Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamai M. L., jos atstovui Ovidijui Norkui (2016 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti (nurodė, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) nėra atleista, tačiau faktiškai pareigų nebeatlieka), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L., dirbdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido R. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. dirbti UAB (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), naudai statybos objektuose, tai yra renovuojamuose daugiabučiuose Kupiškyje: A. Purėno g. 8, P. Mažylio g. 24, Technikos g. 5 ir 9A, ir Vytauto g. 54 A, apdailininku, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, šiais veiksmais nesilaikė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų.

M. L. kaltės dėl jai inkriminuojamo pažeidimo nepripažįsta, parodė, jog bendrovėje, kurioje ji dirbo direktore, pagal nusistovėjusią tvarką apie asmens įdarbinimą ar jų atleidimą buvo pranešama prieš dieną, apie tai pranešdavo darbų vadovas, kuriam buvo reikalingi darbininkai ar kuris pranešdavo apie atleidimą iš darbo, buhalterė sutvarkydavo įdarbinimo ar atleidimo darbuotojus ir tas pats darbų vadovas ar kitas asmuo, vykstantis į objektą, kuriame dirbdavo įdarbinamas asmuo, nuveždavo dokumentus pasirašyti įdarbinamam ar atleidžiamam asmeniui. Parodė, jog pagal tą pačią tvarką į bendrovę buvo įdarbintas ir R. S. – darbų vadovas penktadienį pranešė, kad R. S. reikia įdarbinti nuo pirmadienio, atsiuntė reikalingus duomenis, buvo paruošti dokumentai, o pirmadienį, tai yra rugsėjo 7 d., nuvežti į Kupiškį ir perduoti R. S.. Kodėl šis teigia, kad jam nebuvo įteikta darbo sutarties egzempliorius ar jis jos nepasirašė, jai nežinoma. M. L. dėl R. S. atleidimo paaiškino, jog, prieš atleidžiant R. S. iš darbo, jai paskambinęs darbų vadovas V. G. pasakė, kad reikia atleisti R. S. už pravaikštas. Ji sprendimą atleisti R. S. priėmė 2015 m. spalio 7 d., tačiau įsakymo dėl atleidimo už pravaikštas nesurašė. 2016 m. spalio 13 d. paskambinęs jai V. G. nurodė, jog yra atvykę darbų inspekcijos pareigūnai ir nustatė, kad R. S. dirba be sutarties, V. G. klausė, kodėl R. S. atleistas. Sužinojusi kad R. S. dirba, ji buhalterei N. S. pasakė daryti korekcijas duomenų bazėje, taisymus. M. L. neigia pati pranešusi VSDFV apie R. S. atleidimą iš darbo, taip pat neigia informavusi apie netikslumų ištaisymą, nes pati nesinaudoja elektroniniu parašu, už ją tai darė įmonės buhalterė N. S..

Motyvuojamoji dalis

Nors M. L. kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo nepripažįsta, jos kaltė įrodyta šiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

Liudytojas R. S. parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. lapkričio 2 dienos, kada nusprendė išeiti savo noru. Paaiškino, jog jo darbo vadovu buvo V. G., kuris ir duodavo nurodymus, ką reikia dirbti. Iš darbo išėjo, nes buvo nepatenkintas darbo užmokesčiu. Apie tai, kad jis 2016 m. spalio 13 d., apsilankius objekte darbo inspekcijos pareigūnams ir nustačius, kad jis nėra įtrauktas į darbuotojų sąrašą, jam nebuvo žinoma.

