- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- A-3424-520/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00344-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. F. Y. A.-S., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. F. Y. A.-S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. F. Y. A.-S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui dėl sprendimo dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. F. Y. A.-S. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir atsakovas, Centras) 2022 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 4T-439 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 26 d., jo apgyvendinimas atitiko sulaikymą. Pareiškėjas pažymėjo, jog atvykęs į Lietuvos Respubliką jis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su pareigūnais, todėl toliau riboti jo judėjimo laisvę nebuvo objektyviai reikalinga ir proporcinga. Pareiškėjas teigė, kad jam tikslinga taikyti apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
3. Centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, jo prašymas suteikti prieglobstį netenkintas. Centro vertinimu, Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti pasislėpti ar išvykti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, todėl Užsieniečiui turi būti taikomas judėjimo laisvės apribojimas.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą.
6. Teismas nustatė, kad Centro Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu ir 140⁸ straipsniu. Teismas taip pat nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įsiteisėjo.
7. Teismas nurodė, jog Centras buvo įpareigotas laikinai apgyvendinti Užsienietį, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.
III.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. skundą tenkinti ir pakeisti Sprendimą – apgyvendinti jį (Užsienietį) Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Užsienietis nurodo, kad vien jo neteisėtas atvykimas neleidžia daryti išvados, jog jam ir toliau turi būti ribojama judėjimo laisvė, minėtas neteisėtas atvykimas taip pat negali suponuoti išvados, jog jis nebendradarbiauja. Užsienietis pažymi, kad jis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, apgyvendinimo sąlygų nepažeidinėja; jis apgyvendintas ribojant jo judėjimo laisvę jau daugiau kaip 11 mėnesių. Užsienietis taip pat teigia, kad jo apgyvendinimas faktiškai yra sulaikymas, todėl jam tikslinga taikyti apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
11. Centras nurodo, kad Užsienietis nėra sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą, o alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Centro vertinimu, Užsieniečio teisės nėra pernelyg suvaržytos, o Užsieniečiui taikoma priemonė – yra tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams.
12. Centras pažymi, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo, todėl Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo, bandys pasislėpti ar išvykti. Centras nurodo, kad teismo sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo, kuriuo atmesti Užsieniečio skundo reikalavimai pakeisti Centro 2022 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 4T-439 dalį, kuria Užsienietis laikinai apgyvendintas Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.
14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pakeisti Sprendimą, t. y. netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimų, nurodydamas, kad, atsižvelgus į jo individualią padėtį, jam gali būti pritaikoma jo prašoma švelnesnė priemonė.
15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
16. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte, kuriuo grindžiamas Sprendimas, nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes (Užsienietis atvykęs pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, byloje nėra duomenų, jog Užsienietis aktyviais veiksmais būtų nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais ar pažeidęs apgyvendinimo tvarką, Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos mėnesio) bei aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Vien Centro nurodytos aplinkybės (Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo prašymas suteikti prieglobstį netenkintas) negali būti laikomos savaime pakankamomis riboti Užsieniečio judėjimo laisvę.
19. Pareiškėjo skundo prašymas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, nes Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatytos dvi Užsieniečio apgyvendinimo režimo klausimo išsprendimo alternatyvos – apgyvendinimas Tarnyboje administraciniu aktu bei Tarnybos kreipimasis su teikimu į teismą, nustačius egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytiems Užsieniečio sulaikymo pagrindams. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo sulaikymo pagrindai nebuvo nustatyti (jo apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas administraciniu aktu), pagrįstai jam netaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė.
20. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimas Tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas, ir apeliacinį skundą tenkina dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. panaikina Sprendimo dalį, kuria apribota pareiškėjo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. F. Y. A.-S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. F. Y. A.-S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2022 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 4T-439 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) piliečio A. F. Y. A.-S. judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje.
Nutartis neskundžiama.