Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-14 · Civilinė byla Nr. 2A-602-275/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-14
Bylos Nr.
2A-602-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
J., J. V.
Atsakovas
V. Č.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-602-275/2010

Teisėja Tatjana Juvko Procesinio sprendimo kategorija 63.1.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo mėn. 14 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant A.Navickui,

dalyvaujant ieškovui J. V., jo atstovui adv. G.Gudeliauskui, atsakovo atstovei adv. I.Maksimovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. Č. dėl 21 077,74 Lt skolos ir palūkanų pritesimo bei atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovui J. V. dėl paskolos raštelių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš atsakovo V. Č. 20 500 Lt įsiskolinimą kaip negrąžintą paskolos sumą, 577,74 Lt palūkanų, viso – 21 077,74 Lt, bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-06 ir 2008-02-22 šalys pasirašė du paskolos raštelius, pagal kuriuos ieškovas perdavė atsakovui atitinkamai 3 500 Lt ir 17 000 Lt sumas, viso - 20 500 Lt. Atsakovas įsipareigojo paskolas grąžinti per tris mėnesius nuo jų suteikimo. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir minėtų pinigų nustatytais terminais negrąžino. Abu paskolos raštelius atsakovas surašė pats, laisva valia. Paskolos rašteliai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, buvo sudaryti be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, todėl atsakovas privalo įvykdyti savo prievolę.

