko sulaikytieji, apie ką informavo operatyvinį darbuotoją. Jo akivaizdoje jokie kovos veiksmai ar spec. priemonės prieš sulaikytus asmenis, išskyrus antrankius, panaudotos nebuvo.

Liudytojai I. T., D. V. parodė, kad 2009-12-09 apie 20.00 val. dirbant Patrulių rinktinėje ir gavus pranešimą, jog į butą Taikos g. 170-28, Vilniuje, įsibrovė kaukėti vyriškiai ir reikalinga pagalba, jie nuvyko į įvykio vietą. Atvykus, bute buvo 6 kuopos pareigūnai. Bute, viename kambaryje buvo suguldyti sulaikyti šeši asmenys. Vienas pasakė, kad yra šeimininkas. Jis buvo labai sumuštas. Paaiškino, kad jam būnant namuose, į butą įsibrovė šeši kaukėti asmenys, jį sumušė, grasino ginklais. Bute matėsi grumtynių požymiai. Kai sulaikytuosius pradėjo vežti į komisariatą, I. T. ir D. V. nuėjo į 27 butą, kurio gyventojai papasakojo, kad per savo buto durų akutę pastebėjo kaip kaukėti asmenys pateko į butą. Po to išėjo į lauką ir kartu su kitais patruliais, vietovės apžiūros metu po balkonu rado du ginklus, mobilius telefonus. Jų akivaizdoje sulaikytųjų atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas, jis taip pat nenaudojo jokio smurto.

Liudytojas K. S. parodė, kad 2009-12-09 jam dirbant ir esant atsakingam už rinktinės pamainų išleidimą, apie 19.30 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS buvo gautas pranešimas apie ginkluotą užpuolimą Taikos g. 170-28, Vilniuje. Jam nuvykus į įvykio vietą pareigūnai jau buvo buto viduje, šeši asmenys gulėjo ant grindų didžiajame kambaryje surakinti antrankiais. Sumuštas nukentėjusysis sėdėjo virtuvėje, skundėsi skausmais. Jis, užėjęs į vidų ir su savimi turėta kamera šiek tiek nufilmavo, medžiagą rodė per „Žinias“. Turint informacijos, kad sulaikytieji buvo ginkluoti, lauke ieškojo įkalčių ir ant žemės prie balkono, maždaug 4 metrų atstumu nuo namo sienos aptiko du revolverius, iš kurių vienas buvo įsmigęs į žemę, o kitas gulėjo šalia ir kelis mobilius telefonus. Tuo metu lijo, matėsi žemė ir sniego nebuvo. Šių daiktų nelietė, laukė operatyvinių darbuotojų. Grįžus į butą, kolegos pasakė, kad rado šešias kaukes. Buvo nuspręsta visus asmenis pristatyti į PK.

Taip pat nuteistųjų kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga.

2009-12-09 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieta prie namo Taikos g.170, Vilniuje, tačiau iš kitos pusės nuo pagrindinio įėjimo. Po buto Nr. 28 balkonu maždaug dviejų metrų spinduliu matyti išmėtyti daiktai: dvi juodos spalvos odinės pirštinės, revolveris „BRNO“ Nr.541228, su būgne esančiais aštuoniais šoviniais, revolveris „ME 36“magnum su būgne esančiais keturiais šoviniais, keturi MRT „Samsung SGH-E720“, be SIM kortelės, „Sony Ericson Z530“su SIM kortele, „Nokia 3310“ su SIM kortele, „Nokia 6080“ su SIM kortele (t.1, b.l.6-7).

2010-02-22 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad rasti įvykio vietoje telefonai apžiūrėti ir laikomi prie baudžiamosios bylos, kaip daiktai, turintys reikšmę ikiteisminiam tyrimui (t.1, b.l. 8-15).

