- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-862-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00550-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių
- Advokatai
- Nerija Žeknienė, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui V. P., ieškovo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, atsakovui V. P., atsakovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, trečiojo asmens Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui V. P., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl įvažiavimo transporto priemonėmis tvarkos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti pagal pridedamą UAB „Geosoma“ žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., priklausančio V. P. schemą, parengtą ir patvirtintą 2011-11-24, su numatomu kelio servitutu, 4 m pločio, bendro 256 m² ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku į V. P. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorių raj.; nustatyti, kad ieškovas V. P. moka atsakovui V. P. 1050 Lt vienkartinę išmoką, kaip dėl servituto nustatymo galimai patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą; įpareigoti V. P. atstatyti buvusį kelią savo lėšomis bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1980 m. rugpjūčio 25 d., 1980 m. liepos 14 d. LDT vykdomojo komiteto įsakymo Nr. 34 pagrindu, buvo suteiktas V. P. 600 kv.m. žemės sklypas. Sklypui buvo suteiktas adresas – S. 11. S. gatvė baigiasi akligatviu ties šiuo metu atsakovui priklausančiu sklypu, adresu S. g. 7. Ieškovas į savo sklypą galėjo ir gali patekti įvažiavimu per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurį jis suformavo 1980 metais valstybinėje žemėje, šalia B. P. sodybos tvoros. 1993 m. B. P. įsigyjant 12,65 kv.m. žemės sklypą, kuris ribojosi su jo jau turimu žemės sklypu, buvo padaryta klaida – nebuvo nustatytas kelio servitutas. Ieškovas iki 2009 m. vasario 10 d. faktiškai netrukdomai naudojosi 1980 metais padarytu įvažiavimo keliu į savo sodybą per atsakovo žemės sklypą. 2009 m. vasario 10 d., atsakovas, siekdamas suvaržyti ieškovui teisę patekti į savo sklypą, įrengė metalinę tvorą ir užtvėrė vienintelį kelią. Dėl to ieškovas į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį S. g. 11, važiuoja iš Jubiliejinės g. pusės, tačiau šis kelias nėra saugus, taip pat šioje vietoje nėra galimybės įrengti kelią dėl šioje gatvėje esančio vandens telkinio apsaugos juostos. Kadangi parengtoje žemės sklypo schemoje numatomas kelio servitutas yra senojo įvažiavimo vietoje, ½ dalimi įvažiavimo atsakovas naudojasi iki šiol, todėl mano, kad yra tikslinga nustatyti kelio servitutą pagal siūlomą schemą.
Atsakovas V. P. priešieškiniu prašė nustatyti ieškovui patekimą į savo sklypą nuo Jubiliejinės gatvės pusės.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, nustatė pagal UAB „Geosoma“ schemą (parengta ir patvirtinta 2011-11-24) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančiame V. P., 4 m pločio, bendro 256 m² ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikant, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku į V. P. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., priteisė iš ieškovo V. P. atsakovui V. P. 1050 Lt vienkartinę kompensaciją dėl servituto nustatymo, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė, atsakovo V. P. priešieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas teigia, jog toje vietoje, kurioje ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, kelio niekada nebuvo, tačiau tokius atsakovo paaiškinimus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog privatizuojant V. P. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių raj., buvo padaryta klaida ir nenustatytas kelio servitutas atsakovui priklausančiame žemės sklype, nors jokio kito privažiavimo prie ieškovui privačios nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., valdomo namų valdos žemės sklypo nėra, tuo tarpu atsakovo žemės sklype buvo kelias, šiame sklype esantis nuo seno, dar prieš jį parduodant B. P. ir jį įgyjant atsakovui, einantis iki ieškovo sklypo. Nurodė, kad nenustačius ieškovui kelio servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovo žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog galima įrengti ieškovui įvažiavimą į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., nuo J. gatvės pusės, taip pat sutiktų leisti ieškovui naudotis servitutu už garažo pastato pagal atsakovo pateiktą schemą, tačiau teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, jog teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sklypą pagal atsakovo pasiūlytą schemą, tačiau tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų, o atsakovo pateiktas alternatyvus kelio servituto variantas prieštarauja ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų išlaidų, yra problematiškas, prieštarauja ir saugumo reikalavimams. Pažymėjo, kad kelias per atsakovo sklypą eina nuo seno, naujai viso kelio įrenginėti nereikės (tik dalį), šia kelio dalimi naudojasi ir pats atsakovas, todėl, teismo vertinimu, ieškovo pasiūlytas servituto nustatymo variantas labiausiai atitinka ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Nurodė, kad ieškovui būtina turėti privažiavimą prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiška būtinybė ne tik transportui, reikalingam ieškovo būtinų poreikių tenkinimui, privažiuoti, bet ir specialiųjų tarnybų iškvietimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad servituto nustatymas nepažeis atsakovo teisių daugiau, nei buvo pažeista ieškovo, nesudarant jam galimybės turėti privažiavimą prie savo sodybos bei galimybės naudotis savo žemės sklypu, todėl atsižvelgiant į poreikio naudotis daiktais pobūdį bei objektyvų būtinumą, kelio servituto nustatymu šiuo atveju veiksmingai pašalinamos kliūtys naudotis ieškovui priklausančiais daiktais. Pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinas, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys, tačiau byloje šalys nėra susitarusios dėl neatlygintino kelio servituto. Nurodė, kad ieškovas sutinka mokėti atsakovui 1050 Lt vienkartinę kompensaciją, kaip dėl servituto nustatymo galimai patiriamų nuostolių (nepatogumų) atlyginimą bei išmokos dydį apskaičiavo pagal LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr.1541 patvirtintą vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9.2 p., tačiau atsakovo nuomone, kompensacijos dydis yra per mažas. Teismas nesant atsakovo pasiūlymo dėl kompensacijos dydžio nustačius servitutą bei atsižvelgdamas į tai, jog kelio servitutas yra nustatytas per atsakovo sklypo vidurį, kelio servitutas nustatytas tam, kad būtų tenkinami ieškovo poreikiai, kelio servitutas nustatytas nuolatiniam naudojimui bei į tai, kad kelio servituto apimtis yra 256 m², taip pat į tai, kad šioje sklypo dalyje visada buvo pravažiavimo kelias, todėl nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, kad ginčo kelio dalimi naudojasi ir pats atsakovas, atsakovui įgyjant žemės sklypą ginčo keliu jau buvo naudojamasi, laikė teisingu ir sąžiningu atsakovo naudai priteisti ieškovo siūlomo dydžio 1050 Lt vienkartinę kompensaciją už kelio servitutą, kuri užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas nenumato, kad tarnaujančio daikto savininkas turi kompensuoti viešpataujančio daikto savininkui nustatyto servituto tinkamą įrengimą, todėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą V. P. atstatyti buvusį kelią savo lėšomis, teismas netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, teismo sprendimas pažeidžia jo konstitucinę teisę į nuosavybę, į privatumą ir užkerta kelią pilnai naudotis ir valdyti turtą, t.y. žemės sklypą. Nurodo, kad taikant servitutą, būtina atkreipti dėmesį į tai ir laikytis pozicijos, ar jis yra būtinas, o nagrinėjamu atveju ieškovui nėra būtinas, nes nuo 2009-02-10 iki šiol ieškovas patenka į savo namų valdą be jokių suvaržymų ir nepatogumų nuo Jubiliejinės gatvės pusės, t.y. ieškovui daugiau kaip dvejus metus jis nebuvo reikalingas. Pažymi, kad ieškovas reikalauja 4 m pločio kelio patekti į savo valdą, kuomet pilnai užtenka 3 m pločio kelio net gaisrinės automobiliui pravažiuoti. Nurodo, kad ieškovui įsirengti įvažiavimą pagal jo – apelianto, pasiūlytą variantą galima, ką patvirtino ir VĮ „Kauno regiono keliai“, tačiau teismo nuomone, toks kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų protingų sąnaudų, tačiau teismas nesprendė klausimo, kad ir apeliantas gali prisidėti prie šio kelio įrengimo, be to, ir Kaišiadorių rajono savivaldybė turėtų prisidėti prie kelio įrengimo, nes pripažino, kad padarė klaidą - privatizuojant V. P. priklausantį žemės sklypą, esantį S. g. 7, (duomenys neskelbtini) nenustatė kelio servituto. Taip pat nurodo, kad teismas konstatavo, kad jo – apelianto, sklype yra prieš daugelį metų susiformavęs kelias patekti ieškovui į namų valdą, tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo apie tai, kad sklype yra kelias. Apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti tai, kad pagal ieškovo pateiktą schemą, kelias turi būti per žemės sklypo (kurio paskirtis - namų valda) vidurį, pažymėto pravažiavimo dešinė kelio riba atsiremia į ūkinius pastatus. Kadangi apelianto šeima dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius ir nepatogumus jus kiekvieną dieną, todėl apelianto nuomone, kompensacija turi būti ne vienkartinė, bet periodinė, tarnaujančio daikto savininkui už savininko teisių suvaržymą. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė servituto tikslingumą ir objektyvumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti kai nepagrįstą.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.
Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; kt.).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).
Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų.
Kaip matyti iš byloje ieškovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., ir jame esančių pastatų išdėstymo schemų, eksplikacijų ir planų ( b.l. 6, 107-108, 1 t., b.l. 13-14, 2 t.) ieškovas, nenustačius servituto per vieną iš kaimyninių sklypų (S. g. 7 ar J. 10, (duomenys neskelbtini) neturi galimybės su transporto priemone įvažiuoti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei juose esančius statinius. Kad nenustačius kelio servituto ieškovas negali su transporto priemone įvažiuoti į savo sklypą, iš esmės neginčija ir atsakovas, tačiau tarp byloje dalyvaujančių asmenų kyla ginčas per kurį iš gretimų sklypų – atsakovų ar trečiųjų asmenų, turėtų būti nustatytas kelio servitutas važiuoti transporto priemonėms.