Atsakovas V. Č. pateikė priešieškinį ieškovui J. V. dėl paskolos raštelių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento šalių pasirašytus 2008-02-06 paskolos raštelį dėl 3 500 Lt ir 2008-02-22 paskolos raštelį dėl 17 000 Lt, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovo nesiskolino ir jokių pinigų negavo, o minėtieji paskolos rašteliai buvo surašyti dėl to, kad ieškovas, tariamai siekdamas priversti atsakovą pasirašyti paskolos raštelius, vartojo psichologinį smurtą bei grasinimus. 2008 m. jis dirbo UAB „Gulija“ vairuotoju ir vasario mėn. kartu su V. M. vilkiku nuvežė krovinį į Austrijos Respubliką. Austrijoje krovininis automobilis buvo sustabdytas ir patikrintas dėl techninio tvarkingumo, po ko paaiškėjo, kad automobilio ir priekabos būklė neatitinka reikalavimų. Todėl automobilis buvo Austrijos pareigūnų priverstinai pristatytas remontui, už kurį turėjo būti sumokėta. Apie tai jie pranešė savo tiesioginiam vadovui J. V. (ieškovui), kuris atvežė šią reikalingą sumą. Ieškovas J. V. sumokėjo už automobilio priverstinį remontą ir pareiškė, kad šios išlaidos turės būti padengtos jų visų trijų: paties J. V. (ieškovo), bei vairuotojų V. M. (liudytojo) ir V. Č. (atsakovo). Po šio įvykio ieškovas pradėjo nemokėti atlyginimo, grasino susidorojimu atsakovo ir jo šeimos atžvilgiu. Atsakovas išsigando, bijojo prarasti darbą, buvo ekonomiškoje priklausomybėje nuo ieškovo, kuris buvo jo darbdaviu, todėl buvo priverstas pasiduoti spaudimui ir pasirašyti paskolos raštelius ypač nenaudingomis ekonominėmis sąlygomis. Tokius pat raštelius buvo priverstas pasirašyti ir liudytojas V. M. Tokiu būdu ieškovas, kaip bendrovės padalinio vadovas, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, jokių pinigų atsakovas iš jo realiai negavo, todėl paskolos rašteliai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, o automobilio remonto išlaidas padengtini bendrovės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009-10-26 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priešieškinį pilnai patenkino. Pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento V. Č. ir J. V. pasirašytus 2008-02-06 paskolos raštelį dėl 3 500 Lt ir 2008-02-22 paskolos raštelį dėl 17 000 Lt. Priteisė iš J. V. V. Č. naudai 1 130 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai, t. y. kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtina perduoti sutarties dalyką - pinigus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (LAT 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007). Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog tarp bylos šalių nėra susiformavę paskolos santykiai iš tiesų neatitiko šalių valios, t.y. nėra vieno iš paskolos sutarties esminio elemento - aiškiai išreikštos atsakovo valios. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, šalių parodymus bei pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ginčo paskolos rašteliai sudaryti dėl ekonominio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 str.): atsakovas pateikė konkrečius įrodymus apie jo ekonominę priklausomybę nuo ieškovo (kuris buvo jo darbdavys, mokėjo jam atlyginimą). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių praktiškai nebuvo jokių derybų ar siekio susitarti dėl tarpusavio įsipareigojimų, o tokia teismo pozicija patvirtinama ir teismo posėdyje atsakovo bei liudytojų pateiktais paaiškinimais apie tai, kad atsakovas buvo spaudžiamas ieškovo, o patys paskolos rašteliai pasirašyti įmonės būstinėje (ieškovo darbo kabinete). Nors ieškovas nurodė, kad buvo tik įmonės darbuotojas, lygiai taip pat kaip ir atsakovas, tačiau teismas sprendė, kad šis argumentas nėra teisingas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo motina Č. V. yra UAB „Gulija“ direktorė, kuri taip pat dalyvavo pasirašant paskolos raštelius (atsakovo bei liudytojo V. M. parodymai). Atsakovas V. Č. parodė, kad ieškovas, siekdamas priversti jį pasirašyti paskolos raštelius, vartojo psichologinį smurtą bei grasinimus. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai N. Č. ir V. M. (parodė, kad paskolos raštelių rašymo metu ieškovas elgėsi agresyviai, buvo paėmęs atsakovą už striukės atlapų, prispaudęs pastarąjį prie sienos bei sakydamas, jog pinigus už automobilio remontą vis tiek atgaus). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas J. V. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo J. V. ieškinį tenkinti, atsakovo V. Č. priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl ko priėmė neteisingą išvadą. Teismo išvada, kad ieškovas turėjo pranašumą ir dėl to yra pagrindas taikyti griežtesnius įrodymų pakankamumo kriterijus, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, atitinkančiais įrodymų sąsajumo bei patikimumo reikalavimus. Nors abi šalys ir buvo susijusios darbo santykiais su tuo pačiu darbdaviu, tačiau atsakovas pagal bendrovėje galiojančius lokalinius teisės aktus nebuvo pavaldus ir nebuvo atskaitingas ieškovui. Dėl to ta aplinkybė, kad atsakovas buvo UAB „Gulija“ darbuotojas, o ieškovas pagal einamas pareigas pripažintinas UAB „Gulija“ atstovu, neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, t.y. nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, turin­čias reikšmės bylai. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovas pagal bendrovėje galiojančius teisės aktus neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl priėmimo į darbą arba bendrovės darbuotojų atleidimo iš darbo, taip pat nėra įgaliotas spręsti klausimų, susijusių su darbo užmokesčio darbuotojams, tame tarpe ir atsakovui, mokėjimo. Todėl teismo motyvas, kad atsakovas buvo ekonomiškai priklausomas nuo ieškovo, kuris buvo jo darbdavys, mokėjo jam atlyginimą, neatitinka faktinės situacijos, todėl atmestinas. Teismo sprendime nors ir minima, kad atsakovas pateikė prokuratūrai pareiškimą dėl tariamo ieškovo savavaldžiavimo, tačiau visiškai nevertinama ta aplinkybė, kad pareiškimą atsakovas pateikė 2009-03-06, t.y. jau po ieškovo kreipimosi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo. Šis faktas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas, teikdamas pareiškimą prokuratūrai, siekė išvengti skolos grąžinimo ir tuo pačiu pripažinti sandorius negaliojančiais. Sprendime taip pat nurodoma, kad paskolos raštelių rašymo metu ieškovas elgėsi agresyviai, buvo paėmęs atsakovą už striukės atlapų, prispaudęs pastarąjį prie sienos. Teismas nesiaiškino, kodėl atsakovas iš karto po šio tariamo ieškovo smurto nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kodėl buvo kreiptasi praėjus daugiau nei metams po paskolos raštelių pasirašymo. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas iki ieškovui pateikiant ieškinį dėl skolos priteisimo paskolinių santykių neginčijo. Kol ieškovas teismine tvarka nereikalavo priteisti iš atsakovo skolos ir palūkanų, tol atsakovas su paskoliniais santykiais sutiko, pripažino juos egzistuojant. Pats teismo posėdyje prisipažino, kad paskolos raštelius surašė savo ranka pats, būdamas visiškai veiksnus, t.y. suvokė, kad sukurdamas paskolinius santykius jam atsiranda pareiga nustatytu terminu paskolintus pinigus grąžinti. Šie aukščiau minimi faktai suponuoja išvadą, kad priešieškiniu tik nesąžiningai bandoma išvengti skolos mokėjimo. Teismas priėmė sprendimą iš esmės remdamasis suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų V. M. ir N. Č. parodymais. Be to, minėta, kad liudytojos N. Č. apklausos būdu gauta informacija apie ieškovo neva vartotą psichologinį smurtą bei grasinimus yra tik netiesioginė, o visi kiti parodymai nėra susiję su ginčo esme. Visi šie įrodymai kelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, yra nepatikimi, todėl jais negalėjo būti grindžiamos teismo išvados. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė visų byloje esančių įrodymų. Bylos aplinkybės buvo vertinamos remiantis vien prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų V. M. ir N. Č. parodymai yra nepatikimi dėl jų išankstinio nusistatymo bylos baigtimi, jokių kitų įrodymų byloje nepateikta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka teismo išvadai, kad ginčo paskolos rašteliai sudaryti dėl ekonominio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių, padaryti. Atitinkamai nepagrįsta yra teismo išvada, kad yra didesnė tikimybė, jog šalių paskoliniai santykiai neegzistavo, negu egzistavo.

Atsiliepimas

Atsakovas V. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas buvo atsakovo faktiniu darbdaviu, nes dirbo vadybininku jo motinai priklausančioje UAB „Gulija“, o atsakovas šioje bendrovėje dirbo vairuotoju. Ieškovas pateikė teismui paaiškinimą, kad atsakovas , veždamas krovinį į Vokietiją, elgėsi neatsakingai, reiso metu vartojo alkoholį, tokie atsakovo veiksmai nulėmė UAB „Gulija“ sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą užsakovui UAB „Girteka“. Atsakovas, veždamas krovinį į Austriją, nesumokėjo privalomų mokesčių už naudojimąsi keliais, nors žinojo, buvo sustabdytas Austrijos pareigūnų, paskyrus baudą, neturėjo pakankamai pinigų baudai sumokėti, todėl ieškovas, kaip UAB „Gulija“ darbuotojas, vyko į Austriją ir sumokėjo atsakovui paskirtą baudą.

Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas padarė žalą bendrovei, kurioje dirbo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad raštelius, kuriais atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintas sumas ieškovui, parašė reikalaujant ieškovui, tokiu būdu įsipareigodamas atlyginti bendrovei padarytą žalą. Tai, kad atsakovui ieškovas neperdavė rašteliuose nurodytų sumų, buvo pagrindu patenkinti atsakovo ieškinį dėl paskolos raštelių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovo paaiškinimas, kad jis skolino bendrovėje vairuotoju dirbančiam atsakovui 2008-02-06 3500 Lt ir 2008-02-22 17000 Lt, norėdamas, kad atsakovas tęstų darbą bendrovėje, atmestinas dėl to, kad paskolos raštelis 2008-02-22 buvo surašytas jau po to, kai atsakovas padarė žalos ieškovui, t.y. po 2008-02-14 ( b. l. 114). Tai, kad darbą suteikiantis asmeniui ieškovas skolina 17000 Lt jam pavaldžiam vairuotojui po to, kai atsakovas padaro žalą savo veiksmais darbdaviui, neįtikėtina. Kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo V. M. parodymai 2009-06-18 teismo posėdyje (b.l.92) apie tai, kad J. V. liepė rašyti paskolos raštelį V. Č., paėmė jį už striukės atlapų, prispaudė prie sienos, sakė, kad vis tiek išmuš šiuos pinigus, buvo agresyvus, garsiai šaukė, nurodė ką rašyti, pasakė, kad už automašinos remontą sumokėjo daugiau, nei 10000 eurų, kad šią sumą išdėsto ant trijų - dviejų vairuotojų bei firmos. Šio liudytojo paaiškinimas, kad jam surašius paskolos raštelį, atlyginimas buvo mokamas po 200 Lt į mėnesį, leidžia daryti išvadą, kad teismo posėdyje liudytojas davė teisingus parodymus, tačiau, siekdamas išvengti tolesnio paskolos išieškojimo, apklausiamas liudytoju Šalčininkų rajono policijos komisariate, kitaip aiškino raštelių surašymo aplinkybes, teigė, kad jokių grasinimų iš J. V. pusės nebuvo. Tai, kad parodymų pakeitimas liudytojui gali būti naudingas materialiai, leidžia vertinti jo parodymus buvusio darbdavio naudai kritiškai.

Ieškovo paaiškinimas, kad jis neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl priėmimo į darbą, bendrovės darbuotojų atleidimo, spręsti klausimų, susijusių su darbo užmokesčiu darbuotojams, vertintinas kritiškai, nes neįtikėtina, jog motinos įmonėje, užsiimančioje transporto paslaugų verslu, dirbantis 30 metų amžiaus sūnus, nepriimtų sprendimų tokiais klausimais. Iš liudytojo V. M. paaiškinimo teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, kad bendrovės vadovu jis laikė ieškovą, darytina išvada, kad būtent ieškovas priiminėjo sprendimus dėl to, kokiu būdu turi būti išieškoma žala, padaryta įmonei jų darbuotojų, kokie asmenys turi būti priimti į darbą ir panašiai.

Tai, kad atsakovas kreipėsi į prokuratūrą dėl ieškovo savavaldžiavimo tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį teismui, nereiškia, kad tokio savavaldžiavimo nebuvo. Tik įsitikinęs, kad ieškovas siekia prisiteisti pinigus pagal raštelius, t.y. iškilus grėsmei atsakovo materialiniams interesams, jis pateikia pranešimą apie smurto veiksmus jo atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje, naujai gauti įrodymai nepaneigia teismo padarytų išvadų, todėl sprendimas paliktinas nepakeistu.

Byloje siunčiant procesinius dokumentus šalims apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt pašto išlaidų ( b.l. 158), jos priteistino iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. V. ( a/k (duomenys neskelbtini)) 12,75 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėMarijonas Greičius