Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-06 · Administracinė byla Nr. I-3611-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
I-3611-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01793-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
V. C.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3611-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01793-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

viešame teismo posėdyje, kuris vyko 2019 m. spalio 17 d. žodinio proceso tvarka, ir kuris vyko 2019 m. spalio 30 d. rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. (V. C.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2018 m. gruodžio 15 d. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K pareigūnui nurodė, kad jam reikalinga medicininė apžiūra, tačiau 2018 m. gruodžio 15 d. medicininė apžiūra nebuvo suteikta. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo iškviestas medicininei apžiūrai, skirtas gydymas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, nebuvo paskirti reikalingi vaistai. Nurodė, kad, nuvežus pareiškėją į Alytaus pataisos namus, pareiškėjui buvo paskirtas gydymas antibiotikais. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas yra Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, jam planuojama atlikti operaciją dėl sveikatos sutrikimų, kurie nebuvo gydyti jį laikant Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nesuteiktų ir netinkamai teiktų sveikatos apsaugos paslaugų kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau jo skundai buvo grąžinti Lukiškių TI-K administracijai. Pareiškėjas teigia, kad dėl nesuteiktų ir netinkamai teiktų sveikatos apsaugos paslaugų jam kilo neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17). Atsiliepime nurodo, kad 2018 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas dėl narkotinės abstinencijos buvo apžiūrėtas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos budinčios bendrosios praktikos slaugytojos, skirtas simptominis gydymas. Paaiškino, kad pirminės gydytojų apžiūros metu 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas informavo, kad laisvėje vartojo narkotines medžiagas, konsultuotas gydytojo dermatovenerologo, gydymas neskirtas. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. bendrosios praktikos slaugytoja pareiškėjui skyrė tvarsliavos ir betadino tirpalą trofinių opų gydymui. Nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. buvo pakartotinai konsultuotas gydytojo dermatovenerologo, jam skirtas simptominis gydymas. 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjas buvo pakartotinai duota tvarsliava ir medikamentai trofinių opų gydymui. Teigia, kad pareiškėjo teiginiai dėl jam neskirto gydymo Lukiškių TI-K yra nepagrįsti.

Vilniaus PN atsiliepime teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Taip pat pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala. Šiuo atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas pažymi, kad pareiškėja ginčą kelia dviem atskirais apsektais, t. y. kad, pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. jam iš viso nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, bei dėl to, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Lukiškių TI-K gydytojai, apžiūrėję pareiškėją, jam neskyrė tinkamo gydymo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šių aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato nuteistųjų teisę gauti medicininę pagalbą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).

BVK 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp VPN ir pareiškėjo, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja teisės normos, reglamentuojančios sveikatos apsaugą. Sprendžiant ginčą dėl, pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai nesuteiktų sveikatos paslaugų, būtina nustatyti, ar pareiškėjo teisė į medicininę pagalbą nebuvo pažeista.

Byloje pateikta pareiškėjo sveikatos istorijos kopija, iš kurios duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjui buvo teiktos sveikatos apsaugos paslaugos, t. y. (duomenys neskelbiami). Įvertinus duomenis apie pareiškėjui skirtus medikamentus 2018 m. gruodžio 16 d., teismas neturi pagrindo abejoti, jog sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui 2018 m. gruodžio 16 d. buvo suteiktos. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad 2018 m. gruodžio 16 d. jam nebuvo suteiktos sveikatos paslaugos, atmetami kaip nepagrįsti.

Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjo sveikatos knygelėje nėra registruoti jokie įrašai apie pareiškėjui teiktas sveikatos paslaugas 2018 m. gruodžio 15 d. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjui sveikatos paslaugos 2018 m. gruodžio 15 d. nebuvo teiktos

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. Nr. V-208 įsakymu patvirtinta Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos (redakcija iki 2019 m. spalio 9 d.) (toliau – ir Tvarka) 3 punkte nustatyta, kad skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje, gresia pavojus paciento ir / ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Pažymėtina, kad abstinencija, pasireiškusi nuo narkotinių medžiagų vartojimo, nėra priskiriama indikacijoms, kurioms turi būti suteikta skubioji medicinos pagalba. Teismas pažymi, kad pareiškėjui medicinos pagalba buvo suteikta 2018 m. gruodžio 16 d., t. y. per vieną parą nuo pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnams paaiškino aplinkybes apie savo sveikatos būklę 2018 m. gruodžio 15 d. Taigi, Lukiškių TI-K administracijai buvo žinomos aplinkybės dėl pareiškėjo sveikatos būklės, t. y. kad pareiškėjo nurodomos sveikatos sutrikimų indikacijos nereikalauja skubios medicininės pagalbos. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės atstovė, suteikusi pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas 2018 m. gruodžio 16 d., netinkamai užtikrino pareiškėjo teisę gauti sveikatos apsaugos paslaugas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 174 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkoje nustatytai reikalavimais. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis prašo teismo priteisti neturtinę žalą dėl sveikatos paslaugų nesuteikimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo turinį, taip pat pažymi, kad pareiškėjas skundą kelia ne tik dėl laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. jam galimai nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau ir dėl galimai netinkamai jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių TI-K. Pažymėtina, kad ginčas dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Įkalinimo įstaigos, teikdamos pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Teismas pažymi, kad paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad paslaugų (be kita ko, asmens sveikatos priežiūros paslaugų) teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (CK Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-600/2013, Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. T-56/2015, 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. T-111/2014). Teismas pareiškėjui išaiškina, kad pareiškėjo skundo dalis, kurioje pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą dėl galimai netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių TI-K jis turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. C. (V. C.) skundo dalį, kurioje jis prašo priteisti jam neturtinę žalą dėl sveikatos paslaugų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d., atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo V. C. (V. C.) skundo dalį, kurioje jis prašo priteisti jam neturtinę žalą dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaRasa Ragulskytė-Markovienė