2009-12-09 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, tai trijų kambarių butas Taikos g.170-28, Vilniuje. Buto durys seifinės, spynos nepažeistos. Koridoriuje, virtuvėje bendra tvarka nepažeista. Dešinėje pusėje esančiame kambaryje- salone, kairėje pusėje ant sienos pakabintas televizorius, dešinėje pusėje prie sienos stovi sekcija. Šalia lovos prie lango, numestas tuščias juodos spalvos krepšys. Ant patalynės matyti kraujo žymė. Kambaryje yra balkonas, kur daiktai sudėti tvarkingai. Koridoriaus dešinėje dar vienas kambarys, kur dešinėj pusėj yra sekcija, virš jos lentynos, kairėje- ant sienos televizorius. Prie lango – lova ant kurios sudėta patalynė. Ant grindų mėtosi drabužiai. Sekcijoje per vidurį yra trys stalčiai, kurie visi atidaryti, o dviejų viršutinių priekinė dalis išlaužta. Stalčiuose sudėti įvairūs daiktai. Vonioje ant grindų guli rudos spalvos kairės rankos pirštinė, o skalbimo mašinoje – dešinės rankos rudos spalvos pirštinė. Koridoriuje po veidrodžiu guli cigarečių pakelis, po batų spintele matosi racija „Cobra“, prie įėjimo slenksčio į saloną – kraujo lašas. Salone ant fotelio yra kraujo dėmė bei kraujo dėmė pačiame kambario kampe prie įėjimo į balkoną. t.1, b.l. 20-33)

Iš įvykio vietos apžiūros fotolentelės matyti, kad sekcijos stalčiai atidaryti, iš kurių du sulaužyti, taip pat atidarytas komodos vienas stalčius bei atidarytos spintelės durelės, tai yra užfiksuoti daiktų paieškos požymiai. (t.1, b.l. 32-33)

2010-02-22 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta radijo stotis „Cobra MT 975“, rasta ir paimta apžiūrint įvykio vietą. (t.1, b.l. 36)

Specialisto išvada Nr. 140-(10707)-IS1-582, iš kurios matyti, kad tirti pateikti keturi šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai revolveriniai šoviniai (su PV užtaisu), skirti to paties kalibro įvairių modelių dujiniams revolveriams. Tirti pateikti aštuoni šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos (Čekija) 4 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniai, kurie skirti daugelio modelių 4 mm kalibro revolveriams. Visi tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti. ( t. 1, b.l. 66-67)

Specialisto išvada Nr. 140-(10703)-IS1-179, kurioje užfiksuota, kad tirti pateiktas revolveris yra Vokietijos pramoninės gamybos dujinis revolveris ME 38 Magnum Nr. 027889, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Tirti pateiktas kitas revolveris yra pramoninės gamybos (Čekija), 4 mm kalibro revolveris K. B. Nr. 541228, skirtas šaudyti 4 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie revolveriai priskiriami D kategorijos šaunamiesiems ginklams, abu revolveriai yra tinkami šaudyti. ( t. 1, b.l. 87-89)

2009-12-14 specialisto išvada Nr. G 4712/09(01), kurioje nurodyta, kad J. G. padaryta poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kaktos dešinės pusės išorinėje dalyje, apimant dešinio smilkinio priekinę sritį, dešinės ausies kaušelyje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose su kraujosruva apie obuolyje, apatinės lūpos raudonyje kairėje pusėje su muštine žaizda gleivinėje, ir ties vidurio linija, viršutinės lūpos raudonyje ties vidurio linija, nugaros srityje daugybinės kraujosruvos, dešinio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, muštinės žaizdos dešinio antakio apatinėje srityje, viršutinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai kairio dilbio apatiniame trečdalyje užpakaliniame – vidiniame paviršiuje ir dešinio dilbio viduriniame – apatiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Nustatyti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti aštuoniolikos trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu. ( t. 1 b.l. 118 - 120 )

2010-02-10 specialisto išvada Nr. G 521/10(01), iš kurios matyti, kad J. G. kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, galimai padarytas aplinkybėse nurodytu laiku. Kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas padarytas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasekoje. (t. 1 b.l. 124 - 126).

