Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-18 · Administracinė byla Nr. I-3016-643/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-18
Bylos Nr.
I-3016-643/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01058-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Pareiškėjas
R. M.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3016-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-01058-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. M. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas priteisti 40000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LTI-K) perpildytose kamerose. Jose trūko erdvės, nes stovėjo dviaukščiai gultai ir kalėjo daug asmenų, trūko oro, nes kamerose būdavo rūkoma, ant sienų buvo pelėsis. Tai kėlė emocinius ir psichologinius nepatogumus. Perkėlus jį į Marijampolės pataisos namus, kalėjimo sąlygos taip pat neatitiko higienos reikalavimų: kameros perpildytos, dėl to kildavo konfliktų tarp nuteistųjų. Pareiškėjas pažymi, kad ir transportavimas tarp kalinimo įstaigų vykdavo pažeidžiant saugumo taisykles: nebuvo saugos diržų, 4 kv. m. automobilyje veždavo 8-12 žmonių. Remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 641 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999 6.15 punktu, pagal kurį vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau 5 kv. m. kameros ploto. Dėl neturtinės žalos atlyginimo remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, 6.250 straipsnio 7 dalimi taip pat 2006 metų Europos ministrų komiteto rekomendacija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika. Nurodė, jog dėl nežmoniškų, antisanitarinių kalinimo sąlygų LTI-K ir Marijampolės pataisos namuose, patyrė didžiulę dvasinę, psichologinę ir neturtinę žalą, pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė dirglus, kankina nemiga. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti 40000 Lt neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime (b. l. 11–12) į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitinka Konvojavimo taisyklių 145­-148 punktų reikalavimus. Be to, pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai teigiamai įvertino esamą specialiosios paskirties transporto būklę. Visada yra užtikrinama, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės. Paaiškino, kad šiai dienai Viešojo saugumo tarnyba neturi jokių duomenų apie pareiškėjo raštu ar žodžiu pareikštas pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime (b. l. 42–46) į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad R. M. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m. gruodžio 8 d. Pataisos namų nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimu ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 7/07-379 bausmę atlikinėti buvo paskirtas į 14-tą nuteistųjų būrį, 141 brigadą. Šiame būryje bausmę atlieka iki dabar. Visu minėtu bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis pataisos įstaigos administracijos neprašė būti perkeliamas į kitą būrį. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad dėl perpildytų kamerų trūko erdvės, negalėjo pajudėti. Paaiškino, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse - pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Bendras 14-tam nuteistųjų būriui priklausančių patalpų, po kurias ne miego metu nuteistieji gali laisvai judėti, plotas yra 209,47 kv. m. Gyvenamųjų patalpų plotas susideda iš 2 miegui skirtų gyvenamųjų kambarių ir virtuvės (Nr. 1-19), viso šis plotas sudaro 168,95 kv. m. Tuo tarpu nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki dabar šio būrio vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius yra 50 nuteistųjų, ir tai neviršija teisės aktuose įtvirtinto minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimo. Dėl neturtinės žalos priteisimo, paaiškino, kad neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo ženklių moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Todėl, Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundą (b. l. 62–70) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas į LTI-K atvyko 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir buvo laikomas iki 2012 m. kovo 1 d. Paaiškino, jog anksčiau Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose vienam asmeniui ne mažiau kaip 5 kv. m. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą, t.y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui. Paaiškino, kad LTI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad LTI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į LTI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką bei švarą kamerose, reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodamas į kameras, karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, LTI-K yra sudaręs ir paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad remontas LTI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Taip pat pažymėjo, kad LTI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Paaiškino, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atkreipė dėmesį, kad esant būtinumui pareiškėjui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, tinkamas gydymas, skiriami vaistai. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nėra galimybės pajudėti, paaiškino, kad suimtieji kasdien ne mažiau kaip vieną valandą turi teisę pasivaikščioti gryname ore, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Dėl neturinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė.

