- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- AS-777-520/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 33-61-3-00483-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 2S-4129 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakymo“ (toliau – ir Departamento Raštas), atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio tyrimo išvadą 35(2)-30 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Alytaus pataisos namus“ (toliau – ir Išvada) ir 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 14-3287 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ (toliau – ir Raštas).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino teisę ginčyti Departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. NN-328 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Departamento Nutarimas), kadangi, teismo nuomone, būtent šis administracinis aktas sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta teisė prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą dėl minėto akto panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, o 2019 m. spalio 24 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame reiškė papildomą reikalavimą – panaikinti Departamento Nutarimą. Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl minėto akto apskundimo, teigdamas, kad vos susipažinęs su šiuo Departamento Nutarimu, ėmėsi aktyvių veiksmų: rinko papildomą informaciją, kuri, jo manymu, buvo reikalinga skundui paduoti, raštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK bei į Departamentą, prašydamas pateikti duomenis, kuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Departamento Nutarimas. Taip pat kreipėsi į Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos Prezidentę bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Pareiškėjas nurodė, jog pirmą kartą skundą teismui (Regionų apygardos administraciniam teismui) pateikė 2019 m. sausio 9 d., tačiau jį buvo atsisakyta priimti, nurodant pareiškėjui kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjui pateikus skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Pareiškėjo nuomone, jis savo teises gynė aktyviai, kreipėsi į visas reikiamas institucijas, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o ginčo nagrinėjimas teismuose užsitęsė dėl pakartotinių bylos perdavimų iš vieno teismo į kitą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad serga ir nėra teisiškai išprusęs.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. S. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas tiek patikslintame skunde, tiek prašyme dėl termino atnaujinimo nurodo, jog su ginčijamu Departamento Nutarimu susipažino 2018 m. rugsėjo 26 d. Šią aplinkybę pareiškėjas patvirtino ir 2018 m. spalio 8 d. Departamentui adresuotame prašyme dėl informacijos pateikimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pirmą kartą Departamento Nutarimą pareiškėjas teismui apskundė 2019 m. sausio 9 d. Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3247-320/2019 (skundas gautas 2019 m. sausio 16 d.), t. y. nuo pareiškėjo susipažinimo su ginčijamu sprendimu dienos (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 9 d.) praėjo daugiau nei trys mėnesiai.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3247-320/2019 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino jam teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-2232-244/2018), bet jame nebeginčijo Departamento Nutarimo, o skundė tik Departamento Raštą, Pravieniškių PN-AK Išvadą ir Raštą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pagal teritorinį teismingumą.
Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių Departamento Nutarimą pirmą kartą teismui apskundė tik praėjus trims mėnesiams nuo susipažinimo su juo dienos, o kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, apskritai nebeginčijo Departamento Nutarimo.
Pareiškėjo argumentas, jog jis serga, teismo nuomone, nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teiginys, jog pareiškėjas teisiškai neišprusęs, taip pat teismo vertinimu, nebuvo aktualus sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų. Be to, asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šia procesine teise pareiškėjas naudojosi.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą poziciją, jog skundo padavimas nesilaikant ABTĮ numatytos tvarkos (ne pagal teismingumą), pats savaime nėra laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas po susipažinimo su Departamento Nutarimu pirmiausia kreipėsi į netinkamas (įstatymų nenumatytas) institucijas (Pravieniškių PN-AK, Departamentą, Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos Prezidentę, Vyriausybę) negalėjo būti pripažintos svarbiomis aplinkybėmis atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas akcentavo, jog Departamento Nutarime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka – paaiškinta, kad šis nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymais nustatytos atsakovo akto apskundimo teismui tvarkos, o nusprendė savo teises ginti kitais būdais, nesikreipdamas pirmiausiai į teismą, teismo vertinimu, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui. Toks pareiškėjo elgesys teismo laikytas jo valiniu pasirinkimu.
Teismo vertinimu, pareiškėjas kreipdamasis į teismą pasirinko netinkamą gynybos modelį, nes Regionų apygardos administraciniam teismui 2019 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3247-320/2019 išaiškinus pareiškėjui teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškėjas, būdamas atstovaujamas advokato, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nebereiškė reikalavimo panaikinti Departamento Nutarimą, nors šio administracinio akto turinys ir teisinės pasekmės pareiškėjui akivaizdžiai buvo žinomos. Tai patvirtino pareiškėjo pirminiai kreipimaisi į kitas institucijas bei teismą (2018 m. spalio 8 d. Departamentui pareiškėjo teiktas prašymas dėl informacijos pateikimo, 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigai teiktas skundas, 2019 m. sausio 9 d. Regionų apygardos administraciniam teismui teiktas skundas administracinėje byloje Nr. I-3247-320/2019).
Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjui dėl ginčo dalyko pirmą kartą kreipiantis į Regionų apygardos administracinį teismą, jam atstovavo advokatas A. M. (2019 m. sausio 15 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 1/2019, pinigų priėmimo kvitas). Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darė išvadą, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Be to, advokatui, kaip savo srities profesionalui, taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, nei asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui dėl Departamento Nutarimo ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Dėl šios priežasties patikslinto skundo padavimo terminas neatnaujintas, o patikslintą skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 50 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p).
III.
Pareiškėjas T. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 23 d. skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nutarė neatnaujinti termino skundui pateikti, nes iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ir atlikti procesinius veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, jog jis, susipažinęs su Departamento Nutarimu (pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 26 d.) ir atsakovo Išvada, kurie buvo nemotyvuoti, nepagrįsti ir neteisėti, siekdamas surinkti daugiau informacijos, kreipėsi į Departamentą ir Pravieniškių PN-AK, tačiau gavo tik formalius atsakymus, kurie neišsprendė pareiškėjo raštuose nurodytų problemų.
Departamentas Raštu pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui jau buvo atsakyta Departamento 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2S-3409 ir paaiškinta, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti nutarimo dėl jo perkėlimo apskundimo teise, o dėl teiginio, kad nusikaltimą pareiškėjas padarė organizuotoje grupėje, nurodė, kad tai nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendyje. Su Departamento Raštu pareiškėjas nesutiko, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis, nepraleisdamas apskundimo termino, jį apskundė. Pareiškėjas teigia, kad jam perkėlimo į Alytaus pataisos namus priežastys nebuvo žinomos ir sprendimai jam nebuvo pateikti, todėl jis aktyviais veiksmais rinko informaciją, kad galėtų apskųsti Departamento Nutarimą teismui. Į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus pareiškėjas kreipėsi su 2019 m. sausio 9 d. skundu, tačiau teismas nurodė, jog bylą turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas, o dar vėliau vėl nuspręsta, kad byla teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. sausio 5 d. pateikė skundus Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigai, Lietuvos Respublikos Prezidentei bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjo argumentas, kad jis serga, nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi byloje yra pateikti tai įrodantys dokumentai. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino jo prašymo argumentų dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių ir netaikė šiam ginčui aktualios teismų praktikos. Be to, teismas nevykdė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, jog jis turi visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovo nuomone, teismo nutartis išsamiai motyvuota, argumentuota, priimta nepažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normų, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Terminą skundui paduoti praleido pats pareiškėjo atstovas advokatas, todėl visi jo argumentai dėl skundžiamos nutarties atmestini. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad atskiruoju skundu pareiškėjo atstovo suformuluotas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui – panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 23 d. skundą, neatitinka ABTĮ nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų spręsti klausimo dėl skundo priėmimo, nes tai išimtinė pirmosios instancijos teismo kompetencija, ir profesionalus advokatas tai privalo žinoti ex officio (pagal pareigas).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Departamento nuomone, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įstatymo nuostatų. Departamentas nurodo, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, skunde išreiškė tik deklaratyvius bei niekuo nepagrįstus teiginius. Teismas pagrįstai nenustatė svarbių aplinkybių terminui atnaujinti, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, remdamasis naujausia teismų praktika, todėl tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo T. S. patikslintą skundą dėl to, jog jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą ir dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. NN-328 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ panaikinimo. Byloje nėra ginčo, kad su Departamento Nutarimu pareiškėjas susipažino 2018 m. rugsėjo 26 d., o į pirmosios instancijos teismą pirmą kartą kreipėsi su 2019 m. sausio 9 d. skundu. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, o 2019 m. spalio 24 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė papildomą reikalavimą – panaikinti Departamento Nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų priežasčių (sveikatos būklės, informacijos rinkimo, kreipimosi į įvairias institucijas, skundų teismams teikimo), dėl kurių, pareiškėjo teigimu, buvo praleistas skundo padavimo terminas, nepripažino svarbiomis, nustatė, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į teismą su skundu dėl subjektyvių ir nuo jo valios priklausiusių priežasčių, įgyvendindamas savo procesines teises nebuvo pakankamai atidus ir pasirinko netinkamą gynybos modelį. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad jo nurodytos priežastys yra svarbios, pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė surinkti kuo daugiau informacijos savo teisėms ginti. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino byloje pateiktų įrodymų apie jo (pareiškėjo) sveikatos būklę.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisėms (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr. 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją).
