Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-23 · Administracinė byla Nr. I1-616-764/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
I1-616-764/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01952-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-616-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01952-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 15 000 eurų žalai atlyginti už sveikatos sutrikdymą ir 7 900 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3).

Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 24 d. išvakarėse Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) įvyko įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas paaiškina, jog nurodytą dieną pasikvietė į kamerą pareigūną ir paprašė jo nenutraukti elektros tiekimo į kištukinius lizdus, tačiau pareigūnas atsisakė. Už kelių minučių į pareiškėjo kamerą užėjo aštuoni Lukiškių TI-K pareigūnai ir liepė pareiškėjui išeiti iš kameros. Pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, todėl jie įsibrovę į kamerą panaudojo prieš pareiškėją fizinę jėgą ir specialiąsias priemones – ašarinį purkštuką ir lazdą. Uždėjus pareiškėjui antrankius, jis buvo palydėtas į laikino laikymo kamerą. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjui buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu nustatyti kūno sužalojimai.

Pareiškėjo teigimu, jam dėl neteisėtai panaudotos fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių buvo sutrikdyta sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 11-14).

Teigia, jog specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 24 d. išvakarėse (apie 23.10 val.) pareiškėjas, laikomas kameroje Nr. 240, reikalavo, kad nebūtų nutrauktas elektros tiekimas į kištukinius lizdus bei pradėjo spardyti apsaugines kameros durų grotas. Pareiškėjo elgesys staiga tapo neprognozuojamas, jis ėmė garsiai šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino save sužaloti. Apsaugos ir priežiūros skyriaus (nuo 2019 m. vasario 1 d. Saugumo valdymo skyrius) specialistai D. P., A. K. ir jaunesnysis specialistas T. A. reikalavo pareiškėjo nusiraminti, be to, perspėjo, kad prieš jį gali būti panaudotos specialiosios priemonės, tačiau pareiškėjas ir toliau nevykdė pareigūnų nurodymų. Kadangi pareiškėjas ir toliau nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimo nusiraminti, pastarieji, atidarę apsaugines kameros durų grotas ir prispaudęs prie grindų nuteistąjį, panaudojo fizinę jėgą ir surakino rankas už nugaros antrankiais. Bandant surakinti rankas už nugaros, nuteistasis aktyviai priešinosi, bandydamas smūgiuoti pareigūnui kumščiu (smūgio išvengta). Prieš nuteistąjį buvo panaudotas ašarinis purkštuvas, fizinė jėga, lazda (prispaudžiant nuteistąjį prie grindų), elektrošoko įtaisas „TAZER X26P“. Uždėjus antrankius, nuteistasis buvo palydėtas į laikino sulaikymo kamerą, antrankiai nuimti 2018 m. gruodžio 25 d. 01.25 val.

Atsakovės atstovas pažymi, kad dėl specialiųjų priemonių panaudojimo surašytas 2018 m. gruodžio 24 d. aktas. Po specialiųjų priemonių panaudojimo nuteistajam 2018 m. gruodžio 25 d. buvo atlikta medicininė apžiūra, surašyta Sužalotojo asmens medicininės apžiūros pažyma. Pareiškėjui nustatyti paraudimai abiejų riešų srityje, pailgi paraudimai nugaros srityje bei paraudimai dešiniojo žasto bei kaklo srityse.

Atkreipia dėmesį į tai, jog elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, nėra teikiama. Teigia, kad pagal Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 261 straipsnio 3 dalies 2 punktą, prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti, kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti). Atsakovės atstovas remdamasis Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 12.2 punktu nurodo, jog prieš agresyvų, linkusį žalotis asmenį, taip pat konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką padariusį arba galbūt padariusį asmenį, atlikdamas šio asmens apžiūrą, taip pat vykdydamas asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar šio asmens grąžinimą į Lietuvos Respubliką pareigūnas gali panaudoti asmens judesių ribojimo priemones. Be to, vadovaudamasis Aprašo 12.4.4 punktu, pareigūnas gali prieš pavojų keliantį asmenį, kai toks asmuo priešinasi, panaudoti apsauginius skydus, asmens judesių ribojimo priemones, asmens sulaikymo tinklus, ašarines ir (ar) dūmines granatas ir šaudmenis, ašarinius purkštuvus, dažomuosius sviedinius, elektros šoko įtaisus, garsines ir šviesines granatas ir šaudmenis, garsinius prietaisus, impulsinius šviesos prietaisus, lazdas, nuotolinio poveikio priemones, prirėmimo įrankius, skausminius sviedinius, tarnybinius šunis. Atsakovės atstovo įsitikinimu, teisės aktų, reglamentuojančių specialiųjų priemonių panaudojimo tvarką, reikalavimų pareigūnai nepažeidė

Pasisakydamas dėl sveikatai padarytos neturtinės žalos atsakovės atstovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė, numatanti privalomą išankstinę ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo stadiją. Teigia, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog laikėsi privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos, todėl turi būti atsisakoma nagrinėti šį klausimą teismine tvarka.

