Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-103-556/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-07
Bylos Nr.: eA-103-556/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02259-2022-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas: I. Š.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

12.19Kiti mokesčių, įmokų ir kitų privalomųjų mokėjimų klausimai

Administracinė byla Nr. eA-103-556/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02259-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 12.19 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. A51-57572/22(3.3.10.4E-AD24) „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą netaikyti infrastruktūros plėtros mokesčio.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjai buvo atsisakyta netaikyti infrastruktūros įmoką atsižvelgiant į tai, kad projekte nenumatyta suprojektuoti ir įrengti susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, o numatytas vandens įvadas ir nuotekų išgrėbimo duobė vystomam objektui aptarnauti. Pareiškėjos niekas nebuvo įpareigojęs arba pareikalavęs suprojektuoti ir įrengti susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, o nuotekų išgrėbimo duobė nėra savivaldybės infrastruktūros objektas (Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 1 d.).

2.2. Pagal 2019 m. gruodžio 15 d. projektavimo užduotį – esamas mūrinis vieno buto vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas rekonstruojamas į dviejų butų dviejų aukštų pastatą. Pagal paminėto projekto sklypo plano dalies aiškinamąjį raštą (parengimo data 2020 m. balandžio mėn.), nauji inžineriniai tinklai neprojektuojami. Ties sklypu yra nutiesti centralizuoti vandentiekio tinklai ir įrengti įvadai į gyvenamą namą, buitinėms nuotekoms naudojama esama išgrėbimo duobė - šulinys, nauji inžineriniai įrenginiai ar pajungimai neprojektuojami.

2.3. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1-815 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo tvirtinimo” (toliau – ir Aprašas), kuris įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 6 d. Pagal Aprašo 10 punkto nuostatas, nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.

2.4. Pirmą kartą prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateiktas atsakovui 2020 m. liepos 10 d., o pagal pareiškėjos 2019 m. gruodžio 15 d. projektavimo užduotį projektuotojo architekto L. P. parengtą Gyvenamosios paskirties dviejų butų pastato (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos projektą (toliau – ir Rekonstrukcijos projektas) nėra numatytas prisijungimas prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų (nauji inžineriniai tinklai neprojektuojami). Pats Rekonstrukcijos projektas buvo užbaigtas 2020 m. balandžio mėnesį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2301-862/2022), todėl šiuo konkrečiu atveju infrastruktūros plėtros įmoka neturi būti skaičiuojama, nes visi projektavimo darbai buvo užbaigti iki 2021 m. sausio 1 d. Pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal). Todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo. Tokia nuostata (taisyklė) laikytina patikima viešųjų santykių subjektų teisių ir pareigų bei teisėtumo užtikrinimo garantija.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. (duomenys neskelbtini) ties sklypu yra nutiesti centralizuoti vandentiekio tinklai ir prie jų prijungtas namas (duomenys neskelbtini). Centralizuoti buitiniai nuotekų tinklai teritorijoje nenutiesti, todėl prisijungimas prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų nėra suprojektuotas. Pagal pareiškėjos 2022 m. kovo 7 d. pateiktą prašymą Nr. A926-178/22 (toliau – ir Prašymas) savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokai apskaičiuoti 2022 m. kovo 23 d. buvo apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka 1 975,50 Eur bei pateiktas aktas Nr. A51-36676/22(2.14.3.8E-AD25) (toliau – ir Aktas). Administracijoje 2022 m. kovo 31 d. gautas pareiškėjos prašymas atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio. Administracija 2022 m. balandžio 28 d. pateikė pareiškėjai Sprendimą paaiškindama, jog, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas. Todėl subjektų (ne)atleidimas nuo infrastruktūros plėtros įmokos yra tiesiogiai susijęs su tuo, ar subjektas atitinka tam nustatytas sąlygas (reikalavimus), t. y. jeigu subjektas yra atleidžiamas nuo infrastruktūros plėtros įmokos, toks sprendimas atleisti nuo įmokos turi būti pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

3.2. Pareigą pareiškėjai mokėti infrastruktūros plėtros įmoką nustato ne atsakovas, o ši pareiga yra nustatyta Įstatyme ir kituose teisės aktuose (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 15 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis ir kt.). Teisės aktai (Įstatymas) suteikė savivaldybės tarybai teisę nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Šalies argumentai

3.3. Pareiškėjai pateikus 2022 m. kovo 7 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. kovo 23 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pateikus juos po Įstatymo įsigaliojimo, jie buvo atmesti ne tik gavus kitų pastabų, tačiau ir nurodant, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nėra sumokėtos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kai ją privaloma sumokėti. <...>“.

