- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-1934-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17125-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- Compensa TU S
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-2542-600/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui Compensa TU S. A. V. Insurance Group, veikiančiam Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo Compensa TU S. A. V. Insurance Group 17 227,61 Lt padarytai žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2010-12-16 K. J., vairuodamas automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį VAZ 21214, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. I.. Pastarasis buvo gydomas Vilniaus m. greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. K. J. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir jis nuteistas bauda. K. J. vairuojamas automobilis buvo draustas pas atsakovą privalomuoju draudimu. M. I. 2010-12-16 darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas ieškovo 2011-06-09 sprendimu buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Apdraustasis M. I. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-07-29 buvo nedarbingas ir jam buvo paskirta 17 227,61 Lt ligos pašalpa, todėl ieškovui padaryta tokio dydžio žala. Ieškovas pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovą, tačiau jis atsisakė atlyginti žalą. Šiuo atveju ieškovo regreso teisę reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 31 straipsnio, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatos (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nukentėjusiam išmokėta 14 643,47 Lt ligos pašalpa, o ne 17 227,61 Lt, todėl ieškovas prašo priteisti ne išmokėtą, o apskaičiuotą ligos pašalpą. Visi ieškovo nurodyti teisės aktai numato išmokėtų, o ne apskaičiuotų sumų atlyginimą. Draudikas šiuo atveju turi pareigą išmokėti draudimo išmoką, atlygindamas nukentėjusio asmens negautas pajamas, tačiau jokių mokestinių ar kitų prievolių (gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ar privalomų sveikatos draudimo įmokų mokėjimo pareigos) draudikas neturi. Socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas, tampa draudimo teisinio santykio dalyve ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Todėl šiuo atveju turi būti taikomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas, pagal kurį mokėtinos draudimo išmokos GPM neapmokestinamos, o ne deliktiniams santykiams taikytinas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas. Jokie teisės aktai nenustato draudikui pareigos mokėti privalomo socialinio draudimo įmokų už nukentėjusįjį, todėl ieškovas turi teisę reikalauti tik realiai išmokėtos ligos pašalpos. Atsakovas prašė ieškinį dalyje dėl 2 584,14 Lt atmesti (b. l. 64-67, 110-114, 137-138).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-12 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisti14 643,47 Lt žalos, ieškinį dalyje dėl 2 584,14 Lt žalos priteisimo atmesti. Teismas nustatė, kad M. I., vairuodamas tarnybinį automobilį darbo metu patyrė sužalojimus dėl kito vairuotojo K. J. kaltės. Ieškovas įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu. Nukentėjusysis M. I. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-07-29 buvo nedarbingas, dėl ko jam buvo išmokėta 14 643,47 Lt ligos pašalpa. Automobilio, kurį vairavo kaltininkas K. J., valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą. Ginčo dėl to, kad draudikas (atsakovas) privalo atlyginti ieškovui išmokėtą nukentėjusiajam išmoką, t. y. atlyginti žalą, šioje byloje nėra. Atsakovas pripažino savo prievolę (b. l. 137). Ginčas kilo dėl to, kokio dydžio žalą draudikas privalo atlyginti, kadangi nukentėjusiajam M. I. buvo išmokėta 14 643,47 Lt suma, o apskaičiuota ir prašoma priteisti 17 227,61 Lt patirta žala, t. y. įskaičiavus sumokėtą GPM. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2012-04-18 nutarimas) išaiškinimus, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punkto ir GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, teismas sprendė, kad draudikas, išmokėdamas draudimo išmokas, atlygindamas nukentėjusiojo negautas pajamas, neturi mokestinių prievolių, t. y. pareigos mokėti GPM. Teismas sprendė, kad įvykus subrogacijai, ieškovas įstojo į nukentėjusiojo vietą ir jam atsirado teisė reikalauti tik turtinės žalos, kuri būtų atlyginama nukentėjusiam asmeniui dėl jo sveikatai padarytos žalos, t. y. jo negautų darbinių pajamų, kurios kompensuojamos išmokant ligos pašalpą. Teismas pažymėjo, kad asmeniui dirbant ir gaunant darbines pajamas, bet kuriuo atveju būtų išskaičiuojamas GPM, kurio jis realiai negautų, vadinasi, tai nėra nukentėjusio asmens turtinis praradimas (b. l. 140-143).