2010-05-17 specialisto išvada Nr. 140-(10699)-ISI-3702, iš kurios matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2009-12-09 apžiūrint įvykio vietą Taikos g. 170-28 Vilniuje, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su J. G. genotipu; ant tirti pateiktos pirštinės, paimtos iš vonios kambario 2009-12-09 apžiūrint įvykio vietą Taikos g. 170-28 Vilniuje, rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 26), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno žmogaus biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su E. K. genotipu; ant tirti pateiktos pirštinės, paimtos iš skalbimo mašinos 2009-12-09 apžiūrint įvykio vietą Taikos g. 170-28 Vilniuje, rasta tarpusavyje sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateiktos pirštinės, paimtos 2009-12-09 įvykio vietos apžiūros metu šalia namo Nr. 170 Taikos g., Vilniuje, tiriant pažymėtos Nr. 3, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno žmogaus biologiniai pėdsakai (pažymėta mėg. Nr. 30, Nr. 31), kurių genotipas sutampa su R. L. genotipu.; ant tirti pateiktos pirštinės, paimtos 2009-12-09 įvykio vietos apžiūros metu šalia namo Nr. 170 Taikos g., Vilniuje, tiriant pažymėtos Nr. 4, rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 18), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno žmogaus biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. Ž. genotipu; ant tirti pateiktos kaukės, paimtos 2009-12-09 apžiūrint įvykio vietą Taikos g. 170-28 Vilniuje, tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 32), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno žmogaus biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. Ž. genotipu; ant tirti pateiktos kaukės, paimtos 2009-12-09 apžiūrint įvykio vietą Taikos g. 170-28 Vilniuje, tiriant pažymėtos Nr. 2, rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. K. genotipu; ant tirti pateiktų kaukių, paimtų 2009-12-09 apžiūrint įvykio vietą Taikos g. 170-28 Vilniuje, tiriant pažymėtų Nr. 3 ir Nr. 4, rasta tarpusavyje sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateiktos kaukės, paimtos 2009-12-09 apžiūrint įvykio vietą Taikos g. 170-28 Vilniuje, tiriant pažymėtos Nr. 5, rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 38), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno žmogaus biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. K. genotipu; ant tirti pateiktos kaukės, paimtos 2009-12-09 apžiūrint įvykio vietą Taikos g. 170-28 Vilniuje, tiriant pažymėtos Nr. 6, rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 41), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno žmogaus biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. M. genotipu (t.5, b.l. 194-199).

LR BK 180 str. 3 d. numato atsakomybę tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Plėšimo dalykas yra svetimas turtas. Plėšimas gali būti padaromas trimis alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Nuteistieji bendrais veiksmais panaudojo nukentėjusiojo J. G. atžvilgiu fizinį smurtą: sudavė jam ne mažiau dešimt smūgių, smūgiuodami į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, bei smaugdami, taip padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau surišo jį ir taip atėmė galimybę priešintis. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada Nr. G 4712/09(01) nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. LR BK 180 str. 3 d. numatyta kvalifikuota sudėtis – plėšimo metu panaudojamas šaunamasis ginklas. Nors nė vienas nuteistasis neprisipažino turėjęs šaunamąjį ginklą, jo panaudojimas yra įrodytas. Visų pirma nukentėjusiojo parodymais, kur jis paaiškino, jog kaukėti asmenys įsiveržė į butą ir jis pamatė, kad vienas iš įsiveržusių asmenų turėjo pistoletą. 2009-12-09 apžiūros protokole užfiksuota, kad po buto Nr. 28 balkonu yra revolveris „BRNO“ Nr.541228, su būgne esančiais aštuoniais šoviniais, revolveris „ME 36“magnum su būgne esančiais keturiais šoviniais. Be to, liudytojas A. P. girdėjo, jog pro balkoną mėtomi daiktai, tuomet buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu rastų daiktų ir ginklų aplinkybės rodo, kad ginklai buvo išmesti ką tik, nes vienas iš revolverių vamzdžiu dar buvo įsmigęs į žemę. Nuteistųjų parodymus, kad jie neturėjo ginklų paneigia ir ta aplinkybė, kad po buto Nr. 28 balkonu kartu su ginklais ant išmestų ir rastų dviejų juodos spalvos odinių pirštinių rasti pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. L. ir A. Ž. genotipu. Taigi šaunamojo ginklo panaudojimas inkriminuotas pagrįstai. Plėšimas laikomi baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nagrinėjamoje byloje nuteistieji nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nusikaltimo vietoje buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu jie pasikėsino padaryti plėšimą.

