Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. pirmą ir trečią punktus,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. K. 2010 m. kovo 25 d., laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl pykčio mažamečiui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas jam rankomis nenustatytą smūgių skaičių į pilvą, nugarą, krūtinę, šonus, koją, dėl ko įvykus poliorganiniam vidaus organų pakenkimui su plaučių sumušimu, skysčio susikaupimu abiejuose krūtinplėvės ertmėse, dešinio VI ir kairiųjų VI,VII ir IX šonkaulių lūžimu, kepenų plyšimu bei aplinkine kraujo išlaja, susiformavus potrauminei kepenų cistai, spaudžiančiai vidaus organus, išsivysčius sunkiai gyvybei grėsmingai vidaus organų mažakraujystei, kvėpavimo bei kepenų funkcijos nepakankamumui, tyčia sunkiai sutrikdė mažamečio D. B. sveikatą.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad yra santuokoje su nukentėjusiojo D. B. motina, iki įvykio santuokoje buvo pusantro mėnesio. Nukentėjusiojo D. B. neįsivaikino, manė po kiek laiko įforminti įsivaikinimo dokumentus. Iš savo kaimo atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tame bute gyveno jis, žmona, jos sesuo T. V., jos vyras, duktė G. V.. 2010 m. kovo 25 d. žmona K. išėjo į darbą, žmonos sesuo T. V. išėjo susitikti su drauge, G. V. buvo darželyje, Tomos vyras dirbo, jis liko su D. B., buvo su juo nuo 13 val. iki 15 val. D. pradėjo neklausyti, lindo, laipiojo ant stalo ir spintelės, lindo prie kompiuterio, D. sudrausmino šis atsikalbinėjo, spjaudėsi, spardėsi, išpylė sriubą, todėl jis sudavė D. 6-7 kartus smūgius ranka į užpakalį, į šoną. Nuo suduotų smūgių šonkauliai galėjo įlinkti, kepenys galėjo įtrūkti, bet neturėjo plyšti. Koja nespyrė, D. tik pats du kartus užgriuvo ant jo kojos čiurnos. Po to, po 10 min. grįžo žmonos sesuo - T. V.. D. buvo apsiverkęs. T. klausė, kas buvo. Pasakė, kad D. sriubą papylė. Tada T. buvo su D.. Vėliau visi nuvažiavo į žmonos tėviškę, pabuvo savaitgalį, vaikas karščiavo, pirmadienį nuvedė pas vaikų gydytoją, padarė tyrimus, paguldė į ligoninę. Gailisi, kad taip įvyko. 15 000 litų ieškinį pripažįsta, stengsis atlyginti, susiras darbą, pamažu atlygins.

Iš 2010-04-28 mažamečio nukentėjusiojo D. B. apklausos protokolo (b. 14-17) matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant psichologei ir motinai I. K.) D. B. paaiškino, jog gyvena Utenoje su mama, G., teta, M., G.. Seneliai gyvena K. kaime. Jis buvo Vilniuje, ten žaidė, ten buvo daug vaikučių, jie sirgo, kaip ir jis. Jam skaudėjo pilvuką. Parodė ant savęs pilvo srityje. Į klausimą apie tai, kur dar skaudėjo, atsakė, kad skaudėjo ir parodė nugaros pusėje, per liemenį. Į klausimą, kas jam nutiko, dėl ko jis sirgo ir kodėl skaudėjo (šis klausimas buvo užduotas daugiau nei 11 kartų) atsakė, kad negali pasakyti. Į klausimą, ar jį užgavo, atsakė, kad užgavo G. ir parodė vietas, kur užgavo ir kur po to skaudėjo, t.y. parodė pilvą ir nugarą ties liemeniu.

Nukentėjusysis D. B. yra mažametis (b.l. 20), gimęs (duomenys neskelbtini).