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Nagrinėjant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl Departamento Nutarimo apskundimo, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu dėl Departamento Nutarimo apskundimo į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012 ir kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011 ir kt.).
Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (atsitiktinės klaidos).
Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 26 d. susipažinus su Departamento Nutarimu, jis nesutikdamas su šiuo administraciniu aktu, turėjo galimybę jį apskųsti pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatomis per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Ir tik po daugiau nei trijų mėnesių pateikė Regionų apygardos administraciniam teismui 2019 m. sausio 9 d. skundą (skundas teisme gautas 2019 m. sausio 16 d.). Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino jam teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, t. y. kreiptis į tą teismą, kuris ir buvo nurodytas Departamento Nutarimo apskundimo tvarkoje. Vėliau pareiškėjas, pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jau nebeginčijo Departamento Nutarimo. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių Departamento Nutarimą pirmą kartą teismui apskundė tik praėjus trims mėnesiams nuo susipažinimo su juo dienos, t. y. nenurodė kliūčių, dėl kurių nepagrįstai ilgai uždelsė kreiptis į teismą. Be to, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, laisva valia pasirinko kitą teisių gynimo būdą ir nebeginčijo Departamento Nutarimo, nors Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad būtent Departamento Nutarimas turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo ir jo atstovo advokato pasirinktas netinkamas ir nepagrįstas teisių gynimo būdas, kreipiantis į įvairias institucijas, nepagrįstai ilgai delsiant kreiptis į teismą dėl Departamento Nutarimo, teikiant teismams skundus nesilaikant ABTĮ nustatytos tvarkos (ne pagal teismingumą), tik patvirtina pareiškėjo ir jo atstovo nerūpestingumą ir neatidumą.
Pareiškėjas nenurodo jokių svarbių ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių ar atsitiktinių aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminą paduoti skundą dėl Departamento Nutarimo. Aplinkybės, kad pareiškėjas yra kalinamas Alytaus pataisos namuose, o jam atstovaujantis advokatas neturi galimybės laisvai bendrauti su pareiškėju bei ankščiau išvardyti pareiškėjo ir jo atstovo pasirinkti elgesio modeliai, negali būti vertinamos kaip tokios, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios ir tai neatleidžia jo nuo pareigos būti atidžiu bei rūpestingu ir vadovautis operatyvumo standartais. Be to, asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (ABTĮ 47 str.), o pateikta 2019 m. sausio 9 d. Atstovavimo sutartis Nr. 2/219 patvirtina, kad šia procesine teise pareiškėjas naudojasi.
Įvertinus pareiškėjo pateiktą asmens sveikatos istoriją, matyti, kad pareiškėjas sirgo ir serga lėtinėmis ligomis, tačiau nėra jokių duomenų, kad šios ligos darė įtaką pareiškėjo elgesiui, pasirenkant teisių gynimo būdą, be to, pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde ir neįvardija konkrečios ligos (-ų), dėl kurios jis negalėjo laiku paduoti skundo dėl Departamento Nutarimo panaikinimo į teismą, nors skundus teikė į kitas institucijas ir pan., o nurodo deklaratyvius teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nesugebėjo rasti pateikto dokumento, kad pareiškėjas serga. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių atskirajame skunde nurodomas aplinkybes apie tai, kad pataisos įstaigos administracija neišsiuntė skundo. Vien tai, kad pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, nereiškia, jog jis gali nesilaikyti įstatymo reikalavimų ir nustatytu terminu teikti skundo.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis (pareiškėjas) praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti skundą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui dėl Departamento Nutarimo ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir neatnaujino patikslinto skundo padavimo teismui termino. Kadangi pareiškėjui terminas paduoti skundą neatnaujintas, todėl pagrįstai patikslintą skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.