Pareiškėjas, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTI-K, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovai ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie buvo informuotitinkamai (b. l. 108, 112–114). Administracinė byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Pareiškėjas R. M. pirmą kartą į LTI-K buvo atvežtas 2009-08-10 ir laikomas iki 2011-12-08, kol išvyko į Marijampolės pataisos namus. Antrą kartą buvo atvežtas į LTI-K 2012-01-19 ir buvo laikomas iki 2012-03-01, kol vėl išvyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 62–67, 71–72).

Nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (buvusi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“) teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus LTI-K (b. l.73–83).

Nuteistasis R. M. iš LTI-K į Marijampolės pataisos namus buvo etapuotas 2011-12-08, 2012-03-01 (b. l.30–32, 39–41), iš Marijampolės pataisos namų į LTI-K buvo etapuotas 2012-01-19, 2012-01-26 (b. l. 33–38).

2011 m. gruodžio 13 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-379, R. M. buvo paskirtas į 14 būrį, 141 brigadą (b. l. 47–48). Vidutinis sąrašinis šio būrio nuteistųjų skaičius yra 50 nuteistųjų (b. l. 58).

Iš 2013 m. balandžio 18 d. Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistės pažymos Nr. 55/04-214 matyti, kad nuteistasis R. M. nuo atvykimo sistemingai lankė ir aktyviai dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, programose. Dėl psichologinių problemų, kurių priežastimi galėjo būti santykiai su administracija, nepriimtinos gyvenimo sąlygos ar konfliktai būryje, nuteistasis nebuvo kreipęsis (b. l. 60).

Iš LTI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymų Nr. 24-1521, Nr. 24-1514, Nr. 24-1523, Nr. 24-1518 matyti, kad pareiškėjas būdamas LTI-K laikotarpiu nuo 2009-08-11 iki 2012-10-26 su žodiniais ir rašytiniais pareiškimais, prašymais ar skundais dėl gyvenimo sąlygų nesikreipė (b. l. 85–89).

Byloje kyla ginčas: dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTI-K, pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. dėl per mažo kamerų ploto, netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime; dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki dabar dėl per mažo kameros ploto, netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose; ir dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl nesaugaus bei perpildyto transportavimo iš vienos įstaigos į kitą. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovų deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų LTI-K

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma. Anksčiau galiojusioje (nuo 1999 m. lapkričio 1 d.) Lietuvos higienos normoje HN 76:1999, buvo nustatyta, kad gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims turi būti ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui. Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte pagal kurį, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. vasario 29 d. buvo kalinamas LTI-K. Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dalį dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. balandžio 10 d. taikytina Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurioje nustatytas minimalus 5 kv. m. kameros plotas, o dėl reikalavimo dalies dėl minimalaus ploto laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. – taikytina Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame įtvirtintas reikalavimas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. kameros plotas vienam asmeniui.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 62–67, 71–72), nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. vasario 29 d. LTI-K kalėjo iš viso 891 dienų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš esmės visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį, t.y. apie 2,5 metų, išskyrus konkrečias atsakovo nurodytas dienas, pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė nei į 5 kv. m, nei į 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto kameroje. Nors šie įrodymai ir patvirtina, kad LTI-K administracija tik atsiradus galimybei, ėmėsi aktyvių veiksmų perkelti pareiškėją arba iš jo kameros kalinius į kitas laisvesnes kameras, t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, taip pat nors atsakovas pripažįsta, kad kalinamųjų skaičius LTI-K nuolat viršijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau teismo nuomone, toks pareiškėjo kalinimo vykdymo būdas ir metodas sukėlė jam sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. LTI-K veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkto nuostatas, neužtikrinant jam minimalaus 5 kv. m. ir tam tikru laikotarpiu – 3,6 kv. m. ploto. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose

Bylos duomenimis, R. M. 2011 m. gruodžio 8 d. buvo pristatytas atlikti bausmės į Marijampolės pataisos namus. 2011 m. gruodžio 13 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-379 buvo paskirtas į 14 būrį, 141 brigadą (b. l. 47–48). Pareiškėjo teigimu, pataisos namų gyvenamosios patalpos yra perpildytos, dėl trinties kyla konfliktai.

Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą reglamentuoja 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 11¹.1 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Ši teisės aktų nuostata galioja nuo 2010 m. balandžio 26 d. Iš byloje esančios 14 būrio patalpų schemos (b. l. 54), matyti, kad 14 būrys susideda iš 7 erdvių patalpų, kurių bendras plotas yra 211,35 kv. m. ir po kurias ne miego metu gali laisvai judėti nuteistieji: tualeto ir prausyklos patalpa yra atskira nuo kitų patalpų ir yra 11,58 kv. m. ploto, nuteistųjų miegui skirtos 2 patalpos, kurių bendras plotas yra 153,75 kv. m., patalpoje Nr. 1-21 yra įrengta būrio nuteistiesiems skirta virtuvėlė 9.58 kv. m. ploto, patalpoje Nr. 1-28 šiuo metu įrengtas nuteistųjų 11,30 kv. m. poilsio kambarys, dar priklauso erdvus koridorius. Be to, 14 būrio nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas R. M., turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį šiam būriui priklausančiame kieme, kurio bendras plotas yra apie 350 kv. m. Šiame kieme yra įrengti suoliukai poilsiui, treniruokliai sportinei veiklai ar mankštai, krepšinio lenta. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999, buto gyvenamasis plotas yra visų kambarių ir virtuvės (išskyrus virtuvėlę-nišą) plotų suma. Taigi šiuo atveju 14 būrio gyvenamųjų patalpų plotas susideda iš 2 miegui skirtų gyvenamųjų kambarių (Nr. 1-23 ir Nr. 1-24) ir virtuvės (Nr. 1-21), viso šis plotas sudaro 163,33 kv. m. Todėl šiame plote pagal nurodytų teisės aktų normatyvus turėtų gyventi ne daugiau kaip 52 nuteistieji (163,33 kv. m. / 3,1 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos apie vidutinį sąrašinį nuteistųjų būryje Nr. 14 skaičių (b. l. 58), matyti, kad nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki dabar (pareiškėjo buvimo šiame būryje laikotarpiu) šio būrio vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius buvo 50 nuteistųjų, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus gyvenamųjų kamerų plotui. Be to, sutiktina su Marijampolės pataisos namų argumentu, kad šis skaičius beveik visada skiriasi nuo realaus būryje esančių nuteistųjų skaičiaus, kadangi vidutiniškai 1-2 būrio nuteistieji dėl drausmės pažeidimų atlieka nuobaudas baudos izoliatoriuje, taip pat vidutiniškai 1-2 būrio nuteistieji būna ilgalaikių pasimatymų patalpose, kiti nuteistieji būna laikinai paguldyti į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos stacionarą. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie nuteistiesiems taikytas drausminio poveikio priemones (b. l. 55–57), apie ilgalaikius pasimatymus, suteiktus 14 būrio nuteistiesiems (b. l. 59). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas kaip ir kiti Marijampolės pataisos namų nuteistieji turi galimybę pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, sporto aikštyną (b. l.50–51). Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų, arba ūkio aptarnavimo brigadoje. Be to, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Be to, nuteistasis teisės aktų nustatyta tvarka gali eiti į trumpalaikius (iki 4 val.) bei ilgalaikius (iki 2 parų) trukmės pasimatymus su artimaisiais. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2012 m. 1 ir 3 ketvirtį tokias programas lankė, buvo konsultuotas psichologų, pretenzijų dėl pablogėjusios psichologinės savijautos dėl bausmės atlikimo sąlygų nereiškė (b. l. 60). Iš byloje esančios nuteistųjų, atliekančių bausmę Marijampolės pataisos namuose, dienotvarkės (b.l.53), matyti, kad nuteistieji miegui skirtoje patalpoje privalo būti tik nakties metu, t.y. nuo 22.30 val. iki 6.30 val. Todėl visą kitą paros laiką nuteistieji gali laisvai judėti po kitas būrio Nr. 14 patalpas, kiemą, o direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka – po kitas pataisos namuose esančias teritorijas ir erdves.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad net ir esant santykinai dideliam miegojimui skirtos patalpos užpildymui, pareiškėjui negalėjo būti padaryta žymi žala, kokią jis teigia patyręs, nes visos kitos higieninės sąlygos Marijampolės pataisos namų būrio Nr. 14 patalpose yra geros, pareiškėjas didžiąją paros dalį gali laisvai naudotis kitomis būrio ir pataisos namų patalpomis bei erdvėmis. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu nesikreipė į pataisos namų direktorių, prašydamas jį pervesti į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose vienam nuteistajam tektų didesnis santykinis gyvenamojo ploto dydis, taip pat dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė ir į Psichologinę tarnybą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iš būtinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Dėl konvojavimo sąlygų

Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Iš byloje esančių dokumentų: Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; Transporto priemonės valstybinės atitikmens sertifikatu su paskirties nurodymu ir Kasmetinės techninės apžiūros ataskaita, su transporto priemonės paskirties nurodymu (b. l. 15–26) matyti, kad Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitas įstaigas, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Iš pateiktų specialaus transporto, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų (b. l. 27–29), matyti, kad yra besąlygiškai užtikrinama konvojuojamųjų izoliacija pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius). Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pareiškėjo argumentą, kad jis buvo konvojuojamas perpildytame transporte, teismas vertina kritiškai. Iš byloje esančių Konvojuojamųjų sąrašų (2011-12-08, 2012-01-19, 2012-03-01), Kelionės žiniaraščių (2011-12-08, 2012-01-19, 2012-01-26, 2012-03-01), matyti, kad konkrečiomis nurodytomis dienomis pareiškėjas kartu su kitais asmenimis į paskirties vietas būdavo konvojuojamas ne viena transporto priemone, o keliomis, todėl pareiškėjo teiginys, kad transporto priemonė buvo perpildyta, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų. Tokių duomenų neturi ir Viešojo saugumo tarnyba.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konvojuojant pareiškėją į kitą paskirties punktą, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus jo transportavimas, specialus transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitas įstaigas, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių 145-148 punktų reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius nei vienos iš būtinų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio

Primintina, jog pareiškėjas dėl per mažo ploto, antisanitarinių kalinimo sąlygų, netinkamų konvojavimo sąlygų, iš atsakovų prašo priteisti 40000 Lt neturtinės žalos. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo R. M. reikalavimo dėl 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad šiuo atveju LTI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Pareiškėjo teiginys, kad dėl buvimo per mažo ploto kamerose, kildavo konfliktai tarp nuteistųjų nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Iš teismui pateiktų LTI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymų Nr. 24-1521, Nr. 24-1514, Nr. 24-1523, Nr. 24-1518 matyti, kad pareiškėjas būdamas LTI-K laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. spalio 26 su žodiniais ir rašytiniais pareiškimais, prašymais ar skundais dėl gyvenimo sąlygų nesikreipė (b. l. 85–89). Teismui taip pat nėra pateikta duomenų, kad tarp pareiškėjo ir kartu kalėjusių asmenų būtų kilę konfliktai. Tačiau sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad dėl per didelio asmenų skaičiaus LTI-K kamerose pareiškėjui galėjo trūkti oro, tai neigiamai galėjo paveikti jo sveikatą, skaudėti galvą, mažai vietos pajudėti ar pasimankštinti.

Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui iš esmės visą jo kalėjimo LTI-K laikotarpį (891 dieną, t.y. apie 2,5 metų) nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, t.y. turėti nemažiau kaip 5 kv. m., vėliau ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normoje HN 76:1999, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkte. Visa tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų fizinių nepatogumų, diskomfortą, tam tikrų sveikatos sutrikimų. LTI-K šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl konstatuotina, kad tarp nurodytų atsakovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą, šių pažeidimų trukmę (891 diena), sukeltus fizinius nepatogumus bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2138 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 300 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:1999, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 nuostatomis, pareiškėjo R. M. skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 700 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LTI-K.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė