Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko, suinteresuotam asmeniui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., L. S., D. B., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2012 m. birželio 27 d. su sutuoktiniu B. P. sudarė Bendrą sutuoktinių testamentą, kurio notarinio registro Nr. 2988. Testamentu nustatė, kad sutuoktinis B. P., visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, kuris priklausys jam mirties dieną, paliks sutuoktinei A. P., o A. P. savo mirties atveju - sutuoktiniui B. P.. Susitarė, kad mirus sutuoktiniui, pragyvenusiam kitą sutuoktinį, visą turtą lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 paliks savo vaikams. (duomenys neskelbtini) B. P. mirė. Po sutuoktinio mirties liko gyventi sodyboje, rūpinosi likusiu turtu, žemėmis. Po vyro mirties jam priklausančią turto dalį priėmė, tačiau dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo į notarų biurą nesikreipė. Sutuoktiniui priklausiusį turtą priėmė faktiniais savo veiksmais. Mirus B. P. liko ši jam priklaususio turto dalis: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodyta su B. P. visą laiką gyveno savo pastatytoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Visą likusį sutuoktinio turtą po jo mirties iškart pradėjo valdyti kaip savo, turtą priėmė faktiniais savo veiksmais. Gyvena sodyboje, moka mokesčius už elektrą, šiukšlių išvežimą, televiziją, žemę, rūpinasi namais, dirba žemę, naudojasi žemės sklypais, mišku, kaip savo turtu.

Teismo posėdyje pareiškėja A. P., suinteresuoti asmenys A. P., L. S. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio B. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis B. P. mirė (duomenys neskelbtini), ir šią aplinkybę patvirtina jo mirties įrašas.

Tai, kad pareiškėja yra palikėjo B. P. sutuoktinė patvirtina jos gimimo liudjimas ir santuokos liudijimas. Šiais rašytiniais įrodymais patvirtintas pareiškėjos A. P. santuokos sudarymas su B. P..

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis B. P. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypus, pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

Pagal 2018-01-18 Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) mirus B. P., dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, palikimo priėmimo faktas neįregistruotas.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

CK 5.19 str. numato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

Pareiškėja pateikė 2012-06-27 sudarytą bendrą sutuoktinių testamentą, kuris patvirtintas notaro ir numatė, kad turtas po sutuoktinio mirties pereina kitam sutuoktiniui. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po sutuoktinio B. P. mirties, palikimą priėmė sutuoktinė, faktiškai valdydama sutuoktinio palikimą, kaip savo turtą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja A. P. po savo sutuoktinio B. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. rūpinosi paliktu turtu ir jį prižiūrėjo, paveldėtą turtą saugojo ir valdė sąžiningai, atvirai, kaip savą, rūpinasi žemės sklypais ir pastatais. Pareiškėja nuolatos gyvena paveldėtame gyvenamajame name, naudojasi pagalbiniais pastatais, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, prižiūri ir naudojasi žemės sklypais. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.