- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- I-9815-473/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01064-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pran.), Raimondas Blauzdžius, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovės 2957 Eur teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31. Skunde (b. l. 1-6; 74-75) nurodė, kad nuo 2006 m. jam paskirta teisėjų valstybinė pensija, kuri 2010-2012 m. buvo neteisėtai sumažinta taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas. Susidariusių pensijų nepriemokų kompensavimo mechanizmas nėra sukurtas ir šiuo metu atidėtas neribotai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarimu pripažino, kad šis pensijos apribojimas buvo antikonstitucinis. Teismas 2012-02-06 nutarime taip pat įvertino pensijų sumažinimo santykį su ekonomine šalies padėtimi ir iš esmės aptarė sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dėl šio ribojimo susidariusi pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė teismų administracija su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 82-84) nurodė, kad pensijos ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuotos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-21 nutarimu Nr. 68. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 pareiškėjui buvo mokama sumažinta pensija tik dėl to, kad įstatymų leidėjas netinkamai reglamentavo valstybinių pensijų mokėjimo klausimus tiek, kiek tai susiję su Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu pripažintomis Konstitucijai prieštaraujančiomis Valstybinių pensijų įstatymo ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos, kurias taikant susidarė ginčo nepriemoka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pensija buvo mokama tinkamai taikant šias Laikinojo įstatymo nuostatas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas 2012-01-01 – 2012-12-31 laikotarpiu.
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficitą, nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės; būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus.
Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. buvo nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems inter alia valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą. Šio įstatymo 4 str. (2009-12-24 redakcija), inter alia nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Šio straipsnio 2009-12-09 ir 2012-06-30 įstatymo redakcijose įtvirtinta iš esmės analogiška norma. Laikinojo įstatymo 4 str. 2009-12-09 redakcijos taikymo terminas buvo numatytas šio įstatymo 15 str. – iki 2011-12-31. Šios nuostatos buvo pakeistos 2011-12-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821, kuriuo minėtas 4 str. taikymo terminas buvo pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Šių Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatų konstitucingumo klausimas buvo išspręstas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 bei 2015-05-14 nutarimais, kuriuose teismas atkreipė dėmesį į ne kartą minėtą išaiškinimą, kad dėl valstybėje susidariusios ypatingos padėties (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, išmokos gali būti mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti. Taip pat teismas nurodė, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės, invalidumo pensijų ir, esant itin sunkiai ekonominei padėčiai, įstatymų leidėjas gali koreguoti tokių skirtingos prigimties pensijų teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas didesniu mastu nei senatvės ar invalidumo pensijas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Atsižvelgdamas į šiuos ir kitus susijusius argumentus, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatos, kurias taikant susidarė ginčo pensijų nepriemokos, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareiškėjui nuo 2006-05-16 buvo paskirta teisėjo valstybinė pensija (b. l. 16-17). Iš Nacionalinės teismų administracijos 2015-01-20 pažymos Nr. 3R-282 (b. l. 14-15) ir 2015-09-01 pažymos Nr. 3R-1780 (b. l. 87-88) matyti, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui buvo mokama perskaičiuota ir sumažinta teisėjo valstybinė pensija vadovaujantis inter alia Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Taip pat minėtose pažymose nurodoma, kad pareiškėjui pensija buvo mokama taikant ir Konstitucijai prieštaraujančiomis Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu pripažintas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. nuostatas, t. y. netinkamai apskaičiuojant teisėjo darbo stažą. Pažymėtina, kad, kaip matyti, iš atsakovės pateiktų pažymų, pareiškėjui nuo 2013 m. mokama pensija remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, tinkamai apskaičiavus teisėjo darbo stažą. Sprendžiamoje byloje nenagrinėjamas klausimas dėl netinkamai apskaičiavus teisėjo darbo stažą neišmokėtos pensijos, kadangi skundą šioje dalyje buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-18 nutartimi. Nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teisėjo darbo stažas pareiškėjui buvo apskaičiuotas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2006-05-31 įsakymu Nr. 6 ir atitinkamo dydžio teisėjų valstybinė pensija mokama nuo 2006-05-16, taigi manydamas, kad šiais veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, pareiškėjas dar 2006 m. galėjo inicijuoti teisminį ginčą su valstybinę pensiją skiriančia ir mokančia viešojo administravimo institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-693-502/2015). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nagrinėjamu laikotarpiu mokėdama ginčo pensijas, būtų netinkamai taikiusi tuo metu galiojusią Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. redakciją, kaip buvo minėta, šios nuostatos neprieštaravo Konstitucijai, todėl konstatuotina, kad atsakovė veikė teisėtai ir nėra pagrindo priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo susidariusios teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašiose bylose bei bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2012-01-01 – 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, yra nepagrįstas ir pareiškėjo skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.