Mano, kad neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais nepagrindė.

Atsiliepimas

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės atstovo atsiliepimo argumentais, teismui pateikė atsikirtimą, kuriame nurodė nesutinkąs su atsakovės atstovo atsiliepime išdėstyta pozicija ir prašė teismo priteisti skunde nurodytas sumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų, t.y. fizinio smurto ir specialiųjų priemonių panaudojimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). To paties straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.

Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas tuo, kad dėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtai panaudoto fizinio smurto ir specialiųjų priemonių jo atžvilgiu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata.

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų A. K., T. A. 2018 m. gruodžio 24 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 23-24), Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 3 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 24-77 (b. l. 20-22), Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 24 d. aktas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo (b. l. 25) ir pareiškėjo 2018 m. gruodžio 24 d. paaiškinimas (b. l. 26) patvirtina, jog: 2018 m. gruodžio 24 d. apie 23 val. 10 min., kameroje Nr. 240 laikomas pareiškėjas reikalavo, kad nebūtų nutrauktas elektros tiekimas į kištukinius lizdus bei pradėjo spardyti apsaugines kameros durų grotas. Pareiškėjas staiga tapo neprognozuojamas, jis ėmė garsiai šaukti grasindamas save sužaloti, pareigūnų buvo įspėtas apie tai, kad prieš jį gali būti panaudota prievarta, tačiau pareiškėjas atsisakė nusiraminti ir pareigūnų reikalavimų nevykdė. Apie 23 val. 30 min, specialistas A. K. su specialistu D. P., jaunesniuoju specialistu T. A. bei jaunesniuoju specialistu A. K. atidarė apsaugines durų grotas ir prispaudęs prie grindų nuteistąjį panaudojo fizinę jėgą ir surakino rankas už nugaros bei fiksavo juos antrankiais. Bandant surakinti rankas, pareiškėjas intensyviai priešinosi bandydamas smūgiuoti pareigūnui kumščiu (tačiau smūgio išvengta). Prieš nuteistąjį buvo panaudotas ašarinis purkštuvas, fizinė jėga, lazda, elektros šoko įtaisas „TAZER X26P“. Uždėjus antrankius pareiškėjas buvo išvestas į laikino sulaikymo kamerą. Antrankiai pareiškėjui nuimti 2018 m. gruodžio 25 d., 01.25 val. Iš byloje pateiktos Lukiškių TI-K sužaloto asmens medicininės apžiūros 2018 m. gruodžio 25 d. pažymos Nr. 95-224 ir pareiškėjo sveikatos istorijos (b. l. 4-7) nustatyta, kad pareiškėjui buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu jam dėl kovinių imtynių veiksmų ir specialiųjų priemonių panaudojimo nustatyti paraudimai abiejų riešų srityje, pailgi paraudimai nugaros srityje bei paraudimai dešiniojo žasto bei kaklo srityse (b. l. 27).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas dėl šio įvykio kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su 2018 m. gruodžio 24 d. skundu, kuriame išdėstė šio įvykio aplinkybes, teigdamas, jog Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai prieš jį panaudojo fizinę jėgą ir specialiąsias priemones. Pareiškėjas 2019 m. sausio 8 d. prašymu paprašė šio skundo nenagrinėti, nes pretenzijų neturi.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 straipsnio 2 dalis). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs, turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Įstatymu nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

Iš byloje pateiktos Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ matyti, jog darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 23.00 val. iki 7.00 val. yra miegui skirtas laikas. Tai reiškia, kad nurodytu laiku elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, nėra teikiama. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas dėl elektros teikimo į kištukinius lizdus į pareigūnus kreipėsi apie 23.10 val. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 24 d. yra šventinė diena, laikytina, jog elektra tą dieną buvo teikiama iki 23.00 val. Todėl teigti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai atsisakė teikti elektrą pareiškėjui, nėra pagrindo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26¹ straipsnio 3 dalies 2 punktą, prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti, kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų. Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 12.2 punkte numatyta, jog prieš agresyvų, linkusį žalotis asmenį, taip pat konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką padariusį arba galbūt padariusį asmenį, atlikdamas šio asmens apžiūrą, taip pat vykdydamas asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar šio asmens grąžinimą į Lietuvos Respubliką pareigūnas gali panaudoti asmens judesių ribojimo priemones. Minėto Aprašo 5 punktu reikalaujama, kad prieš panaudodamas specialiąsias priemones, pareigūnas privalo: 1) išaiškinti asmeniui ar asmenims sulaikymo pagrindą, atsakomybę, kylančią už pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą; 2) įspėti apie ketinimą panaudoti specialiąsias priemones. Šio Aprašo 12.4.4 punkte detalizuojama, jog prieš pavojų keliantį asmenį, kai toks asmuo priešinasi, pareigūnas gali panaudoti apsauginius skydus, asmens judesių ribojimo priemones, asmens sulaikymo tinklus, ašarines ir (ar) dūmines granatas ir šaudmenis, ašarinius purkštuvus, dažomuosius sviedinius, elektros šoko įtaisus, garsines ir šviesines granatas ir šaudmenis, garsinius prietaisus, impulsinius šviesos prietaisus, lazdas, nuotolinio poveikio priemones, prirėmimo įrankius, skausminius sviedinius, tarnybinius šunis.