Mažamečio nukentėjusiojo atstovė, liudytoja ir civilinė ieškovė I. K. parodė, kad 2010 m. vasarį susitiko su G. K., su juo susituokė Iki įvykio santuokoje pragyveno vieną mėnesį. 2010 m. kovo 25 d. ji dirbo „A“ dispečere visą parą. Parėjusi namo rado D. sėdintį apsiverkusį, klausė, kas atsitiko, sakė, kad taip nusiminęs. Keitė sauskelnes, pamatė vaikui ant šono mėlynę. Vyras sakė, kad gal su G. susistumdė, nuo lovos nukrito. Vakare išvažiavo į kaimą, vaikas buvo vangus, vėmė, temperatūra pakilo. Pirmadienį nuvedė pas gydytoją L., vaiko savijauta buvo prasta. Gydytoja pasakė, kad gal plaučių uždegimas, bronchitas, bet ištyrus geriau siuntė į Vilnių, ten nustatė, kad įtrūkę kepenys, susidariusi cista, šiuo metu sūnaus sveikata pagėrėjusi. Prokuroro civilinį ieškinį palaiko. G. K. D. neįsisūnijo, teisiškai D. nėra G. K. posūnis, tik vadina posūniu.

Liudytoja T. V. parodė, kad G. K. yra jos sesers vyras. Gyvena su seserimi nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), dvi šeimos. Sesuo dirba, ji augina dukrytę. Sesuo I. K. išėjo į darbą, ji parą dirba taksi firmoje. 2010 m. kovo 25 d. sesuo paliko savo vyrui ir jai vaiką. Ryte vedė kartu su G. K. D. į darželį. Vaiką iš darželio paėmė G. K.. Parėjo namo, ją pakvietė draugė į svečius, išėjo, grįžo po pusantros valandos. Ant lovos sėdėjo D.. D. sakė - teta, pasiilgau, noriu pas tave. Atrodė apsiašarojęs, gal skauda kas, slogavo, smarkiai kosėjo. Keisdama sauskelnes, pastebėjo keletą mėlynių, kurių anksčiau nebuvo. Pagalvojo, kad gal pargriuvo, užsigavo. G. K. sakė, kad vaikas ant šaligatvio nugriuvo. G. K. nesakė, kad smurtavo. Pakeitė pampersą, vaikas buvo pasiligojęs, atrodė pabalęs, nesakė, kad jam kažką skauda. Sakė - teta, miegučio noriu, sakė, kad pilvuką skauda. Vaikas nuėjo miegoti. Grįžo sesuo, keitė pampersą, mėlynė buvo kirkšnies srityje, sesuo pamatė ją. Pasakė jai, kad G. K. vedėsi iš darželio, kad vaikas griuvo. Sesuo nustebo, kad tokia didelė mėlynė. Reikėjo pas daktarus eiti, kosėjo vaikas. Važiavo į kaimą, galvojo, kad vaikas pasveiks, o kaime vaikas gulinėjo, nesikėlė, negėrė nieko. Manė gal plaučių uždegimas. Gydytojai vaikui nustatė rimtesnius sužalojimus. Klausė vaiko, kas atsitiko, šis sakė, kad G. mušė. Tai vaikas sakė įvykio dieną į pavakarę. Manė, kad gal išsigalvoja vaikas.

Liudytoja N. T. parodė, kad dirba Utenos lopšelyje - darželyje „G“ auklėtoja „varniukų“ grupėje. Šią grupę buvo pradėjęs lankyti D. B. Kovo 25 d. atvedė D. teta su kaltinamuoju G. K., vaikas valgė pietus, visi vaikai sugulė, 12.15 val. D. iš darželio paėmė G. K.. Kovo 26 d. vaikas į darželį neatėjo, nusprendė, kad vaikas serga, vėliau darželio nebelankė, išbraukė vaiką iš darželio sąrašų mamos sutikimu. Mėlynių pas vaiką nepastebėjo, vaikas buvo su pampersiuku, prie jos nenusirenginėjo, mėlynių nematė. Vaikas jautėsi nesaugus, buvo sveikas, ramus, bendravo su vaikais, paprašė piešti, išbandė pieštukus. Tomis dienomis vaikas nebuvo atvestas su sulaužytais šonkauliais ir įplyšusiomis kepenimis, iš vis negalima tokio vaiko judinti. Grupėje vaikas neužsigavo, nenukrito, jis tyrinėjo aplinką.