Ieškovas įrodinėja, kad jis, į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą transporto priemone patekdavo per įvažiavimą, kuris buvo suformuotas šalia atsakovo tėvui priklausančio žemės sklypo, tik po to, kai B. P. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko iš valstybės namų valdos bei prie jo papildomai suformuotą žemės sklypą bei jį padovanojo savo sūnui atsakovui V. P., atsakovas uždraudė ieškovui naudotis faktiškai nuo 1980 m. esančiu pravažiavimu.
Atsakovas ginčija, kad toks pravažiavimas apskritai buvo, be to, įrodinėja, kad jeigu ir reikia ieškovui kelio servituto, tai jis turėtų būti nustatytas per žemės sklypą, esantį Jubiliejinė g. 10, Žiežmariai, ar jam - atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia už garažo, nes toks servitutas yra ekonomiškiausias ir mažiausiai varžo kitų asmenų teises.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo vienas iš argumentų, dėl kurio spręsta, jog reikalavimas nustatyti kelio servitutą per Jubiliejinė g. 10, Žiežmariai netenkintinas, yra tai, jog teismo vertinimu, servituto nustatymas per minėtą sklypą nėra galimas. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Byloje surinkti įrodymai - Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros raštas (b.l. 8, t.1), VĮ „Kauno regiono keliai“ aiškinamasis raštas, vietos apžiūros protokolas, foto nuotraukos (prijungta civilinė byla Nr. 2-16-787/2010 b.l. 24-28, t.1), pagrindžia, kad galimybės įrengti kelią į ieškovui priklausantį žemės sklypą nuo Jubiliejinės gatvės pusės yra ribotos, kadangi kelias numatomas rengti suvaržytoje teritorijoje, kurioje vienoje kelio pusėje yra privati valda, kitoje pusėje tvenkinys, esamos vietovės didelis išilginis nuolydis ir šalia esantis tvenkinys sudaro pavojų eismo saugumui, pakelti kelio sankasos taip pat nėra galimybės. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia teismo išvadas dėl servituto nustatymo per atsakovo sklypą.
Sprendžiant servituto nustatymo per atsakovo žemės sklypą klausimą, kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog ieškovas iki atsakovo žemės valdos privatizavimo 1993 metais naudojosi pravažiavimu, kuris buvo suformuotas šalia atsakovo tėvui priklausančios žemės valdos ribos ir nepateko į namų valdos žemės sklypą. Byloje pateikti planai, nuotraukos patvirtina (b.l. 6-7, 57-59, 62-65, 1 t.), jog iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo, B. P. buvo suteiktas žemės sklypas, kurio kraštinė prie S. g. buvo 22 metrų ilgio, privatizavimo metu, atsakovo tėvui priklausančio žemės sklypo ribos keitėsi, neišsprendus ieškovo patekimo į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą klausimą, pravažiavimas, kuriuo naudojosi ieškovas ir kuris buvo iš dalies įrengtas, pateko į atsakovo namų valdos ribas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą projektą nustatyti servitutinį kelią žemės sklypo dalyje, esančioje už garažo, sprendė, kad nustatant servitutą tektų įrengti visą kelio atkarpą, kelio įrengimas pagal atsakovo pasiūlymą yra apsunkintas. Su šiais argumentais kolegija sutinka, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šioje sklypo dalyje yra taip pat nuolydis, kuris ribojasi su tvenkiniu, todėl įrengiant kelią tektų atlikti darbus, kurių įrengimas pareikalautų žymių sąnaudų, nes tektų atlikti darbus, susijusius ne tik su kelio dangos įrengimu, bet ir darbus, susijusius su šlaitų tvirtinimu. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad servituto nustatymas per atsakovo sklypą pagal ieškovo pasiūlytą projektą pareikalautų mažesnių sąnaudų, servituto nustatymas nesuvaržo atsakovo nuosavybės teisės daugiau, nei servituto nustatymas sklypo dalyje, esančioje už garažo.
Kaip jau minėta, nustatant servitutą, proporcingumo ir interesų derinimo principai lemia, jog esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų. Būtent šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir vertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieškovo pateikto servituto nustatymo žemės sklype projektą (b.l. 13, 2 t.), servitutas nustatytas per atsakovo žemės sklypą toje dalyje, kurioje buvo iš dalies įrengtas pravažiavimas ir kuriuo ieškovas anksčiau naudojosi, dėl šių priežasčių nėra pagrindo išvadai, jog nustačius servitutą nukenčia atsakovo namų valdos privatumas ir saugumas.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas nepažeis atsakovo teises daugiau, nei būtų pažeista ieškovo teisė, nesudarius jam galimybės turėti pravažiavimą į savo sklypą per atsakovo sklypą.
Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „ Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovui vienkartinę kompensaciją už patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog priteista nepakankama kompensaciją, vertina kaip nepagrįstus, kadangi atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kokio dydžio kompensaciją jis laiko teisinga (CPK 178 straipsnis).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai ir teisėtai patenkino ieškovo reikalavimus, o naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.