Liudytojas V. G. parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu Kupiškio rajone vykdomiems renovacijos darbams dirbo apie pusantrų metų, nuo 2016 m. kovo 31 d. buvo atleistas dėl darbdavio kaltės. Parodė, jog dirbdamas bendrovėje ir organizuodamas darbus Kupiškio rajone ieškodavo bendrovei darbuotojų, spręsdavo dėl jų priėmimo, duomenis elektroniniu paštu perduodavo bendrovės direktorei M. L., buvo paruošiami reikalingi dokumentai, kurie jo ar bendrovės vadybininko būdavo pristatomi į Kupiškio rajoną, pasirašomi įdarbinamo asmens ir grąžinami atgal. Pagal tokią pačią procedūrą vykdavo ir darbuotojų atleidimai iš bendrovės. Apie R. S. įdarbinimą paaiškino, jog šis į darbą buvo priimtas kartu su vienu ar dviem asmenimis, vienas iš jų buvo kažkoks giminaitis, bendrovėje R. S. pradirbo apie 3 mėnesius. R. S. pradėjus dirbti, 2015 m. spalio 13 d. atvykę darbo inspekcijos pareigūnai nustatė, jog R. S. buvo anksčiau atleistas ir į bendrovės darbuotojų sąrašą nebuvo įtrauktas. Kodėl taip atsitiko, jis nežino, spėja, kad gal per klaidą, nes jis pats nei M. L., nei bendrovės buhalterei N. S. neskambino ir nesakė, kad R. S. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nes šis jo prieš 2015 m. spalio 13 d. nėra rašęs, jis taip pat M. L. nesakė, kad R. S. reikia atleisti už pravaikštas. R. S., kaip ir kiti, ką pasakydavo, tą ir dirbdavo, asmeninės iniciatyvos nerodė, bet į darbą ateidavo, pravaikštų nebuvo.

Liudytoja N. S. parodė, jog 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, tvarkydavo buhalterinius dokumentus, taip pat ruošdavo darbo sutartis su darbuotojais, juos perduodavo direktorei M. L.. Parodė, jog pati ji nebuvo įgaliota nei sudarinėti sutarčių su asmenimis, nei jų atleisti iš darbo, visa tai atlikdavo direktorė M. L., kuri pati pasirašydama elektroniniu parašu apie priimtus sprendimus dėl priėmimo į darbą, atleidimus pranešdavo VSDFV. Liudytoja N. S. parodė, kad ji pati už M. L. nepasirašinėdavo šios elektroniniu parašu, M. L. tai darydavo pati. Paaiškino, jog duomenis darbo sutartims parengti (asmenų vardus, pavardes, asmens kodus, kitus reikalingus duomenis) ji gaudavo iš pačios direktorės ar darbų vadovų, dokumentus parengusi perduodavo M. L.. Apie konkrečiais R. S. priėmimo į darbą, jo atleidimo iš darbo aplinkybes nieko konkretaus neprisiminė, išskyrus tai, kad M. L. jos klausė, ką daryti, nes darbo inspekcijos pareigūnai surado dirbantį R. S., nors jis pagal pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui buvo atleistas iš bendrovės. M. L. jai sakė, kad R. S. buvo atleistas per klaidą. Ji pasiūlė M. L. padaryti taisymus ir VSDFV pranešti, kad duomenys apie R. S. atleidimą pateikti per klaidą, ką ši ir padarė.

Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto (7-8 b. l.) matyti, jog 2015 m. spalio 13 d. atlikus patikrinimą statybos objekte, tai yra renovuojamame daugiabutyje Kupiškio m., A. Purėno g. 8, kuriame darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini), rastas dirbantis R. S., apie kurio įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) VSDVF nustatyta tvarka nėra pranešusi. Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo (12 b. l.) matyti, jog 2015-10-13 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąraše nėra dirbančio asmens R. S.. Iš pažymos (13 b. l.) matyti, jog apie R. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2015-10-07 VSDFV Vilniaus skyriui UAB (duomenys neskelbtini) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pranešė 2015-10-12 16.09 val., o 2015-10-13 14.15 val. UAB (duomenys neskelbtini) patikslino, kad dėl R. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2015-10-07 buvo klaidingai pateikta, abu pranešimus kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė direktorė M. L.. Iš VĮ Registrų centro išrašo (18 b. l.) matyti, jog M. L. UAB „Žarutis“ direktore išrinkta 2014-07-14, ji direktore buvo ir išrašo išrašymo dieną 2015-11-27. Iš prašymų (19, 23 b. l.), daro sutarties (20-22 b. l.), matyti, jog R. S. prašymą dėl priėmimo į darbą surašė 2015-09-04, tą pačią dieną buvo sudaryta darbo sutartis tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini), 2015-11-02 R. S. surašė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru ir tą pačią dieną buvo atleistas. Iš pranešimų VSDFV (24-28 b. l.) matyti, jog UAB „Žarutis“ 2015-09-04 pranešė apie R. S. ir V. K. socialinio draudimo pradžią, 2015-10-13 pateikė prašymą dėl duomenų tikslinimo ir nurodė, jog duomenys apie R. S. atleidimą 2015-10-07 buvo pateikti klaidingai, o 2015-11-03 UAB „Žarutis“ VSDFV pranešė apie R. S. socialinio draudimo pabaigą nuo 2015-11-02. Iš VSDFV išrašo (33-34 b. l.) matyti, jog R. S. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015-09-07 iki 2015-11-02, jam UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 75,10 Eur užmokesčio sumą. Iš VSDFV pažymos (54 b. l.) matyti, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) 2015-10-07 buvo atleistas V. K.. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos (66 b. l.) matyti, jog apie V. K. socialinio draudimo pabaigą 2015-10-07 UAB (duomenys neskelbtini) informavo 2015-10-12 16.09 val., pranešimą pasirašė bendrovės direktorė M. L..