Liudytoja O. B. parodė, kad G. K. yra jos dukros vyras. Savaitgalį po kovo 25 d. dukra su vyru ir vaiku atvažiavo į svečius: abi dukros, D., anūkė, G. K.. D. karščiavo, buvo vangus, labai liūdnas, sirgo, galvojo gripu serga. Nuvežus pas gydytojus šie pasakė, kad negerai, vaikas sužalotas. Prieš tai vedė pas daktarą, ėjo komisiją, vedė į darželį, tada nieko blogo nepastebėjo. Nematė kas vaikui atsitiko. Vaikas gulėjo, mažai šnekėjo, prašė jo nepalikti su G. K. Vaikas jai sakė, kad primušė G.. G. K. yra ūmaus būdo.

Nukentėjusiojo D. B. įstatyminė atstovė S. P. parodė, kad G. K. ir I. K. šeima registruota įskaitoje iki nagrinėjamo įvykio nebuvo, apie šią šeimą nebuvo jokių signalų. Šis įvykis įtakojo tai, kad ši šeima buvo įtraukta į įskaitą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2010-05-21 išvadoje Nr. G 1125/10 (01) .(b.l. 29-36) konstatuota, kad D. B. apžiūros 2010-03-29 metu nustatyta nevienodo senumo poodinės kraujosruvos kaktoje, krūtinėje, pilvo viršutinėje dalyje, juosmenyje, kairėje šlaunyje ir čiurnoje; poodinės kraujosruvos su nubrozdinimais smakre, pilvo kairėje; poodinė kraujosruva su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu gaktoje, odos nubrozdinimai lūpoje. Vilniaus universitetinėje Vaikų ligoninėje nustatytas plaučių sumušimas su skysčio susikaupimu abiejuose krūtinplėvės ertmėse (dėl dešinio VI bei kairiųjų VI, VII ir IX šonkaulių lūžimų) ir kepenų plyšimas su kepenų ir aplinkinių audinių kraujosruva (kraujo išlaja). Visa tai sukėlė išreikštą poliograninį: kraujotakos, kvėpavimo ir kepenų funkcijos nepakankamumą, o susiformavusi potrauminė kepenų pseudocista spaudžia ir dislokuoja pilvo organus (skrandį, kasą ir pilvo kraujagysles). Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų (nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir kietų daiktų buka briauna) poveikiais. Sužalojimai yra nevienodo senumo: kraujosruvos veide, su nubrozdinimu smakre, pilvo kairėje, gaktos srityje, juosmenyje galėjo būti padaryti iki 3 parų laikotarpyje iki apžiūros (2010-03-29). Visi kiti sužalojimai, tame tarpe ir plaučių sumušimas bei kepenų plyšimas, galėjo būti padaryti 5-9 parų laikotarpyje iki apžiūros (2010-03-29). Sužalojimai padaryti ne mažau kaip 11 trauminių poveikių. Dėl poliorganinio vidaus organų pakenkimo su plaučių sumušimu, skysčio susikaupimu abiejuose krūtinplėvės ertmėse, šonkaulių lūžimu, kepenų plyšimu bei aplinkine kraujo išlaja ir susiformavusios potrauminės kepenų cistos, spaudžiančios vidaus organus, išsivystė sunki gyvybei grėsminga vidaus organų mažakraujystė, kvėpavimo bei kepenų funkcijos nepakankamumas, ko pasėkoje vaikas ilgai buvo gydytas vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.615 ir 6.6.20 punktus. Visumoje, ir ypač krūtinės ląstos bei pilvo sužalojimai būdingi smūgių sudavimui ir negalėjo atsirasti nuo griuvimo ir atsitrenkimo i kietus daiktus. D. B. nustatyti kūno sužalojimai būdingi trauminiam poveikiui iš šalies.

Nors kaltinamasis G. K. savo kaltę teisminio nagrinėjimo metu pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad dėl jo suduotų smūgių D. B. tokie sužalojimai, kaip nustatyta byloje atsirasti negalėjo, nuo jo pavartoto smurto vaiko šonkauliai galėjo tik įlinkti, bet nelūžti, kepenys galėjo įplyšti, bet ne plyšti, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad būtent G. K. tyčia sunkiai sužalojo mažametį D. B.. Kaltinamasis pripažįsta D. B. sudavęs 6-7 smūgius į įvairias kūno vietas. Liudytoja N. T. parodė, kad 2010-03-25 12 val. 15 min. kaltinamasis D. B. pasiėmė iš vaikų darželio sveiką. Liudytoja T. V. parodė, kad už pusantros valandos grįžusi į namus, rado D. B. negaluojantį, matė pas jį mėlynes pilve. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis D. B. nurodė, kad jį mušė G.. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. B. konstatuoti krūtinės ląstos bei pilvo sužalojimai būdingi smūgių sudavimui ir negalėjo atsirasti nuo griuvimo ir atsitrenkimo į kietus daiktus, jam nustatyti kūno sužalojimai būdingi trauminiam poveikiui iš šalies.

