- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- AS-7-415/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00341-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Artūras Drigotas, Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. R. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių perkelti keltuvą iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės į lauką bei rasti finansinių galimybių padedant žmogui su negalia ir jo šeimai patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), įrengiant uždarą keltuvą lauke iš daugiabučio namo šiaurės-pietų pusės, taip pat sutvarkant privažiavimo taką per žalią veją.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi jį atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Teismas nustatė, jog pareiškėja tiesiogiai nesuformulavo reikalavimo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. rašto Nr. Sp-4356 bei Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau - ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. PVAGK-10, kuriuo buvo sprendžiama dėl pareiškėjos skundo, pateikto Komisijai skundžiant atsakovo raštą Nr. Sp-4356, tačiau iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi nesutikdama su minėtu Komisijos sprendimu.
Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. Sp-4356 atsakė į V. J. P. ir pareiškėjos, kaip V. J. P. įgaliotinės, prašymą dėl įpareigojimo lifto-kėdės savininkei leisti šiuo liftu naudotis V. J. P. arba antros papildomos kėdės įrengimo. Teismas nustatė, kad V. J. P. mirė 2017 m. liepos 21 d. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundu Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr. Sr-4356 apskundė Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. PVAGK -10 pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad Komisijai buvo skundžiamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017 m. liepos 21 d raštas Nr. Sp-4356, kuris buvo priimtas dėl V. J. P., pareiškėja nebegali veikti kaip mirusio asmens įgaliotinė ir skųsti mirusiam įgaliotojui adresuoto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. rašto Nr. Sp-4356, taigi administracinė byla pagal pareiškėjos skundą yra negalima.
Įvertinęs skundo turinį, teismas nurodė, kad skundu pareiškėja siekia ginti viešąjį interesą, nes ginčija (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje įrengto keltuvo privačios nuosavybės teisę, jo įrengimo teisėtumą, taip pat pareiškėja gina ir laiptinės gyventojų teises, nes įrengtas keltuvas-kėdė trukdo kitiems gyventojams naudotis laiptine, tačiau pareiškėja nėra priskiriama prie ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Be to, teismas, įvertinęs teismui pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja nėra kreipusis į atsakovą dėl skunde keliamų klausimų, todėl tarp pareiškėjos bei atsakovo nėra kilęs ginčas, kuris yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėja I. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį, įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą nagrinėti bylą iš esmės ir įpareigoti Panevėžio apygardos administracinį teismą konkrečiai nurodyti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui objektyviai įvertinti pareiškėjos skundą bei imtis konkrečių veiksmų.
Pareiškėja nurodo, kad ji skundą teikė savo vardu, nes dėl jos pačios blogos sveikatos egzistuoja problema dėl keltuvo įrengimo. Taip pat pareiškėja nesutinka, kad teismui paduotu skundu ji siekė ginti viešąjį interesą, nes problemos, kurias siekiama spręsti skundu, liečia ją pačią ir jos laiptinės gyventojus, o gyventojų parašai ir nuomonė yra tik jos teiginius patvirtinantys duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijai buvo skundžiamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017 m. liepos 21 d raštas Nr. Sp-4356, kuris buvo priimtas dėl V. J. P.. Pastarajam mirus pareiškėja nebegali veikti kaip mirusio asmens įgaliotinė ir skųsti mirusiam įgaliotojui adresuoto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. rašto Nr. Sp-4356, taigi administracinė byla pagal pareiškėjos skundą yra negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Šiuo aspektu pabrėžtina, jog suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, tuo tarpu ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).
Pareiškėjos argumentai, kad ji skundą teikė savo vardu, nes dėl jos pačios blogos sveikatos egzistuoja problema dėl keltuvo įrengimo, teismui paduotu skundu ji siekė ginti ne viešąjį interesą, nes problemos, kurias siekiama spręsti skundu, liečia ją pačią, yra reikšmingi anksčiau nurodytų argumentų aspektu, t. y. pripažįstant, jog ir ji pati turi teisėtą interesą ginčo klausimu, ji pati turi kreiptis į atsakovą prašydama atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir tik tuomet, kai atsakovas atsisakys tenkinti pareiškėjos prašymą (atlikti veiksmus), būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad yra kilęs administracinis ginčas, ABTĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis nagrinėtinas administraciniuose teismuose.
Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.