Nuteistųjų versija dėl ėjimo pas nukentėjusįjį pakalbėti ar pagąsdinti dėl skolos grąžinimo yra neįtikinama ir vertintina kritiškai. Minėtą versiją paneigia nukentėjusiojo J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje apie tai, jog jis niekam nėra skolingas, bylų dėl turtinių reikalavimų jam nėra iškelta, jokių įsipareigojimų jis neturėjo, kartu su R. K. ir R. L. nėra buvęs A. Ž. servise ir nežino kur jis yra. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog skolos buvimą paneigia ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, pažindamas A. Ž. tik iš matymo, o A. Ž. patvirtinus jog su nukentėjusiuoju susipažinus 2009 metų pavasarį, jis 2009 m. balandžio 8 d. be rašytinio paskolos pakvitavimo neva perdavė J. G. 15000 Lt. Be to, A. Ž., R. K. ir R. L. šias aplinkybes iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme ir praėjus beveik vieneriems metams po įvykio.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistųjų parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems. Iš tiesų, R. L., V. K., V. M. parodė, kad turėjo kepures, tačiau jos nebuvo užmautos ant veidų, tuo tarpu E. K., A. Ž. ir R. K. parodė, kad kaukes buvo užsidėję, R. K. nurodė priežastį - kad nepažintų nukentėjusysis. Vieni nurodo, kad kaukės buvo padalintos, kažkas jiems išdalino, kiti – kad tai paprasčiausias sutapimas. Pirmosios instancijos teismas apžiūrėjo daiktinius įrodymus- kaukes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad jos yra visiškai identiškos ir iš anksto paruoštos nusikalstamai veikai daryti. R. L. nurodė, kad visi šešiese susitiko Justiniškėse prie Maksimos parduotuvės, A. Ž. nurodė, kad su R. K. nuvykus pas nukentėjusįjį, laiptinėje sutiko R. L. ir 3 nepažįstamus asmenis. Nuteistųjų parodymus apie tai, jog nukentėjusiajam smūgius sudavė tik R. L. ir A. Ž. kelis smūgius, paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuris paaiškino, kad mušė visi nuteistieji. Specialisto išvadoje nurodyta, jog kūno sužalojimai padaryti aštuoniolikos trauminių poveikių pasekoje.

Akivaizdu, jog nuteistieji į nukentėjusiojo butą įsiveržė turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą. Nukentėjusysis, apklaustas pirmosios instancijos teismo metu, paaiškino, kad girdėjo triukšmą tamsiame kambaryje verčiant daiktus, kažko ieškant. Kol vieni jį mušė, kiti rausėsi po daiktus, reikalavo raktų. Be to, iš 2009-12-09 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, tai trijų kambarių butas Taikos g.170-28, Vilniuje. Koridoriaus dešinėje kambarys, kur dešinėj pusėj yra sekcija, virš jos lentynos, kairėje- ant sienos televizorius. Prie lango – lova ant kurios sudėta patalynė. Ant grindų mėtosi drabužiai. Sekcijoje per vidurį yra trys stalčiai, kurie visi atidaryti, o dviejų viršutinių priekinė dalis išlaužta. Stalčiuose sudėti įvairūs daiktai. Vonioje ant grindų guli rudos spalvos kairės rankos pirštinė, o skalbimo mašinoje – dešinės rankos rudos spalvos pirštinė. Iš įvykio vietos apžiūros fotolentelės matyti, kad sekcijos stalčiai atidaryti, iš kurių du sulaužyti, taip pat atidarytas komodos vienas stalčius bei atidarytos spintelės durelės, tai yra užfiksuoti daiktų paieškos požymiai. Taigi akivaizdu, kad buvo ieškoma vertingų daiktų.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 3 d. padaromas tik tiesiogine tyčia. Nuteistieji R. K., E. K., V. K., A. Ž. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistieji suvokė, kad įsibraudami į butą ir grasindami ginklais bei panaudodami fizinį smurtą prieš J. G., suduodami jam ne mažiau dešimties smūgių, smūgiuodami į galvos sritį ir įvairias kūno vietas bei smaugiant nukentėjusįjį, taip padarydami J. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau surišdami jį ir taip atimdami galimybę priešintis, kėsinosi pagrobti svetimą turtą, numatė savo veikimo pasekmes ir jų norėjo. Nusikaltimas buvo iš anksto apgalvotas, suplanuotas, tai patvirtina aplinkybės, kad nuteistieji turėjo du šaunamuosius ginklus, buvo su kaukėmis, veikė bendrai iš anksto susitarę.