Šių įrodymų viseto pakanka konstatuoti, kad būtent G. K. 20010-03-25 suduodamas smūgius rankomis mažamečiam vaikui, sunkiai sutrikdė vaikui sveikatą. Suduodamas smūgius D. B. G. K. akivaizdžiai suprato, kad D. B. yra mažametis, nes nukentėjusysis įvykio metu neturėjo ir keturių metų amžiaus. Iš kaltinimo šalintina, kad G. K. sudavė D. B. smūgius kojomis. G. K. šią aplinkybę neigia, teigia, kad vaikas netyčia buvo užgriuvęs ant kojos, ši aplinkybė nepaneigta, kitokių duomenų, kad kaltinamasis spardė mažametį vaiką nėra.

Teismas, daro išvadą, kad kaltinamasis G. K. išankstinės tyčios sunkiai sutrikdyti mažamečio D. B. sveikatos neturėjo, jis veikė netiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad smūgių sudavimas ranka vaikui yra pavojingas vaiko sveikatai, numatė, kad šie veiksmai gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. Todėl G. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Sutinkamai su BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. G. K. nėra D. B. tėvas (t.1 b.l. 20). Teisme G. K. parodė, kad D. B. jis nebuvo įsivaikinęs, tai patvirtino ir D. B. motina I. K.. Duomenų byloje, kad D. B. yra G. K. įvaikis nėra. Todėl nėra pagrindo laikyti D. B. G. K. šeimos nariu. G. K. iš kaltinimo šalintina jo dalis, kurioje jo veika papildomai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. kaip padaryta prieš savo šeimos narį.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. G. K. padarė vieną tyčinį labai sunkų baigtą nusikaltimą veikdamas netiesiogine tyčia (BK 11 str. 6 d., 15 str. 3 d.). Nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, padarytas prieš mažametį, negalintį apsiginti asmenį. Nusikaltimo pasekmės yra sunkios, dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo jis stebimas dėl tolimesnės gydymo taktikos parinkimo. Prieš mažametį vartotas smurtas buvo intensyvus. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurių dydis yra artimas BK straipsnio, numatančio atsakomybę už G. K. padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkiui, tačiau mažesnis už jį. Į bausmės laiką straipsnį įskaitytinas kaltinamojo išbūtas laikas sulaikyme.

Atsižvelgiant į skiriamą griežtą laisvės atėmimo bausmę, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, G. K. kardomoji priemonė- periodinis registravimasis policijos įstaigoje- iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.

Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis vaiko interesų prioriteto principu bei tuo, kad nuo nusikalstamų veikų nukentėjęs D. B. dėl savo mažametystės negali teisme ginti savo teisėtų interesų, o įstatyminiai atstovai ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė tokių reikalavimų, mažamečio D. B. interesų gynimą laikydamas viešuoju interesu, pareiškė 15000 Lt civilinį ieškinį dėl vaikui padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42-44). Civilinį ieškinį G. K. pripažįsta. Kaltinamojo G. K. padaryti sužalojimai mažamečiui D. B.. sukėlė fizinį skausmą, įvykio pasekmės jaučiamos iki šiol. Lietuvos Respublikos CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio G. K. kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į D. B. kilusias pasekmes, taip pat į tai, kad nors G. K. ir niekur nedirba, tačiau yra darbingas, jauno amžiaus, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendžia, kad vyriausiojo prokuroro pareikštas 15000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, jį kaltinamasis pripažįsta, todėl tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 1 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. lapkričio 30 d.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2010-05-13 iki 2010-05-14.

Kardomąją priemonę – periodišką registravimąsi policijos įstaigoje - pakeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo į suėmimą ir G. K. suimti teismo salėje.

Priteisti iš G. K. a.k(duomenys neskelbtini) mažamečio D. B. naudai neturtinei žalai atlyginti 15 000 litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam G. K. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.