- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-415/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų šalis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ergo Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Pohjola Finance“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų šalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-7942-798/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų šalis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pohjola Finance“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Statybų šalis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui UAB „Pohjola Finance“, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ trečiajam asmeniui UAB „Pohjola Finance“ 87 349,38 Lt, ieškovui UAB „Statybų šalis“ 142 750,62 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, kad dėl kilusio gaisro patyrė didelius finansinius nuostolius, dėl to buvo sutrikdyta jo ūkinė-komercinė veikla. Ieškovo teigimu, gaisro metu sudegė didžioji dalis ieškovo darbo įrankių, techninių įrenginių, speciali auto technika, iš kurios ieškovas gaudavo pajamas ir kuri buvo įsigyta lizingo būdu, be to, iki šiol ieškovas privalo mokėti pinigines įmokas kredito įstaigoms už autotechniką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovo UAB „Statybų šalis“ prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; nustatyti ieškovui UAB „Statybų šalis“ terminą iki 2010 m. spalio 25 d. sumokėti 5 102 Lt žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra 230 100 Lt, todėl žyminis mokestis – 5 602 Lt, ieškovas sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 5102 Lt.
Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio teigė, kad jo turtinė padėtis yra sunki dėl įmonėje kilusio gaisro. Teismas pažymėjo, kad teismui pateiktas 2010 m. birželio 30 d. balansas patvirtina, jog įmonės turtas yra 648 234 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 131 730 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien iš ieškovo pateikto balanso negalima padaryti išvados apie tikrąją ieškovo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, kitą kilnojamąjį turtą, bankuose esančias pinigines lėšas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti prašymą pagrįstu įrodymais.
Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Statybų šalis“ pateiktų dokumentų nepakanka ne tik dabartinei turtinei padėčiai nustatyti, bet ir nepateikta motyvų ir įrodymų, kurie pagrįstai leistų manyti apie galimai pagerėsiančią turtinę padėtį ateityje ir galimybę sumokėti žyminį mokestį. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovui nustatytinas terminas iki 2010 m. spalio 25 d. sumokėti 5 102 Lt žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Statybų šalis“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, mano, kad nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Apeliantas nurodo, kad dėl ištikusio ekonominio sunkmečio susidūrė su finansiniais sunkumais, daugelis įmonės skolininkų vėluoja atsiskaityti už suteiktas paslaugas, dėl to ieškovo įmonė neturi pakankamai lėšų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Apelianto teigimu, tikėtina, jog įmonės skolininkai artimiausiu laiku savo skolas ieškovo įmonei sumokės ir ieškovui atsiras galimybė ateityje sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Apeliantas pažymi, kad ieškovo įmonei priklausančiame angare-administraciniame pastate kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikinta stovėjusi statybinė specializuota technika, automobiliai, statybiniai mechanizmai, instrumentai, sandėliuotos medžiagos, 2009 m. sausio 7 d. Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarimu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Apeliantas nurodo, kad daugelis autotechnikos mechanizmų buvo pirkti lizingo būdu, todėl netekus turto, ieškovo įmonė dar iki šiol yra priversta už sudegusią autotechniką mokėti įmokas bankui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliantas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Aiškinant ir taikant CPK 84 straipsnio normą turi būti atsižvelgiama į šios normos tikslą. Tai ypač svarbu turint dėmesyje tai, jog žyminio mokesčio atidėjimo institutas skirtas užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Skirtingai nei dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.
Nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Statybų šalis“ prašo atidėti 5 102 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. Ieškovas, siekdamas įrodyti savo sunkią turtinę padėtį, pateikė į bylą UAB „Statybų šalis“ 2010 m. birželio 30 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, iš minėto į bylą pateikto įrodymo negalima daryti išvados, kad ieškovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ieškovas neturi galimybės sumokėti 5 102 Lt žyminio mokesčio dalies. Į bylą pateikto balanso duomenys patvirtina, kad atsakovas balanso sudarymo dienai turėjo 648 234 Lt turto, iš kurio 197 904 Lt sudarė ilgalaikis turtas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas turi galimybę realizuoti dalį turimo turto, siekiant sumokėti žyminio mokesčio dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti duomenys apie konkretų ieškovui UAB „Statybų šalis“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovo kasoje ar banko įstaigoje ieškinio padavimo dienai. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas UAB „Statybų šalis“ neįrodė, kad ieškinio pateikimo momentu jo turtinė padėtis buvo sunki, ir dėl to sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui UAB „Statybų šalis“ nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas turi spręsti klausimą dėl nurodyto termino pratęsimo ar kito (naujo) termino nustatymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.