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimą dalyje dėl 2 584,14 Lt žalos atlyginimo pakeisti ir tenkinti ieškovo ieškinį visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovo 17 227,61 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Apeliantas nurodo, kad draudiko pareiga atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, padarytą dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiškiai reglamentuota įstatymuose. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ligos pašalpa yra apmokestinama GPM. GPM apskaičiuoja ir moka asmuo pats arba už jį šį mokestį gali sumokėti trečiasis asmuo. Šiuo atveju prievolę sumokėti GPM už M. I. įvykdė apeliantas, todėl 2 584,14 Lt GPM suma, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, taip pat priskirtina prie atlygintinos žalos, nustatytos CK 6.290 straipsnio 1 dalyje bei NADPLSDĮ 31 straipsnyje. Visos socialinio draudimo išmokos, apskaičiuojamos ir išmokamos pagal NADPLSDĮ nuostatas, kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudiminio įvykio negautas pajamas, iš dalies ar visiškai grąžina nukentėjusįjį į turtinę padėtį, kurioje jis buvo prieš draudiminį įvykį, todėl pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį yra įskaitomos į nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį. Kadangi nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarastas pajamas, M. I. buvo išmokėta 17 227,61 Lt (14 643,47 Lt išmokėta ligos pašalpa ir 2 584,14 Lt išskaičiuoti mokesčiai) ligos pašalpa kaip negautų pajamų kompensavimas. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalį ligos pašalpa yra laikoma negautomis pajamomis, GPM turi sumokėti ją mokantis VSDFV teritorinis skyrius. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, sumokėjęs GPM už M. I., patyrė 2 584,14 Lt žalą (b. l. 146-149).
Atsiliepimas
Atsakovas Compensa TU S. A. V. Insurance Group, veikiantis Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. V. Insurance Group Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką atsiranda sudarytos draudimo sutarties, bet ne civilinės atsakomybės pagrindu. Pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas priklauso ne gyvybės draudimo šakai, todėl šiuo atveju riekia vadovautis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, jog ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. GPM mokėjimo pareiga draudimo išmokos mokėjimo atveju nenustatyta. Jokie teisės aktai nenustato draudikui pareigos mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas už nukentėjusįjį. Subrogacijos atveju atsakovas turi pareigą atlyginti nukentėjusiojo negautas pajamas, išmokant atitinkamo dydžio draudimo išmoką, tačiau jokių mokestinių prievolių neturi, todėl reikalavimas, viršijantis nukentėjusiajam atlygintus nuostolius, negali būti nukreiptas į draudiką (atsakovą). Apeliantas nelaikytinas nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio ir jo reikalavimo dalyku gali būti tik reikalavimas atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą (nuostolius), kiek apeliantas ją atlygino, tačiau ne tam tikrus apelianto patirtus nuostolius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime išaiškino, kad tais atvejais, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaigos turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala (b. l. 157-160).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės priėmė teisėtą sprendimą tenkinti iš dalies VSDFV Kauno skyriaus ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti nukentėjusiam asmeniui išmokėtų sumų atlyginimo iš žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko. Ginčas byloje kilęs dėl draudiko pareigos mokėti GPM. Teismas sprendė, kad įvykus subrogacijai, ieškovas įstojo į nukentėjusiojo vietą ir jam atsirado teisė reikalauti turtinės žalos, kuri būtų atlyginama nukentėjusiam asmeniui dėl jo sveikatai padarytos žalos, kuri kompensuojama išmokant ligos pašalpą. Socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas. Draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui. Šiuo atveju įvykus subrogacijai, ieškovas įstojo į nukentėjusiojo vietą, todėl jam atsiranda teisė reikalauti tiek, kiek būtų turėjęs teisę reikalauti nukentėjęs asmuo iš kaltininko. Jei nebūtų įvykusi subrogacija, nukentėjusiajam būtų išmokama draudimo išmoka, atlyginant jo negautas pajamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012m. balandžio 18d. nutarime, pateikęs išaiškinimą dėl teisės aktų reglamentuojančių socialinio draudimo įstaigų reikalavimo teisės dėl išmokėtų išmokų susigrąžinimo nurodė, kad tais atvejais, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydį, socialinio draudimo įstaigos turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė draudimo išmokos priteisimą reglamentuojančias teisės normas, laikydamas, kad reikalavimas viršijantis ligos pašalpą, negali būti nukreiptas į draudiką, todėl daro išvada, kad pagrindų, nurodytų CPK329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, LR CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.