- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- eI3-6470-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01721-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Atsakovas
- N. Z.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB „LTG Infra“, Gečių žemės ūkio bendrovė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, atstovaujamo advokato P. J., pareiškimą atsakovei N. Z., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB „LTG Infra“ (buvusi AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“), Gečių žemės ūkio bendrovė dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus prašydama nustatyti, kad atsakovei N. Z. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. aktu Nr. ŽVP-920-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,0992 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., dydis yra 453 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir pareiškime bei posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja 2019 m. birželio 5 d. raštu informavo sklypo savininką apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo atžvilgiu. Taip pat raštu buvo informuoti apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai. Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą, pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo savininką apie visuomenės supažindinimą su projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šių pranešimų paskelbimo dienos pranešimuose nurodytais adresais. UAB „Capital vertinimas“ parengė nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. 19-KPA08-067, pagal kurią 0,0992 ha bendro ploto dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 213-2, adresas (duomenys neskelbtini)., rinkos vertė 2019 m. rugpjūčio 7 d. yra 453 Eur. Nuostoliai nenustatyti. Turto vertinimo ataskaita yra nenuginčyta, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1P-391-(1.17 E.) patvirtino projektą. NŽT Jonavos skyriaus vedėjas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 5SK-266-(14.5.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 213-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 213-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 213-2.
(duomenys neskelbtini) mirė žemės sklypo, kiurio atžvilgiu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, savininkas P. Z.. Po savininko mirties Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P. 2020-01-17 raštu Nr. 14/2020 pateikė informaciją, kad po P. Z. mirties jo įpėdinė yra N. Z. (atsakovė), paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
NŽT direktorius 2020 m. kovo 6 d. aktu Nr. ŽVP-920-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – NŽT 2020-03-06 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 920): paėmė visuomenės P. Z. nuosavybės teise valdomą 0,0992 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas), nutraukė 2011 m. vasario 21 d. privačios žemės nuomos sutartį Nr. G-110221 (toliau – Sutartis), sudarytą tarp P. Z. ir Gečių žemės ūkio bendrovės dėl 0,0992 ha žemės sklypo, nurodyto šio akto 1 punkte, nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 dydis – 453 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 453 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.
Pareiškėja 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 2ZP-1043 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovę, kad NŽT priėmė 2020 m. kovo 6 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 920, pateikė akto kopijas ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Taip pat pareiškėja 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 2ZP-1078 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo Žemės sklypo nuomininką Gečių žemės ūkio bendrovę, kad NŽT priėmė 2020 m. kovo 6 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 920, pateikė akto kopijas ir pakvietė trečiąjį suinteresuotą asmenį per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą. Trečiasis suinteresuotas asmuo šį aktą pasirašė 2020 m. balandžio 30 d.
Atsakovė per nustatytą terminą akto nepasirašė. Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė atlyginimo sumas į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 2ZP-1515 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovei.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad Turto vertinimo ataskaita yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, nurodytą atlyginimo dydį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ nurodė, jog palaiko pareiškėjos reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Pabrėžė, jog nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nebuvo ginčijama teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad pagal esamus duomenis visi atsakovės patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. akto Nr. ŽVP-920-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą. Leido: 1) įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą mirusiojo P. Z., kurio įpėdinė yra N. Z., nuosavybės teise valdomą 0,0992 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., valstybės vardu; 2) išregistruoti juridinį faktą – 2011 m. vasario 21 d. privačios žemės nuomos sutartį Nr. G-110221, sudarytą tarp P. Z. ir Gečių žemės ūkio bendrovės, 2013 m. gruodžio 11 d. susitarimą Nr. 131211/8 ir 2018 m. gruodžio 21 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. BU83 dėl 0,0992 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; 3) pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Šiuo atveju, pagal Turto vertinimo ataskaitą ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.
Turto vertinimo ataskaita atlikta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Žemės sklypų rinkos vertę nustatė uždarosios akcinės bendrovės „Capital vertinimas“ atestuota nekilnojamojo turto vertintoja A. V. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000121).
Atsakovė nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei sklypo ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, nei Turto vertinimo ataskaitos. Atsakovė nekelia ginčo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nė vienas iš minėtų pagrindų.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Turto vertinimo ataskaitos nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jų turiniu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pagrįstai nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 19-KPA085-067 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nurodytas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-920-(1.18.), t. y. atsakovės paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo vertė yra 453 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad atsakovei N. Z. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. aktu Nr. ŽVP-920-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,0992 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., dydis yra 453 Eur.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.