LR BK 180 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų metų iki aštuonerių metų be jokių alternatyvių bausmės rūšių.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Skirdamas bausmę E. K. teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje 2 kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu, kurį įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse įstaigose negydytas bei priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, jo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgė į tai, kad jis teistas 1 kartą, veiką padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytą tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka baustas, psichiatrinėse įstaigose negydytas bei priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, jo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Skirdamas bausmę A. Ž., teismas atsižvelgė į tai, kad jis teistas 1 kartą, veiką padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytą tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse įstaigose negydytas bei priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, jo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam skirtina sankcijos ribose numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę R. K., teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka psichiatrinėse įstaigose negydytas bei priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, jo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už patirtą didžiulį dvasinį sukrėtimą, baimę, fizinį skausmą, emocinę depresiją ir dvasinius išgyvenimus ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo patyrė nepatogumų, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dėl nusikalstama veika padarytų sveikatos sutrikimo padarinių (kaklo slankstelių sužalojimo, psichikos sutrikimų) apribotos jo galimybės žaidžiant krepšinį mėgėjiškoje lygoje ir taip užsidirbti pragyvenimui lėšų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, į tai, kad padarytas nusikaltimas tyčinis, jog atsiradusias pasekmes kaltinamieji sukėlė brutaliais veiksmais, į tai, jog nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, į nuteistųjų turtinę padėtį – jie nedirba, turto ir lėšų neturi, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, priteisė iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiojo naudai 20 000 Lt. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies.

Nukentėjusysis J. G. turėjo 1500 Lt išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio byloje, paslaugų apmokėjimu. Šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais (t. 5, b.l. 43) ir jas pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistųjų.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas 294,33 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo J. G. gydymo išlaidų priteisimo, pagrįstas ir pagrįstai patenkintas, nurodytą sumą solidariai priteisiant iš nuteistųjų.

Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir įvertintais įrodymais.

Toliau kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliacinio skundo atskirai. Argumentų, apie kuriuos jau pasisakė, papildomai nekartoja.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad kaltinamajame akte nepilnai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, tai pažeidė jo teisę tinkamai pasirengti gynybai. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje neužsimenama apie tai, kad nuteistieji kažkokiu būdu kėsinosi į plėšimo objekto neatsiejamą dalį – turtą. Kolegija pažymi, kad nors nei kaltinamajame akte, nei nuosprendžio aprašomojoje dalyje nebuvo tiksliai suformuluota, kad nuteistieji kėsinosi pagrobti svetimą turtą, tačiau tai akivaizdu, logiškai išplaukia iš kaltinimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad R. K. nesuprato kuo yra kaltinamas, juolab, kad turėjo kvalifikuotą advokato pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde cituojamos nukentėjusiojo apklausų dalys ir nurodoma, kad nukentėjusysis paaiškino, jog nuteistieji įvykio metu iš jo nieko nereikalavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visose apklausose nukentėjusysis paaiškino, kad kol vieni jį mušė, kiti naršė kambariuose, kažko ieškojo. Taip pat nukentėjusysis yra nurodęs, kad nuteistieji rausėsi po daiktus, reikalavo raktų. Bute yra du tamsūs kambariukai, vienas iš jų yra rakinamas, ten nukentėjusiojo tėvų pinigai. Taigi aišku, kad nors nukentėjusysis nenurodo, kad nuteistieji iš jo reikalavo pinigų ar konkretaus turto, tačiau jų tyčia pagrobti svetimą turtą įrodyta ir tai išanalizuota aukščiau.

Taip pat nuteistasis nurodo, kad nebuvo pateikta kaltinimo, kad nukentėjusiajam buvo grasinama šaunamuoju ginklu. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto, jame nurodyta, kad nuteistieji grasino ginklais. Iš bylos medžiagos aišku, kad tie ginklai yra revolveriai. Kadangi nusikaltimas buvo suplanuotas, jam buvo pasiruošta, visi veikė kartu vieninga tyčia, todėl kvalifikuota sudėtis inkriminuota tinkamai, pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl nuteistojo V. K. ir jo gynėjo adv. A. Burinsko apeliacinio skundo.

Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad nuteistieji tarpusavyje buvo susitarę tik atšvęsti gimtadienį, tik vėliau užėjo pas nukentėjusįjį pasikalbėti dėl skolos grąžinimo. Apie jokį plėšimą negalvojo. Toks skundo argumentas nepagrįstas, paneigtas byloje surinktais ir įvertintais, aukščiau aptartais įrodymais. Vieningą tyčią jau parodo veiksmų bendrumas, visi buvo apsirengę tamsai, buvo su vienodomis kaukėmis. Taip pat skunde nurodoma, kad nepaneigta, jog nukentėjusysis buvo skolingas R. L. 500 lt, o A. Ž. 15 000 lt. Tačiau apie tai apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų skolos buvimą. Be to, A. Ž. patvirtino, jog su nukentėjusiuoju susipažino 2009 metų pavasarį, ir jis 2009 m. balandžio 8 d. be rašytinio paskolos pakvitavimo neva perdavė J. G. 15000 Lt. Ši versija yra neįtikinama, nepagrįsta, vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentas, kad tai, jog nuteistieji nieko nepagrobė, patvirtina, kad tikslo padaryti plėšimą nuteistieji neturėjo, yra nepagrįstas. Kaip minėta, ir kaip akivaizdu iš bylos medžiagos, nuteistieji nusikaltimo nebaigė, kadangi juos nusikaltimo vietoje sulaikė policijos pareigūnai. Juolab, kad nuteistieji yra nuteisti už pasikėsinimą padaryti plėšimą.

Kitas apeliacinio skundo argumentas – pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi visuma byloje surinktų įrodymų – nukentėjusiojo, liudytojų (kaimynų), liudytojų (pareigūnų) parodymais, rašytine bylos medžiaga, kurie yra išanalizuoti aukščiau.

Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo adv. A. Burinsko apeliacinis skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad liudytojai O. J. ir E. J. skirtingai nurodė įvykio aplinkybes, jų parodymai padriki. Toks skundo teiginys yra niekuo nepagrįstas, deklaratyvus, minėtų liudytojų parodymai sutampa esminėse detalėse, jie nurodė, kad įvykio vakarą nuteistieji įsiveržė į butą, buvo su kaukėmis, iš kaimyninio buto girdėjosi grumtynių ženklai, trankymasis, apie ką buvo pranešta policijai. Skundo teiginys, kad liudytojai (pareigūnai) skirtingai nurodė atvykimo į įvykio vietą laiką, atmestinas, tai nedaro nuosprendžio neteisėto ar nepagrįsto ir nepaneigia nuteistojo dalyvavimo nusikaltime.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo jokie santykiai nesiejo, todėl neaišku kodėl teismas padarė išvadą, kad nuteistasis turėjo tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą. Visiškai nesuvokiama ką nuteistasis nori tuo pasakyti, kokią aplinkybę paneigti ar patvirtinti, ir juo labiau, kokią sąsają turi šis faktas. Tai, kad pats E. K. su nukentėjusiuoju nebendravo, dar nerodo, kad nuteistasis negalėjo turėti tikslo apiplėšti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis pažinojo kitus, su nuteistuoju E. K. buvusius asmenis.

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo.

Nuteistasis skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš LR BK 180 str. 3 d. į 294 str. 1 d. Pagrindinis skundo argumentas yra tai, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, jokių kaukių nebuvo, o liudytojai O. J. ir E. J. nematė kas įsiveržė į butą.

Pagal LR BK 294 str. dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, numatytą CK 1.136 str., kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama - tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas laiko teisę priklausančią jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Šių veiksmų dalyvis turi būti susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, jog nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą, patenkinti reikalavimus. Pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-509/2008). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolos reikalavimo ir pinigų perdavimo versija prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kurias paneigia nukentėjusiojo J. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje apie tai, jog jis niekam nėra skolingas, bylų dėl turtinių reikalavimų jam nėra iškelta, jokių įsipareigojimų jis neturėjo, kartu su R. K. ir R. L. nėra buvęs A. Ž. servise ir nežino kur jis yra. Apie versiją dėl skolos teismas jau pasisakė. Be to, pažymėtina, kad LR BK 294 str. 1 d. privalomas požymis yra padaryta didelė žala. Šiuo konkrečiu atveju tokia žala nepadaryta, todėl ir svarstymo dėl veikos perkvalifikavimo į LR BK 294 str. 1 d. negali būti.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, nenuoseklūs. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo parodymai nuo pat pradžių vienodi, išsamūs. Skundo argumentas, kad liudytojai (kaimynai) O. J. ir E. J. nematė kas įsiveržė į butą, nepaneigia tos aplinkybės, kad nuteistasis A. Ž. įvykio metu buvo nukentėjusiojo bute. Skundo teiginys, kad kaukių nebuvo, tai buvo tik sportinės kepuraitės yra visiškai nepagrįstas, apie tai teismas jau pasisakė.

Nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai motyvavo bausmės skyrimą nuteistajam. Nuteistajam A. Ž., atsižvelgus į tai, kad jis teistas 1 kartą, veiką padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytą tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse įstaigose negydytas bei priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, jo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Taigi kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

N. R. K., E. K., V. K. ir jo gynėjo adv. Anatolijaus Burinsko, A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Ryšardas SkirtunasTeisėjai (parašas) Audronė Kartanienė(parašas) Stasys LemežisNuorašas tikras:Teisėjas R.Skirtunas