Už nelegalų darbą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) 98 straipsnyje yra apibrėžtas nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant ar jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorė M. L., 2016 m. spalio 12 d. 16.09 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė pranešimą apie R. S., dirbusio UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugsėjo 7 d., atleidimą iš UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 7 d., tačiau R. S. nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. dirbo bendrovės naudai, su juo šiuo laikotarpiu nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jam neišduotas antrojo darbo sutarties egzempliorius bei ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą. Teismas pripažįsta, jog šiais veiksmais M. L., kaip direktorė, būdama bendrovės direktore (darbdaviu), nesilaikė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų, tai yra tyčia sąmoningai leido R. S. bendrovėje dirbti nelegalų darbą, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal DK 41³ straipsnio 1 dalį. Teismas atmeta M. L. teiginius, jog ji priėmė sprendimą R. S. atleisti iš darbo nuo 2015 m. spalio 7 d. už pravaikštas, tačiau atleidusi R. S., pati apie atleidimą iš darbo nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, be to, šie M. L. parodymai yra paneigti: VSDFV pažyma (13 b. l.), jog apie atleidimą iš darbo pranešimą kvalifikuotu elektroniniu parašu 2015-10-12 pasirašė M. L.; liudytojo V. G., bendrovėje dirbusio darbų vadovu, parodymais, jog apie R. S. pravaikštas jis M. L. nesakė, nes šis į darbą ateidavo, jokio prašymo atleisti iš darbo tuo laikotarpiu R. S. nerašė; liudytojos N. S., bendrovėje dirbusios buhaltere, parodymais, kad visus pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui M. L. kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašydavo pati, ji, liudytoja N. S., nei pranešimų teritoriniam skyriui pasirašyti, nei žmones priimti į darbą, nei juos atleisti, nebuvo įgaliota; pačio R. S. parodymais, jog prašymo atleisti iš darbo jis nerašė. Tai, kad M. L. savo parodymais siekia išvengti atsakomybės, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą teigė, kad buvo suklysta (sumaišytos darbuotojų pavardės pranešant VSDFV apie vieno iš jų atleidimą), tačiau nustačius, kad klaidos nebuvo (VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta tiek apie V. K., tiek apie R. S. atleidimą nuo 2015-10-07) (13, 66 b. l.)), M. L. bylą nagrinėjant iš naujo iš esmės pakeitė savo parodymus ir pasirinko kitą gynybinę versiją, kuri teismo neįtikino. Tačiau teismas iš M. L. inkriminuoto pažeidimo esmės šalina aplinkybę, jog bendrovėje R. S. nelegaliai dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 7 dienos, nes byloje yra tiek jo 2015-09-04 prašymas priimti į darbą (19 b. l.), tiek pranešimas apie R. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią, išsiųstas 2015-09-04, kas patvirtina, jog pradinės procedūros dėl R. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios, kas yra svarbu vertinant, ar yra nelegalus darbas, buvo atliktos. Pats R. S. pirminio paaiškinimo metu sakė, jog su juo nebuvo sudaryta sutartis, jam neišduotas sutarties egzempliorius priimant į darbą nuo 2015-09-07 (9 b. l.), tačiau apklausiant jį kaip liudytoją 2016 m. kovo 3 d. teismo posėdyje nurodė, jog prašymą dėl priėmimo į darbą surašė prieš pradedant dirbti 2015-09-07, šio prašymo egzempliorių perdavė V. G., taip pat parodė, jog darbo sutartį pasirašęs irgi tą savaitę, kai pradėjo dirbti (58 b. l.). Tai yra R. S. teismo posėdyje liudijo priešingai, nei nurodė paaiškinime, todėl besąlygiškai tikėti ir remtis R. S. pradiniais paaiškinimais apie tai, kad su juo nebuvo sudaryta sutartis, nebuvo įteiktas darbo sutarties egzempliorius, nepatvirtinus šių parodymų objektyviais įrodymais, nėra pagrindo. Šis pažeidimo esmės patikslinimas, laikotarpio pašalinimas faktinių pažeidimo aplinkybių nepakeitė, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties nepablogino, teisių nepažeidė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas M. L. lengvinančia aplinkybe nelaiko tos aplinkybės, kad kaltininkė savo noru pašalino padarytą žalą (nustačius pažeidimą M. L. VSDFV teritoriniam skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė pranešimą apie neva klaidingais pateiktą pranešimą apie R. S. atleidimą (28 b. l.)), tačiau šis pranešimas pateiktas ne dėl to, kad buvo siekiama savo noru pašalinti pažeidimu padarytą žalą, bet siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Skiriant administracinę nuobaudą M. L. už padarytą pažeidimą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nelegalus darbas statybos versle, tačiau šis nelegalus darbas truko neilgai, žala valstybei nėra padaryta (nustačius pažeidimą, jis buvo pašalintas), nelegalus darbuotojas aptiktas ne pagal gautą informaciją, bet atliekant eilinį patikrinimą, taip pat nenustatyta, kad bendrovėje tokia ydinga praktika būtų plačiai paplitusi). Taip pat teismas atsižvelgia ir į asmenybę – anksčiau teismo neteista, administracine tvarka nebausta, nėra jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pripažįstama , jog nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti M. L. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatyti sankcijos minimumo ribose. Pagrindų, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytas administracinės atsakomybės išimtis, nenustatyta. Paskyręs nuobaudos vykdymą, atsižvelgęs į baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę, šeiminę padėtį, išdėsto 10 mėnesių laikotarpiui.

Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. priteisiamos valstybės patirtos proceso išlaidos dėl liudytojui V. G. išmokėtų 45,50 Eur už atvykimą liudyti 2016-07-28 ir 2016-11-24 teismo posėdžiuose (175-182 b. l.) (ATPK 249 straipsnio 2 dalis, BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir nubausti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant M. L. pirmąją 86 € (aštuoniasdešimt šešių eurų) įmoką sumokėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. (nutarimą apskundus – iki nutarimo įsiteisėjimo mėnesio paskutinės dienos), toliau kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, išskyrus paskutinę 92 € (devyniasdešimt dviejų eurų) įmoką, mokant po 86 € (aštuoniasdešimt šešis eurus).

Išieškoti iš M. L. valstybės naudai 45,50 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 50 centų) proceso išlaidų.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis