Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-12-17 · Civilinė byla Nr. 2-8709-375/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-17
Bylos Nr.
2-8709-375/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05226-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
R. K.
Trečiasis asmuo
G. B., AB „Swedbank“
Civilinės bylos Nr.2-08709-375/2013
Teisminio proceso Nr.2-69-3-05226-2013-1
(S)Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.7.; 116.;KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokato padėjėjai G. B., atsakovui R. K., nedalyvaujant trečiajam asmeniui G. B., dalyvaujant jos atstovui advokatui M. T. , nedalyvaujant trečiojo asmens AB „Swedbank“ banko atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui G. B., AB „Swedbank“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu ( b.l.62-64) prašo pripažinti automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 8000 Lt vertės bei butą adresu Baltų pr. 57-18 Kaune 68 000 Lt vertės, asmenine ieškovės nuosavybe.

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog jos ir atsakovo santuoka sudaryta 1991 05 11. Santuokoje gimė: 1992 07 11 dukra Karolina, 2002 04 17 sūnūs Kristupas ir Simonas. Santuokos metu buvo įgytas turtas : butas adresu Baltų pr. 57-18 Kaune bei automobilis Audi A6. Nors turtas įgytas santuokoje ir yra registruotas atsakovo vardu, tačiau faktiškai tai yra ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas. Butą įsigijo 1998 08 28 paėmę kreditą 52 000 Lt iš AB „Swedbank“, 16 000 Lt sumokėjo iš anksto, prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį. Minėti 16 000 Lt buvo gauti pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Pramonės pr.28- 504A Kaune. Nors šio buto pardavimo sutartis buvo sudaryta 1998 09 21, tačiau pagal sutarties 2 p. 12 800 Lt buvo gauti prieš sudarant sutartį. Tokiu būdu gautus 12 800 Lt ir 3200 Lt asmeninių santaupų ieškovė panaudojo buto įsigijimui. Likusi 52 000 Lt suma paimta iš banko. Paskolą bankui moka viena ieškovė, nes atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo ir šiai dienai nedirba, todėl nors butas įgytas santuokoje, tačiau pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe, nes įgytas už asmenines ieškovės lėšas.

Santuokoje įgytas automobilis taip pat pirktas iš asmeninių ieškovės lėšų: 2007 10 21 40 - ojo gimtadienio proga mama K. K. padovanojo 10 000 Lt. Tą patvirtina dovanojimo sutartis. Ieškovė nuolat dirbo , gaudavo apie 2300 Lt pajamų, tuo tarpu atsakovas niekur nedirbo, jokių kitų pajamų neturėjo, todėl automobilis taip pat pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Automobilis buvo registruotas atsakovo vardu vien dėl to, kad būtų pigesnis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas.

Atsakovas be ieškovės, kaip sutuoktinės sutikimo ir žinios prisiėmė civilinių prievolių prieš trečiuosius asmenis - G. B. ir dabar jos naudai vykdomas išieškojimas. Atsakovas ir anksčiau turėjo įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, bet kadangi atsakovas niekur nedirbo, tai ieškovė išmokėjo šį atsakovo įsiskolinimą, nes bijojo prarasti turtą. Atsakovas iki šiol niekur nedirba, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nepadeda išmokėti paimto būsto kredito ir skolinasi pinigus neaiškioms reikmėms, nuostolingai tvarko šeimos ūkį, bendrą turtą ir toks jo elgesys kelia grėsmę šeimos, o ypač nepilnamečių vaikų interesams.

Iš atsakovo atsiliepimas į ieškinį nebuvo gautas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su ieškiniu sutiko.

Sutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog turi vidurinį išsilavinimą, įgijęs frezuotojo profesiją. Turi problemų su oda, todėl to darbo dirbti negali. Dėl stuburo problemų negali stipriai kelti. Į medikus kreipėsi, bet valstybė nieko nemoka. Ieškovės pagalba įsigijo butą. Ji buvo susitaupiusi pinigų. Santaupos buvo atskiros, savo santaupų mažai turėjo. Prie buto prisidėjo tiek, kad stovėjo eilėje. Žmona paduodavo pinigus ir jis įnešdavo į banką. Ko imdavosi niekas nesisekdavo. Skolą moka žmona. Darbo ieškosi visais būdais. Automobilį pirko vėliau. Pirko jo vardu, nes didesnis vairavimo stažas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo G. B. su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime (b.l.85-89) nurodė: šalių santuoka buvo sudaryta 1991 05 1, o turtas įgytas atitinkamai 1998 08 28 bei 2008 01 18, todėl pagrįstai laikomas sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad panaudojo buto įsigijimui lėšas , gautas iš skirtingų šaltinių: paėmė 52 000 Lt kreditą iš banko. Kredito sutartis yra sudaryta atsakovo vardu, todėl gautos piniginės lėšos negali būti pripažintos asmeninėmis ieškovės lėšomis, o jos panaudotos šeimos turtui – butui įsigyti. Buto pirkimo sutartį tai pat sudarė atsakovas. Atsakovas yra pripažinęs, jog nuo 2007 m. užsiėmė individualia apmokama baldų gamybos veikla, nors įmonės įsteigęs nebuvo. Galima teigti, kad atsakovas dirbo nelegaliai, gavo pajamas, kurias panaudojo kredito grąžinimui. Tai, kad ieškovė prašo pripažinti įsipareigojimus bankui solidaria prievole rodo, kad prievolę sutuoktiniai vykdo solidariai. Šalių santuoka nėra nutraukta, turtas nepadalintas, todėl teismas neturi įstatyme numatyto pagrindo pripažinti butą asmenine ieškovės nuosavybe. Butas įgytas 1998 08 28, todėl kitą nekilnojamąjį turtą pardavus tik 1998 09 21 už jį gautos lėšos negalėjo būti panaudotos buto įsigijimui. 3 200 Lt šaltinis nėra pagrįstas jokiais rašytinais įrodymais.

Atsakovas užsiėmė baldų gamybos veikla ir gavo iš jos pajamas. Vienam sutuoktiniui asmeninėmis lėšomis prisidėjus prie daikto įgijimo santuokos metu daikto dalis netampa to sutuoktinio asmenine nuosavybe tuo metu aiškiai neišreiškus tokios valios ir nesutarus su kitu sutuoktiniu dėl prisidėjimo tokiu būdu prie turto įgijimo. Asmeninių lėšų panaudojimas gali būti pagrindu reikalauti priteisti kompensaciją, bet ne pagrindas pakeisti nuosavybės teisės formą ar bendrosios nuosavybės rūšį, nesant duomenų, kad asmeninės lėšos tokiu tikslu ir buvo naudojamos. Ieškovė ginčo automobilio įsigijimo metu ne tik neišreiškė valios už asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus dalį turto įgyti asmeninėn nuosavybėn, bet ir piniginių lėšų dovanojimo sutartyje, kurią sudarė su motina, nenurodė dovanojamų lėšų paskirties t.y. neišreiškė ketinimų padovanotas lėšas panaudoti siekiant įgyti automobilį asmeninėn nuosavybėn. Dovanojimo sutartis apskritai kelia įtarimą, nes paprastai su artimaisiais giminaičiais pinigų dovanojimo dokumentai nėra sudarinėjami. Ieškovei gavus iš motinos 10000 Lt ji privalėjo dovaną deklaruoti. Automobilis buvo registruotas atsakovo vardu, todėl ieškovės siekis įgyti automobilį asmeninėn nuosavybėn akivaizdžiai nebuvo numatytas. Prievolę pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą įpareigotas vykdyti tik atsakovas. Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito lėšų, jei šios lėšos nėra asmeninė kito sutuoktinio nuosavybė. Antstoliai dėl nemokaus sutuoktinio skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Atsakovo prievolė trečiajam asmeniui atsirado ne pagal paskolos sutartį, o atsakovui įsipareigojus G. B. pagaminti baldus bei paėmus avansą, tačiau nuo 2007 m. įsipareigojimo neįvykdžius. Atsakovo prievolė atsirado iš jo nelegalios individualios veiklos, iš kurios gautos pajamos akivaizdžiai buvo naudojamos šeimos interesais.

Trečiasis asmuo AB Swedbank su ieškiniu sutinka ( b.l.96).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog šalys susituokė 1991 05 11 ( b.l.31). Santuokos metu šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą – 2008 01 18 automobilį Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu ( b.l.11) ir 1998 08 28 butą adresu Baltų pr. 57-18 Kaune, taip pat registruotą atsakovo vardu ( b.l.12, 13). Butas pirktas už 62 000 Lt, iš kurių 16 000 Lt buvo sumokėta prieš pasirašant sutartį, o 52 000 Lt buvo paskolinti iš banko (b.l.14 -25). Šalių santuoka nėra nutraukta. Sutuoktiniai turi du vaikus – 2002 04 17 gimusius sūnus Simoną bei Kristupą ir 1992 07 11 gimusią dukrą Karoliną ( b.l.34). 2010 08 30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-2898-615/2010 iš atsakovo G. B. naudai yra priteista 16 182 Lt bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.46-54). Priverstinį išieškojimą vykdo antstolė S. V.. Skolą apmoka ieškovė (b.l. 29, 30, 116- 122). Ieškovė pateikė 2007 10 21 dovanojimo sutartį ( b.l.7), pagal kurią ieškovės mama K. K. padovanojo ieškovei 10 000 Lt.