Surinkti duomenys neginčytinai patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 24 d. apie 23.10 val. pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų nurodymus. Tai, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus patvirtina ir pats pareiškėjas 2018 m. gruodžio 24 d. Lukiškių TI-K direktoriui teiktame paaiškinime (b. l. 26). Neginčijama ir tai, jog pareiškėjas yra įrašytas į asmenų, kuriems priežiūra yra sustiprinta ir į linkusių užpulti sąrašus.

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus atlikto tarnybinio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareigūnų veiksmai, panaudojant prieš pareiškėją specialiąsias priemones – kovinių imtynių veiksmus, antrankius, ašarinį purkštuvą, lazdą bei elektros šoko įtaisą „TAZER X26P“ yra teisėti, nes nustatyta, kad suimtasis nevykdė pataisos įstaigos pareigūnų nurodymų ir priešinosi. Lukiškių TI-K Bendrosios praktikos slaugytojos atlikto sveikatos patikrinimo metu nustatyti paraudimai abiejų riešų srityje, pailgi paraudimai nugaros srityje bei paraudimai dešinio žasto bei kaklo srityse, kuriuos pareiškėjas patyrė dėl specialiųjų priemonių panaudojimo (b. l. 4-7, 27).

Vertinant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą, svarbu paminėti ir tą aplinkybę, jog pareiškėjas dėl šio įvykio kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau vėliau atsisakė, kad jo skundas būtų nagrinėjamas, motyvuodamas tuo, jog jokių pretenzijų neturi (b. l. 29-31).

Teismas, sistemiškai įvertinęs visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo teisę prieš pareiškėją panaudoti specialiąsias priemones – kovinių imtynių veiksmus, antrankius, ašarinį purkštuvą, lazdą ir elektros šoko įtaisą „TAZER X26P“, ir savo įgaliojimų neviršijo. Pats pareiškėjas pripažino, jog nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, o tai pagal Aprašo 12.2 ir 12.4.4 punktus yra pagrindas panaudoti specialiąsias priemones.

Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės grindžiamos išimtinai pareiškėjo paaiškinimais, kurie nevisiškai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą konstatuoja, jog pareiškėjui nustatyti paraudimai galėjo pasireikšti dėl fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių panaudojimo.

Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą jas paneigti ir konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai fizinio smurto prieš pareiškėją nenaudojo, tačiau turėjo teisę panaudoti specialiąsias priemones. Šios priemonės pareiškėjui buvo parinktos pagal susiklosčiusią situaciją, žymių padarinių pareiškėjo sveikatai nesukėlė, todėl negali būti konstatuota viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, t. y. neteisėti Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai. Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš sveikatos sutrikdymo, atlyginimo, ir remdamasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp įkalinimo įstaigos, kurioje pareiškėjas atliko bausmę, kiek tai susiję su šios įstaigos sveikatos priežiūros funkcijas vykdančio personalo veiksmais, o taip pat gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Atitinkamai sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusį su sveikatos sutrikdymu būtina vadovautis ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Taip pat pažymėtina, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, sutrikdytos sveikatos, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjas su rašytiniu pareiškimu privalėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Todėl šiuo atveju, pareiškėjas, pasinaudojęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę dėl ginčo išsprendimo kreiptis į bendros kompetencijos teismą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. T-110/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis Nr. AS-41-520/2017). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl sveikatos sutrikdymo, palieka nenagrinėta (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, siekiant apsaugoti pareiškėjo sveikatos konfidencialumą, pareiškėjo pateiktos sveikatos istorijos Nr. 13-A/2017/10 kopijos (b. l. 4-7) ir Lukiškių TI-K sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. 95-224 kopija (b. l. 27) pripažintinos neviešomis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Pareiškėjo A. S. skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo, atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Pripažinti bylos dalį (pareiškėjo sveikatos istorijos ir medicininės apžiūros pažymos kopijas (b. l. 4-7, 27)) nevieša.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė