Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sodata LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 29921 (toliau – ir Nutarimas); 2) paskirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta minimali bauda arba neskirti jos visai.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistas Bendrovės atžvilgiu surašė Nutarimą, kuriuo pripažinta, jog Bendrovė pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Užimtumo įstatymo nuostatas, t. y. esant darbo sutarties požymiams, 2023 m. kovo 21 d. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (toliau – ir Statybvietė), statybų objekte dirbantys statybų atliekų valymo darbus Ukrainos piliečiai dirbo nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Nutarime konstatuota, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio dalies 2 punktą ir buvo paskirta 2 700 Eur dydžio ekonominė sankcija.

3. Pareiškėjas nurodė, kad su Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimais sutiko, nuoširdžiai galėjosi, geranoriškai Inspekcijai teikė tyrimui reikalingą dokumentaciją ir vykdė teisėtus inspektorių reikalavimus, Inspekcija tyrimo metu Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis nustato, kad institucija skirdama Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Nutarime teigiama, jog Inspekcija, paskirdama ekonominę sankciją, atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau vis tiek paskyrė didesnę nei minimalią baudą. Inspekcija, paskirdama pareiškėjui didesnę nei Užimtumo įstatyme nustatytą minimalią baudą, jokių motyvų, kaip tai įpareigoja Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatos, nenurodė. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Inspekcija minėtais veiksmais pažeidė Užimtumo įstatyme įtvirtintas teisės normas. Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra per griežtas ir jos paskyrimas neatitinka nuobaudos paskyrimo tikslų.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė vykdo veiklą statybų sektoriuje. Remiantis viešai prieinama informacija matyti, jog Bendrovės veiklos pelningumas 2021–2022 m. siekė tik apie 0,55 proc. Pareiškėjo veiklos rezultatams įtakos turėjo pastarųjų metų Covid-19 pandemija, o šiuo metu statybos sektorius lėtėja dėl pasaulinių ekonominių priežasčių (karas Ukrainoje, sutrikęs medžiagų tiekimas ir dėl to išaugusios statybinių žaliavų kainos), taip pat bankų vykdoma palūkanų kėlimo politika, turinti tiesioginės įtakos nekilnojamojo turto likvidumui, o tuo pačiu ir rangovų užsakymų sumažėjimui. Pareiškėjo vertinimu, paskirta nuobauda, kai Bendrovės 2022 m. grynasis pelnas sudarė 3 447 Eur, yra neteisinga ir neproporcinga. Paskirta bauda ir Bendrovei, ir jos darbuotojams sukels neproporcingus padarinius. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalimi, sunki juridinio asmens finansinė padėtis yra laikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau Inspekcija, priimdama Nutarimą, į tai neatsižvelgė.