CK 3.88 str. 1d. 1 p. nustatyta, jog bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta , jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.89 str. nuostatas turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Reikalavimą pripažinti butą ir automobilį asmenine nuosavybe ieškovė grindžia 3.89 str. 1 d. 7 p.: kai sutuoktinio turtas įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovė teigia, kad nors butas yra registruotas atsakovo vardu, o buto įsigijimui imta 52 000 Lt paskola taip pat yra atsakovo pasirašyta, tačiau paskolą moka viena ieškovė, nes atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo ir šiuo metu nedirba. Ieškovės aiškinimu 16 000 Lt ji sumokėjo iš anksto prieš pasirašant sutartį. Dalį pinigų (12 800 Lt) ji gavo pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklaususį butą Pramonės pr.28-504 A Kaune , o 3 200 Lt buvo jos asmeninės santaupos.

Tačiau iš Sodros išreikalauti duomenys (b.l.132-136) paneigia ieškovės aiškinimus, esą, atsakovas niekur nedirbo, todėl paskolą bankui mokėjo tik ieškovė. Nuo paskolos paėmimo dienos 1998 08 28 iki 2005 07 31 atsakovas dirbo įvairiose darbovietės arba pagal verslo liudijimą (CPK 197 str.). Nuo 2005 07 31 nėra jokių duomenų apie atsakovo darbinę veiklą, tačiau teismo sprendimu Nr.2-2896-615/2013 nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo darbu ir iš jo gaunamomis pajamomis prisideda prie šeimos poreikių tenkinimo: civilinėje byloje Nr.2-2896-615/2013 pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog : “ ieškovė buvo informuota, kad esant tam tikriems užsakymams jos darbų vykdymas bus atidedamas“. Šioje byloje atsakovas, aiškindamas kodėl neatliko užsakytų darbų ir nepagamino baldų posėdžio metu teigė, jog turėjo kitų darbų, ieškovė sutiko laukti. Tai paneigia atsakovo argumentus, esą, užsakymas iš G. B. buvo atsitiktinis, o atsakovas niekur nedirbo ir nedirba, negauna jokių pajamų ir neprisideda prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo. Jokiais įrodymai nebuvo pagrįsti atsakovo argumentai, kad jis negali dirbti dėl prastos savo sveikatos, nes į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovo prarastą darbingumą , o pats atsakovas pripažino, kad jis dėl nedarbingumo praradimo lygio nustatymo niekur nesikreipė ( CPK 178 str.).

Antra vertus, pagal CK 3.88 str. 1 d. 3 p. nuostatas ieškovės gaunamos darbinės pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pusė šių pajamų turi priklausyti atsakovui. Juk santuokoje įgytas turtas priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis net ir tais atvejais, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį , prižiūrėjo ir augino vaikus ir dėl to ar dar dėl kitokių priežasčių nedirbo ir neturėjo savarankiško uždarbio. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog paskola buvo dengiama ne asmeninėmis ieškovės, o abiejų sutuoktinių pastangomis ir lėšomis.

Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti butą jos asmenine nuosavybe, privalėjo įrodyti, kad šis turtas yra įgytas tik jos vienos lėšomis kitam sutuoktiniu nedalyvaujant. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, išskyrus šalių aiškinimus, kad 3 200 Lt už butą ieškovė įmokėjo iš savo asmeninių santaupų. Buto pirkimo metu 1998 08 28 šalys santuokoje jau buvo pragyvenusios 8 metus, todėl nesant rašytinių įrodymų labiau tikėtina, kad 3200 Lt įmoka už butą priklausė abiems sutuoktiniams.

Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad 12 800 Lt, kuriuos įmokėjo iki buto Baltų pr. 57-18 Kaune sutarties sudarymo, taip pat yra vien tik asmeninė ieškovės nuosavybė. Pasak ieškovės, ši suma buvo gauta pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklaususį butą Pramonės pr. 28-504A Kaune. Tačiau kaip matyti iš 1998 09 21 šio buto pardavimo sutarties, butas buvo privatizuotas 1994 05 30 t.y. šalių santuokos metu, todėl jis priklausė ne vienai ieškovei asmeninės nuosavybės teise, bet ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Atkreiptinas dėmesys ir į dar dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes: butas Pramonės pr. 28- 504A Kaune buvo parduotas 1998 09 28 ( praėjus mėnesiui nuo buto Baltų pr. įsigijimo), todėl ieškovė 1998 08 28 negalėjo panaudoti 12 800 Lt buto Baltų pr. 57-18 Kaune pirkimui, nes tuo metu jų dar neturėjo – pagal sutarties 2 p. šie pinigai buvo gauti tik prieš pat pasirašant pirkimo sutartį.

1998 08 28 buto Baltų pr. 57- 18 Kaune pirkimo sandoryje nebuvo išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn ieškovės nuosavybėn, nes į sutartį nebuvo inkorporuota sąlyga, jog butas įsigyjamas tik ieškovės asmeninės nuosavybės teise.

Nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl reikalavimas pripažinti jį asmenine ieškovės nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CK 3.89 str. 1 d. 7 p., CPK 197, 186, 185 str.).

Ieškovė neįrodė ir reikalavimo pripažinti automobilį jos asmenine nuosavybe pagrįstumo. Ieškovė savo reikalavimui pagrįsti pateikė jos mamos K. K. parašytą dovanojimo sutartį, pagal kurią, esą, ieškovei 2007 10 21 mama padovanojo 10 000 Lt. Tačiau dovanojimo sutartyje nėra nurodyta dovanojimo lėšų paskirtis ir nėra pateikta jokių įrodymų už kokią kainą automobilis buvo pirktas (gal būt automobilis kainavo daugiau nei dovanoti 10000 Lt). Nėra rašytinių įrodymų, išskyrus šalių paaiškinimus, kad automobilio pirkimui buvo panaudoti būtent dovanotieji pinigai.

Antra vertus, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių, kadangi nesutapo ieškovės paaiškinimuose ir liudytojos K. K. parodymuose nurodomos aplinkybės: ieškovė nurodė, kad pinigus gavo jai atvažiavus pas mamą, dalyvaujant ir seserims, o sutartį mama surašė sekmadienį. Tuo tarpu liudytoja teigė, kad pinigus ieškovei padovanojo šeštadienį, bet kitos dukros dar nebuvo atvažiavusios, o duodama pinigus padavė ir sutartį, nes, pasak liudytojos, ji žentu nepasitikėjo (CPK 185 str.).

Nors ieškovė teigia, kad ginčo automobilis buvo pirktas tik už jos asmenines lėšas, tačiau jis buvo registruotas atsakovo vardu, nors ieškovė taip pat turi teisę vairuoti.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pati pripažino, kad ginčo turtas nėra išimtinai jos asmeninė nuosavybė, nes 2013 11 27 posėdžio metu teigė: „iškilo grėsmė prarasti turtą, kurį turime ir noriu jį apsaugoti, apsaugoti vaikus, nes didesnis indėlis buvo mano“. Tačiau vienam sutuoktiniui asmeninėmis lėšomis prisidėjus prie daikto įgijimo santuokos metu daikto dalis netampa to sutuoktinio asmenine nuosavybe tuo metu jam aiškiai neišreiškus tokios valios ir nesutarus su kitu sutuoktiniu dėl prisidėjimo tokiu būdų prie turto įgijimo. Asmeninių lėšų panaudojimas bendram sutuoktinių turtui įgyti yra reikšmingas faktas, kai sprendžiamas turto padalijimo klausimas, bet ne pagrindas keisti nuosavybės teisės formą ar bendrosios nuosavybės teisės rūšį.

Atsakovas ieškinį visiškai pripažįsta ir sutinka, kad ginčo turtas yra įgytas išimtinai ieškovės asmeninių lėšų pagrindu, todėl jis yra vienos ieškovės asmeninė nuosavybė. Tačiau toks atsakovo procesinis elgesys vertintinas tik kaip noras išsaugoti turtą, kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas trečiojo asmens G. B. naudai, kuriai iš jo yra priteista 16182 Lt.

Konstatuotina, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, o atsakovas su ieškiniu sutikdamas (šalys net buvo pateikusios taikos sutartį) siekia vieno tikslo – kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas vykdant skolos išieškojimą kreditorės G. B. naudai t.y. piktnaudžiauja savo teisėmis ir pažeidžia CK 1.137 str. 2 d. įtvirtintą imperatyvą, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str., CK 3.89 str. 1d. 7 p.).

Iš ieškovės priteistinas išlaidos advokato pagalbai apmokėti trečiojo asmens G. B. naudai bei pašto išlaidos valstybės naudai ( CPK 93, 96, 98 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. K. trečiojo asmens G. B. naudai 995 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės A. K. 53 Lt (penkiasdešimt tris litus) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaIrena Poderienė