Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui Jurbarko rajono 2-ajam notaro biurui dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei A. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiajam asmeniui Jurbarko rajono 2-ajam notaro biurui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje. Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad VĮ Turto bankas raštu kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio B. M. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. 50/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 50/100 dalių daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusysis minėtą turtą įgijo santuokoje su P. M. (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)), tačiau mirusio sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta. P. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimas buvo priimtas sūnaus B. M., pastarajam mirus (duomenys neskelbtini) - palikimą priėmė jo sutuoktinė A. M.. Testamentų registro išrašas, nurodo, kad testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų po palikėjo B. M. mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad 50/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 50/100 dalių daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruoti B. M. vardu, pagal 1993-03-25 pirkimo – pardavimo sutartį. Mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenimis po B. M. mirties liko piniginės lėšos akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau –SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymu nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad mirusysis B. M. nekilnojamąjį turtą t. y. 50/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 50/100 dalių daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu su sutuoktine P. M.. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant minimą turtą vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai būtų nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją. Todėl, preziumuojama, kad šis nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu ir šios sutuoktinių turto dalys yra lygios.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, valdė 25/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 255/1000 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 25/100 dalių daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (CPK 270 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 96 straipsnio 5 dalimi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, bei priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės valdė 25/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 255/1000 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 25/100 dalių daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.