Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-07 · Byla Nr. N-261-1695-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-07
Bylos Nr.
N-261-1695-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N18-1695/2007Procesinio sprendimo kategorija 37 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarties G. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

2006-09-19 Panevėžio TPG specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl G. U. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 straipsnyje. Protokole nurodoma, kad G. U. 2006-07-19 ir 2006-08-28, būdamas UAB „Tamsuma“ direktoriumi neįleido į įmonės teritoriją, esančią Smilynės g. 85, Panevėžio m., AB „Lietuvos geležinkeliai“ Šiaulių geležinkelių infrastruktūros filialo darbininkų atlikti geležinkelio kelio demontavimo darbų.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šio pažeidimo Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2007-01-25 nutarimu pagal ATPK 188 straipsnį G. U. buvo paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda.

Šalies argumentai

Nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo G. U. 2007-02-05 apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Skundu prašė paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad UAB „Tamsuma“ valdomą sklypą išnuomojo iš valstybės 2003-11-23 nuomos sutartimi, nuosavybės teisių į jų sklype esantį geležinkelio ruožą neturi, nors anksčiau siekė jį įsigyti, tačiau derybos nutrūko, nesusitarus dėl kainos. Iš pradžių leido AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdyti demontavimo darbus, tačiau vėliau juos nutraukė, nes nebuvo susitarta dėl žemės nuomos mokesčio kompensavimo. Taipogi tarp jų nebuvo pasirašytas joks susitarimas dėl atliekamų demontavimo darbų: nesuderintas darbų atlikimo laikas, žemės sutvarkymo ir ekologiniai klausimai. Mano, kad nesant, šalių susitarimo, jis turėjo teisę neįleisti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų į saugomą jų įmonės teritoriją, dėl to savavaldžiavimo požymių jo veikoje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007-04-05 nutartimi skundas buvo nepatenkintas. Teismas nustatė , kad žemės sklypą (kadastrinis Nr.2701/0012:188), esantį Smėlynės g.85, Panevėžyje 2003-11-24 sutartimi Nr.N27/03-0140 iš LR valstybės išsinuomavo UAB „Tamsuma“. Minėtame sklype yra privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. 28, kuris nuosavybės teise priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“ (VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2005-08-11 pažymėjimas). 2003-12-19 AB “Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr.Į-588, filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ viršininkas buvo įpareigotas išardyti Panevėžio stoties 28-ąjį kelią. G. U. neginčija aplinkybės, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ darbuotojai nebuvo įleisti į aptvertą bei saugomą UAB“Tamsuma“ teritoriją atlikti likusių geležinkelio ardymo darbų.

Tarp šalių nėra ginčo nei dėl geležinkelio kelio nuosavybės, nei dėl UAB“Tamsuma“ nuomojamo žemės sklypo ribų bei ploto. Byloje kyla ginčas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisės patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio, esančio UAB“Tamsuma“ nuomos sutarties pagrindu valdomojoje teritorijoje, ir atlikti jo demontavimo darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad G. U. savo kaltę neigia, motyvuodamas tuo, jog jis yra teisėtas sklypo nuomininkas, turi teisę į savo teritoriją neįsileisti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbininkų, nes iš anksto privalėjo suderinti ir pasirašyti susitarimą dėl UAB „Tamsuma“ valdomoje nuosavybėje atliekamų geležinkelio demontavimo darbų. Šį savo argumentą jis grindžia tuo, kad 2003-11-24 valstybinės žemės nuomos sutartyje jokių servitutų ar kitokių daiktinės teisės suvaržymų nėra nurodyta.