3.4. Iš Aprašo 10 punkte teisės nuostatos formuluotės akivaizdu, jog egzistuoja trys kumuliatyvios sąlygos, kurioms visoms egzistuojant, subjektas yra atleidžiamas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Pirma, subjektas iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2021 m. sausio 1 d.) yra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas. Pabrėžtina, kad gautos sąlygos turi būti tokios, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą. Antra, subjektas įgyvendina gautas projektavimo sąlygas. Trečia, subjektas iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas. Nors pareiškėja savo prašymą atleisti ją nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos grindė Aprašo 10 punktu, tačiau savo teiktame prašyme nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji atitinka visas tris kumuliatyvias sąlygas.

3.5. Pirmoji sąlyga yra ta, kad subjektas iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2021 m. sausio 1 d.) yra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra (buvo) gavusi prisijungimo sąlygas. Objektui (duomenys neskelbtini) nėra išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, todėl atleidimas nuo įmokos mokėjimo pagal Aprašo 10 punktą nėra galimas, kadangi pareiškėja neatitinka vieno iš privalomųjų reikalavimų – nėra išduotos (nėra gavusi) prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų. Taigi, neturint prisijungimo sąlygų, pareiškėja automatiškai neatitinka ir antrosios sąlygos – subjektas įgyvendina gautas projektavimo sąlygas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra ką įgyvendinti. Į „Infostatyba“ prašymas dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo pateiktas 4 kartus (2020 m. liepos 1 d.; 2020 m. liepos 10 d.; 2022 m. kovo 7 d.; 2022 m. kovo 23 d.), tačiau statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo. Pateikus prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą po 2021 m. sausio 1 d. yra taikomas prašymo pateikimo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Taigi, taikomas tiek Įstatymas, tiek ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad įmoka turi būti sumokėta.

3.6. Įvertinus kokius reikalavimus turi atitikti subjektas tam, kad būtų atleistas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, ir įvertinus tai, jog pareiškėjos projekte nenumatyta suprojektuoti ir įrengti susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, o numatytas vandens įvadas ir nuotekų išgriebimo duobė pareiškėjos vystomam objektui aptarnauti, atleisti nuo įmokos mokėjimo teisinio pagrindo nėra, kadangi pareiškėja neatitiko visų trijų kumuliatyvių sąlygų būti atleistai nuo įmokos. Pareiškėja neatitiko Aprašo 10 punkte įtvirtintų sąlygų, kuomet toks atitikimas sąlygoja atleidimą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą netaikyti infrastruktūros plėtros mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. kovo 7 d. pateikė Administracijai prašymą Nr. A926-178/22 savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokai apskaičiuoti. Administracija pagal pareiškėjos prašymą apskaičiavo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką 1975,50 Eur bei pateikė paskaičiavimo aktą Nr. A51-36676/22(2.14.3.8E-AD25). Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. pateikė Administracijai prašymą atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio. Administracija Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atleisti nuo infrastruktūros plėtros mokesčio, paaiškindama, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 10 punkte įtvirtintų sąlygų, kuomet toks atitikimas sąlygoja atleidimą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 15 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi, Aprašo 10 punktu. Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, jog Rekonstrukcijos projektas buvo užbaigtas 2020 m. balandžio mėnesį, todėl infrastruktūros plėtros įmoka neturi būti sukaičiojama, nes visi projektavimo darbai buvo užbaigti iki 2021 m. sausio 1 d., nes, teismo teigimu, Aprašo 10 punkte yra nurodytos 3 (trys) sąlygos, kurias turi atitikti subjektas, kad jis būtų atleidžiamas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Pirma sąlyga, subjektas iki Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2021 m. sausio 1 d.) yra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas. Antra, subjektas įgyvendina gautas projektavimo sąlygas. Trečia, subjektas iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėja neatitinka pirmosios Aprašo 10 punkto sąlygos, nes nekilnojamo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, o pareiškėja nors ir teigė 2022 m. kovo 30 d. prašyme „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)“, jog „prisijungimo sąlygas gavome labai senai“, tačiau nepateikė apskritai jokių tai įrodančių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų šį pareiškėjos teiginį. Nors pareiškėja prie procesinių paaiškinimų į atsakovo atsiliepimą ir pridėjo rašytinius įrodymus, t. y. 2016 m. gegužės 3 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), objektui (duomenys neskelbtini) Vilniuje (Vandentieka ir nuotekinė), tačiau pridėtos prijungimo sąlygos neatitinka Aprašo 10 punkte nustatytų (<...> yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas <...>) sąlygų. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėja neįvykdė Aprašo 10 punkte nustatytos vienos iš reikalaujamų sąlygų. Neturint prisijungimo sąlygų, pareiškėja automatiškai neatitinka ir antrosios sąlygos – subjektas įgyvendina gautas projektavimo sąlygas, nes nagrinėjamu atveju nėra ką įgyvendinti. Vertindamas Aprašo 10 punkto trečiąją sąlygą, t. y. subjektas iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas, teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja pateikė prašymą dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento išdavimo 4 kartus (2020 m. liepos 1 d.; 2020 m. liepos 10 d.; 2022 m. kovo 7 d.; 2022 m. kovo 23 d.), tačiau statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo ir negalėjo būti išduotas, kadangi pareiškėja nebuvo įvykdžiusi Aprašo 10 punkto nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjos ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja neturi statybos leidimo vykdyti rekonstrukciją (duomenys neskelbtini), Vilnius (civilinė byla Nr. e2-2301-862/2022).

9. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamas Administracijos Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo netaikyti jai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, pareiškėjos projekte nenumatyta suprojektuoti ir įrengti susisiekimo ir/ar inžinerinės infrastruktūros, o numatytas vandens įvadas ir nuotekų išgriebimo duobė pareiškėjos vystomam objektui aptarnauti, todėl pareiškėja neatitinka Aprašo 10 punkto nustatytų kumuliatyvių sąlygų būti atleistai nuo įmokos. Teismui pripažinus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.

10.2. Vien tai, kad pagal Rekonstrukcijos projektą nėra numatyta naujų inžinerinių tinklų projektavimas, o išgrėbimo duobė nėra pastatyta, įrengta ir nėra eksploatuojama Vilniaus miesto savivaldybės, kaip ir Vilniaus miesto savivaldybė nėra jos valdytojas, jau yra pagrindas netaikyti pareiškėjai infrastruktūros mokesčio. Pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, nes statybos darbams atlikti nebuvo būtina projektuoti naujų inžinerinių tinklų ir nebuvo reikalauta, todėl, kad yra: 2016 m. gegužės 3 d. UAB ,,Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), objektui (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Vandentieka ir nuotekinė); 2017 m. liepos 4 d. UAB ,,Vilniaus vandenys“ Slėginio (savitakio) vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo aktas Nr. 6 – 5964; 2017 m. rugpjūčio 20 d. su UAB ,,Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. PV100737 P.

10.3. Įstatymo reikalavimai netaikomi statybos procesams ir procedūroms, pradėtiems iki 2021 m. sausio 1 d., t. y. ir tais atvejais, kai prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo priimtas iki 2021 m. sausio 1 d. Tai, kad pareiškėja pradėjo statybos procesą ir procedūras iki 2021 m. sausio 1 d., patvirtina ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. į „Infostatyba“ prašymas dėl objekto, (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo pateiktas 4 kartus (2020 m. liepos 1 d.; 2020 m. liepos 10 d.; 2022 m. kovo 7 d.; 2022 m. kovo 23 d.), tačiau statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo.

10.4. Pareiškėja susidūrė su problema, kai iš jos reikalaujama susimokėti infrastruktūros mokestį už tai, kad nebuvo išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, nors nauji inžineriniai tinklai nėra ir nebuvo projektuojami, ir neatsižvelgiant į tai, kad statybos procesas ir procedūros buvo pradėtos iki 2021 m. sausio 1 d. Pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal). Todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo. Tokia nuostata (taisyklė) laikytina patikima viešųjų santykių subjektų teisių ir pareigų bei teisėtumo užtikrinimo garantija.

Atsiliepimas

11. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Administracija papildomai pažymi, jog pateikus prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą po 2021 m. sausio 1 d. yra taikomas prašymo pateikimo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Į „Infostatyba“ prašymas dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo pateiktas 4 kartus (2020 m. liepos 1 d.; 2020 m. liepos 10 d.; 2022 m. kovo 7 d.; 2022 m. kovo 23 d.), tačiau statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo. Paskutinis prašymas buvo pateiktas 2022 m. kovo 23 d. Taigi, taikomas tiek Įstatymas, tiek ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad įmoka turi būti sumokėta. Atsižvelgus į teisinį reguliavimą ir detaliai išanalizavus esamą situaciją, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja neatitiko Aprašo 10 punkte įtvirtintų sąlygų, kuomet toks atitikimas sąlygoja atleidimą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Teismas ne tik atsižvelgė į esamą teisinį reguliavimą, tačiau tuo pačiu užtikrino, kad ši administracinė byla būtų išspręsta teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo skundą patenkinti (žr. nutarties 10 p.), kadangi mano, jog 1) vien tai, kad pagal Rekonstrukcijos projektą nėra numatyta naujų inžinerinių tinklų projektavimas, o išgrėbimo duobė nėra pastatyta, įrengta ir nėra eksploatuojama Vilniaus miesto savivaldybės, kaip ir Vilniaus miesto savivaldybė nėra jos valdytojas, jau yra pagrindas netaikyti pareiškėjai infrastruktūros mokesčio; 2) statybos darbams atlikti nebuvo būtina projektuoti naujų inžinerinių tinklų (žr. nutarties 10.2 p.); 3) Įstatymo reikalavimai netaikomi statybos procesams ir procedūroms, pradėtiems iki 2021 m. sausio 1 d. (žr. nutarties 10.3 p.); 4) administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal).

14. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė atleisti pareiškėją nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio Aprašo 10 punkto pagrindu – nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas, todėl šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – ar buvo pagrįstas ir teisėtas Administracijos sprendimas (bendrine prasme) neatleisti pareiškėjos nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio.

15. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu), kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūra, moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

16. Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje buvo išdėstyta, jog savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas šių statinių statybai ar rekonstravimui: 1) valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtam statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; 2) geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius; 3) savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; 4) statiniams, skirtiems krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; 5) užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus – šioje administracinėje byloje nenustatyta nei viena aplinkybė, galėjusi suponuoti cituotos normos taikymą.

17. Nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos yra ne mažesnės, negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams išmokamos kompensacijos už inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą dydis lygus savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytų savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos skirtumui. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės, negu apskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi (Įstatymo 15 str. 3 d.).

18. Administracinėje byloje fiksuotos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo ir nutarties 17 punkte išdėstytos nuostatos taikymui. Taigi tampa teisiškai aktuali Aprašo 10 punkto taisyklė, kuri priimta įstatymų leidėjo pavedimu (savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus negu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis – Įstatymo 15 str. 4 d.).

19. Aprašo 10 punktas atleidimą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio sieja su šiomis nagrinėjamu atveju aktualiomis aplinkybėmis: 1) iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gautos Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotos projektavimo sąlygos, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą ir jas įgyvendina, ir 2) prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateiktas arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.

20. Sprendime tvirtinama, kad projekte nenumatyta įrengti susisiekimo ir / ar inžinerinę infrastruktūrą, todėl atsisakoma tenkinti prašymą, tačiau tokio pobūdžio atsakymas laikytinas nesuderinamu su Aprašo 10 punkto nuostatomis. Visų pirma, nėra aišku, ar pareiškėjos (apeliantės) nurodomi dokumentai (žr. nutarties 10.2 p.) nėra tie patys dokumentai, kurie galbūt suponuotų Aprašo 10 punkto taikymą, arba tai ne tie dokumentai ir vykdant projektą buvo reikalinga gauti bei kokias konkrečias prisijungimo prie miesto komunikacijų sąlygas (ar tai galbūt Organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ minimos sąlygos), kurios yra viena iš sudėtinių dokumentinių dalių gauti statybą leidžiantį dokumentą bei galbūt pasinaudoti Aprašo 10 punkte įtvirtinta nuostata.

21. Tiriamu atveju atsisakymas atleisti nuo ginčo įmokos buvo lakoniškas (negatyviąja prasme), abstraktus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo Sprendimo turiniu, pažymi, kad visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, o taip pat pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, jog administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022 ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).

23. Akcentuotina, kad tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsakovui nesilaikius VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, neturėjo galimybės priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ką iliustruoja ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjos nurodomų dokumentų: „<...> Nors pareiškėja prie procesinių paaiškinimų į atsakovo atsiliepimą ir pridėjo rašytinius įrodymus, t. y. 2016 m. gegužės 3 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), objektui (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Vandentieka ir nuotekinė), tačiau pridėtos prijungimo sąlygos neatitinka Aprašo 10 punkte nustatytų (<...> yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas <...>) sąlygų. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėja neįvykdė Aprašo 10 punkte nustatytos vienos iš reikalaujamų sąlygų“. Ar pareiškėja atitiko Aprašo 10 punkte išdėstytas nuostatas, atsakyti galima tik tokiu atveju, kai yra konkretus bei aiškus administravimo subjekto priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus – turėjo būti tiksliai bei aiškiai nurodyta, kokie dokumentai būtų galėję nulemti pareiškėjos prašymo tenkinimą, tačiau jų nesant paneigiama galimybė pasinaudoti galimybe būti atleistam nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio.

25. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir pareiškėjos prašymas dėl atleidimo nuo ginčo įmokos atsakovo turi būti išnagrinėtas iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. A51-57572/22(3.3.10.4E-AD24) „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo (duomenys neskelbtini), Vilnius“ bei įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos I. Š. prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius