Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-544-153/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
2S-544-153/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18771-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Pareiškėjas
V. U.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-544-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18771-2014-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3; 122.4; 128.11; 129.19.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23202-748/2014 pagal pareiškėjos V. U. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei S. V., UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkė) V. U. 2014-07-29 pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, kuriame nurodė prieštaravimus dėl areštuoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizės išvados ir prašė paskirti papildomą ekspertizę, nes, pareiškėjos nuomone, turto vertintojo nustatyta kaina – 136 000 Lt, nėra tikroji turto rinkos kaina, turto vertintojai yra šališki arba nekompetentingi.

Antstolė S. V. 2014-08-08 patvarkymu Nr. 0114/11/01913 skundo (prieštaravimų) netenkino ir perdavė kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui (b. l. 11–13). Nurodė, kad skelbimų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą aukštesne kaina duomenys nėra pagrindas spręsti, kad parduodamo turto vertė yra tapati, nes vertinant turtą yra atsižvelgiama ne į nurodytas kainas skelbimuose, o į toje vietovėje įvykusius pirkimo–pardavimo sandorius, registruotus VĮ Registrų centre. Taip pat nurodė, kad neturi pagrindo abejoti specialisto turto vertinimu. Antstolės nuomone, pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina vykdymo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-11-19 nutartimi pareiškėjos V. U. skundą atmetė (b. l. 45–49).

Teismas nurodė, kad antstolės S. V. kontoroje yra vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2-13989-285/2011 dėl 283936,40 Lt skolos išieškojimo iš V. U. išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai ir priverstinio pardavimo iš varžytynių pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. 0114/11/01913. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje areštuoto ir parduodamo turto vertei nustatyti buvo skiriamos trys ekspertizės, dėl visų paskirtų ekspertų pareiškėja pateikė skundus, vienas skundas buvo nagrinėjamas teisme, tačiau buvo atmestas. Pareiškėjos reikalavimą paskirti papildomą ekspertizę įvertinti parduodamą nekilnojamąjį turtą teismas laikė nepagrįstu, nes jis grindžiamas tik pačios pareiškėjos subjektyviais pasvarstymais ir nepagrįstais nekilnojamojo turto rinkos vertinimais. UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertinimas atliktas vadovaujantis turto vertinimą bei vertintojų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti ekspertizės išvadų dėl nekilnojamojo turto vertės teisingumu, pareiškėja nepateikė, Duomenų apie tai, kad antstolei kiltų abejonių dėl eksperto nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, nėra. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad atliktas nekilnojamojo turto vertinimas gali pažeisti išieškotojo interesus, nes nustatyta nekilnojamojo turto vertė išieškotojui – suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ nekelia abejonių, be to, ji yra didesnė, nei paties išieškotojo pasiūlyta kaina, – 132 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad visais atvejais abejonės dėl eksperto vykdymo procese nešališkumo ar suinteresuotumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja CPK 67 str. nurodyti pagrindai eksperto nušalinimui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos teiginys, jog turto vertintojas yra šališkas arba nekompetentingas, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl papildomos ekspertizės paskyrimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ ekspertizės akte Nr. EKN-14-009 nustatyta nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), verte, todėl papildoma ekspertizė vykdomojoje byloje Nr. 0114/11/01913 neturėtų būti skiriama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja V. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti (b. l. 56–58). Nurodo, kad vykdomojoje byloje buvo skirta ekspertizė (ekspertas UAB „Turto vertė“), kuria buvo nustatyta itin žema turto rinkos vertė – 124 000 Lt, išieškotojui ir skolininkei pateikus prieštaravimus, buvo paskirta pakartotinė ekspertizė (ekspertas UAB „Verslavita“), nustatyta 136 000 Lt vertė. Kadangi skirtumas yra nemažas – 12 000 Lt, pareiškėja suabejojo realia rinkos verte, pasidomėjo parduodamo analogiško turto rinkos kainomis ir pareiškė pagrįstą prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju galima ir kompleksinė ekspertizė. Pažymi, kad viešoje varžytynių sistemoje internete skelbiama parduodamo 2 kambarių buto Vytauto pr. kaina yra 100 000 Lt, t. y. mažesnio ploto butas, o kaina beveik tokia pati, kaip ir ginčo buto, o tokio paties ploto butas Basanavičiaus al. parduodamas už 172 000 Lt. Apeliantė pateikia apeliacinės instancijos teismui duomenis apie nurodytas paskelbtas varžytynes ir prašo juos priimti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais, ir pažymi, kad visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK teisės normas, reglamentuojančias vykdymo veiksmų atlikimą, todėl mano, jog pareiškėja siekia vilkinti išieškojimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje yra vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2-13989-285/2011 dėl 283 936,40 Lt skolos išieškojimo iš V. U. išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai ir priverstinio pardavimo iš varžytynių pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 3–4). 2011-08-29 turto arešto aktu areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir antstolės patvarkymu paskirta areštuoto turto vertei nustatyti ekspertizė, ją pavesta atlikti UAB „Finance Property“ (vykd. b. l. 8–12). V. U. pateikė prašymą dėl eksperto pakeitimo, tačiau antstolė 2011-09-28 patvarkymu šio prašymo netenkino (vykd. b. l. 13, 16–17, 19). 2011-09-27 patvarkymu antstolė, atsižvelgusi į UAB „Finance Property“ turto ekspertizės aktą Nr. 110920-01, nustatė, kad areštuoto turto vertė yra 160 000 Lt, nustatoma pradinė varžytynių kaina – 128 000 Lt (vykd. b. l. 18). Paskelbus pirmąsias varžytynes, gautas išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo atsižvelgiant į skolininkės V. U. prašymą (vykd. b. l. 26). 2011-10-18 patvarkymu antstolė prašymą tenkino. 2013-09-26 patvarkymu antstolė vykdomąją bylą atnaujino ir paskelbė pirmąsias varžytynės, nustačiusi parduodamo turto kainą – 128 000 Lt (vykd. b. l. 35, 46). Skolininkė 2013-11-08 pateikė prašymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (vykd. b. l. 50–52) 2013-11-14 patvarkymu antstolė paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, pavedė ją atlikti UAB „Turto vertė“ (vykd. b. l. 55–55). Pareiškėja 2013-12-04 kreipėsi į antstolę su skundu, prašydama atnaujinti terminą turto vertintojo (eksperto) nušalinimui pareikšti, panaikinti antstolio patvarkymą dėl turto vertintojo (eksperto) paskyrimo, paskiriant kitą ekspertą – UAB „Ober-haus“ (vykd. b. l. 66–67). 2013-12-06 patvarkymu antstolė netenkino skolininkės skundo (vykd. b. l. 68–69). Kauno apylinkės teismas 2014-02-07 nutartimi V. U. skundą atmetė, Kauno apygardos teismas 2014-04-30 nutartimi Kauno apylinkės teismo nutartį paliko galioti (vykd. b. l. 100–102). 2014-05-14 patvarkymu antstolė turto ekspertizę pavedė atlikti UAB „Turto vertė“ (vykd. b. l. 103). 2014-02-23 patvarkymu antstolė, atsižvelgdama į UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, nustatė turto vertę 124 000 Lt (vykd. b. l. 107). Skolininkė pateikė skundą dėl turto rinkos vertės nustatymo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo, taip pat išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, siūlė turtą įvertinti 132 000 Lt (vykd. b. l. 122–126). 2014-06-03 patvarkymu antstolė paskyrė pakartotinę ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Verslavita“ (vykd. b. l. 127–129, 143–144). Atsižvelgdama į ekspertizės aktą, 2014-07-23 antstolė turtą įvertino 136 000 Lt, nustatė varžytynių pradinę kainą 108 000 Lt (vykd. b. l. 151). 2014-07-29 antstolės kontoroje gautas skolininkės skundas / prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, riboja teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje yra numatytos dvi išlygos, kuomet papildomi įrodymai gali būti priimami apeliacinės instancijos teisme – kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo (CPK 314 straipsnis).

Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė procesinį dokumentą – skundą / prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą antstolė išnagrinėjo kaip skundą dėl antstolio veiksmų, 2014-08-08 patvarkymu netenkino, kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kuris skundžiama nutartimi taip pat jį išnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal pareiškėjos procesinio dokumento turinį matyti, jog pareiškėja, nesutikdama su nustatyta turto verte, pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų ir prašė antstolės skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis), ir toks prašymas iš esmės nėra antstolio veiksmų skundimas CPK 510 straipsnio prasme, nes gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas, kuriuo antstolius atsisako tenkinti prašymą dėl pakartotinio turto vertinimo (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Tačiau antstolė pareiškėjos pateiktus prieštaravimus išnagrinėjo kaip skundą, pasisakė dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, pirmosios instancijos teismas taip pat išnagrinėjo antstolės pateiktą pareiškėjos procesinį dokumentą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra tikslinga atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą vien tik formaliu pagrindu – kad skundas paduotas pažeidžiant CPK 682 straipsnio 2 dalį, todėl pareiškėjos skundas nagrinėtinas iš esmės.

CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant klausimą, ar antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininkės pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laiko jas pagrįstomis, kadangi pareiškėja (skolininkė) nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė – 136 000 Lt, neatitinka rinkos vertės. Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta nustatytais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėja nepateikė, taip pat nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės remdamasi tik nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose nurodyta pardavimo kaina, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Pažymėtina, kad turto vertinimo įmonės UAB „Verslavita“ ekspertizės akte nustatyta ginčo turto vertė yra didesnė, negu prieš tai UAB „Turto vertė“ atliktos ekspertizės nustatyta turto vertė, su kuria nesutiko nei išieškotojas, nei skolininkė.

Kaip nurodyta aukščiau, papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama ir antstolio iniciatyva, jeigu eksperto išvada buvo nepakankamai aiški ar neišsami arba kiti antstolio turimi varžytynėse parduotino turto vertės įrodymai kelia abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos ginčo turto vertės teisingumo, tačiau nagrinėjamu atveju pačiai antstolei nekilo abejonių dėl ekspertizės išvados teisingumo. Turto vertinimo ekspertizės aktu atsakyta į esminį ir tinkamai suformuluotą antstolės klausimą, t. y. nustatyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Vertinant turtą, jis buvo betarpiškai apžiūrėtas, atlikta patalpų fotofiksacija, atsižvelgta į vidaus įrengimą. Turto vertės nustatymas pagrįstas lyginamuoju vertės metodu, lyginant analogiško vertinamajam turtui pirkimo–pardavimo kainas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos (skolininkės) prieštaravimai ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos verte, todėl ir skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę nėra pagrindo (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Be to, jei pareiškėja yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Galina Blaževič