Teismas padarė išvadą, kad teismui pateiktos valstybinės žemės nuomos sutarties 6-ame punkte nurodyta, jog eksploatuojant sklypą, privalu laikytis LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.343 (toliau Nutarimas) „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ III skyriaus nuostatų. Nutarimo III sk. 10 p. nurodyta, kad geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelio naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Nutarimo III sk.8.2 p. numatyta, kad geležinkelio privažiuojamųjų kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su kelio statinio ribomis. Kaip matyti iš 2006-08-24 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos rašto Nr.60719-1 ir 2006-08-25 AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ rašto Nr.3-2264, pareiškėjas iš anksto buvo informuotas apie ketinamus tęsti demontavimo darbus. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Tamsuma“ akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ būtų pareiškusi pretenzijas dėl nuostolių (susijusių su demontavimo darbų atlikimu) atlyginimo, o „Lietuvos geležinkeliai“ būtų atsisakę tokius nuostolius atlyginti. Ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neva permokėtų žemės nuomos mokesčio bei drenažinių nuotekų transportavimo miesto nuotekų išlaidų kompensavimo, nėra susijęs su Nutarime įvardintais nuostoliais.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog G. U. , duodamas nurodymus neįsileisti geležinkelio demontavimo darbus atliekančių techninių darbuotojų, pažeidė 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimo 10 punkto nuostatas, t.y. neteisėtai ir pažeisdamas norminių aktų tvarką bei kitų asmenų teises, savavališkai įgyvendino savo teisę į nuosavybės valdymą ir naudojimą. Todėl jo veika atitinka LR ATPK 188 str. sudėtį. Nuobauda jam paskirta nuobauda sutinkamai su LR ATPK 30² str., todėl naikinti nutarimą nėra pagrindo.

II.

Apeliaciniu skundu G. U. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5d. nutartį ir priimti naują nutartį ir panaikinti Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2007-01-25 nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad nekilnojamais daiktas, geležinkelio kelias buvo griaunamas neturint tam statybos leidimo. Todėl ir buvo sustabdyti darbai. Nurodo, kad taip elgiantis nebuvo savavaldžiaujama, o buvo neleista kitiems savavaldžiauti. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ III skyriaus nuostatas, kadangi šis teisės aktas nesuteikia griauti geležinkelio kelio be atitinkamų institucijų leidimo. Šios bylai svarbios aplinkybės teismas nevertino ir todėl nubaustas buvo nepagrįstai.

Atsiliepimas

Administracinė komisija prie Panevėžio miesto Tarybos atsiliepime į skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas G. U. skundo priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu teisės taikymu.

G. U. nuobauda paskirta dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, kuris numato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusią esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus susijusius su ginčijamu nutarimu. Byloje nustatyta, kad UAB „Tamsuma“ ir jos direktorius G. U. nėra institucijos atstovas, turintys įgaliojimus stabdyti statybos darbus, šiuo atveju geležinkelio kelio ardymo darbus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnį statybos valstybinę priežiūrą, tame tarpe ir statinių griovimo, priežiūrą vykdo nurodytos šiame straipsnyje valstybės įgaliotos institucijos. G. U. turėdamas pagrindą manyti, kad kelio ardymo darbai vykdomi pažeidžiant nustatytą tvarką ar pažeidžiant jo atstovaujamos bendrovės teises, turėjo teisę apie tai pranešti statybos priežiūros institucijai, tai yra įstatymų nustatytą tvarką spręsti kilusį ginčą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šios tvarkos G. U. nesilaikė, neįsileisdamas geležinkelio demontavimo darbus atliekančių techninių darbuotojų į bendrovės teritoriją, kurioje yra kito asmens valdomas geležinkelio kelias. Tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas. Teismas teisingai aiškino ir taikė LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ III skyriaus nuostatas, vertindamas kitų asmenų pažeistas teises dėl padaryto savavaldžiavimo. Ar ardymo darbams yra būtinas atitinkamos institucijos leidimas ar jį turėjo darbus atliekanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat turi teisę spręsti tik Statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija. Šios aplinkybės taip pat nešalina G. U. atsakomybės.

Esant šioms aplinkybėms nuobauda G. U. yra paskirta teisėtai ir pagrįstai, atitinkantį padaryto pažeidimo pobūdį bei ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarties naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. U. apeliacinio skundo nepatenkinti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius