Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2018-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-810-377/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
A5.-810-377/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00397-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-810-377/2018
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00397-2018-7
(S)Registro Nr. ROIK: 18093481606
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 11 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., vykdantis individualią veiklą (ūkininko ūkio kodas 7806888), būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko pareigose, ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini)J. M., paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, susitaręs su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas, dirbo pagalbinio darbininko darbus, tai yra jis dirbo R. M. priklausančiame tvarte, kur suvarydavo ir išvarydavo, šerdavo gyvulius, valydavo mėšlą, maldavo grūdus, tvarkydavo šiukšles, valydavo gyvulių išėdas, veždavo pašarų rulonus. Pavasarį ir vasarą padėdavo dirbti šienavimo darbus, dirbdavo su R. M. priklausančia žemės ūkio technika, tai yra pjaudavo žolę, veždavo įvairius daiktus su priekaba, grėbdavo žolę, sukurdamas R. M. naudą – savo veiksmais prisidėjo prie bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. R. M. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo J. M. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios tokiu būdu nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1-2 punktuose išdėstytų nuostatų bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. pripažino kaltę ir paaiškinime nurodė, kad jis yra ūkininkas, deklaruoja apie 40 ha dirbamos žemės, jo ūkyje yra 15 melžiamų karvių, taip pat yra prieauglių, mėsinių bulių. Šaltuoju metų laiku gyvuliai laikomi tvarte. J. M. pažįsta iš seniai. Jis ateina pas jį prašyti kokios nors veiklos, padėdavo tvarte, kartais padėdavo malti grūdus, tvarte padėdavo tvarkyti gyvulių išėdas. Gyvuliams būnant lauke padėdavo juos pašerti. Su traktoriumi nupjaudavo smilgas ganykloje. Su J. M. rašytinės darbo sutarties sudaręs nebuvo, nes jo ūkyje nėra pastovaus darbo visai dienai, be to, jis piktnaudžiauja alkoholiu, ne visada būdavo darbingas. Jonas pas jį pastoviai nedirbdavo. Kartai už darbą J duodavo pavalgyti, cigarečių, kartais pinigų. Jonas pavairuodavo traktorių, nes jis turi teisę vairuoti. Jis ūkyje dirbdavo apie 1-2 val. ūkyje. Samdomų darbuotojų ūkyje neturi, visus ūkio darbus nudirba pats. Dėl buliaus sužalojimo. 2018 m. rugsėjo 10 d. J. M. pas jį buvo pakviestas kasti bulves. Atėjo po pietų. Kadangi bulvių kasimo technika vėlavo, jis pasikvietė kartu J pašerti ganykloje esančius jaučius. Iš ganyklą važiavo su jam priklausančiu traktoriumi. Jonas pirmas išlipo iš traktoriaus, kad atidaryti aptvare esantį tarpą traktoriui įvažiuoti. Įpylęs į ėdžias pašaro, vėl traktoriumi važiavo iš ganyklų, o J ėjo paskui. Atsisukęs pamatė, kad J guli ant žemės, o bulius stovi šalia. Jis nuvarė bulių padėjo J atsistoti, pats sakė, kad nereikia kviesti greitosios pagalbos, todėl jį nuvežė pas jo seserį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir J. M. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; iš dalies ir pačio R. M. rašytiniai paaiškinimai, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus 2018 m. spalio 9 d. tyro akto, dėl įvykio, įvykusio 2018 m. rugsėjo 10 d. dėl kurio pakenkta J. M. sveikatai; nelegalaus darbo tyrimo aktas; VSDFV užklausos rezultatų išrašai, iš kurių matyti, kad J. M. R. M. ūkyje įdarbintas nebuvo; administracinio nusižengimo registro išrašai apie R. M. bei J. M. padarytus administracinius nusižengimus, J. M. rašytiniai paaiškinimai, esantys byloje, kuriuose užfiksuota, kad jis R. M. ūkyje uždarbiauja jau apie tris metus, tiksliai laiko nepamena. Darbas ūkyje nebuvo pastovus. Kokius darbus reikia dirbti pranešdavo pats R. M., kartais ir jis pasiprašydavo darbo, Žiemą dirbdavo tvarte, šerdavo gyvulius, valydavo mėšlą, maldavo grūdus, išnešdavo šiukšles, išvalydavo ėdžias, veždavo rulonus. Pavasarį ir vasarą padėdavo šienapjūtėje. Jis pats vairuodavo R. M. priklausantį traktorių T-40. Su šiuo traktoriumi vežiodavo įvairius daiktus su priekaba, grėbdavo žolę, be to, padėdavo pamelžti kares, šerti gyvulius ganykloje, suvaryti gyvulius į tvartą. Be to, važiuojant R. M. priklausančiu traktoriumi jį sulaikė policijos pareigūnai. Ūkininkas pats leido vairuoti jo traktorių, sakydavo, kad ganyklose niekas nestabdys. Tą kartą, kai sustabdė pareigūnai, dirbo ūkyje, važiavo rulonų krauti. Už ūkyje atliktus darbus ūkininkas R. M. atsiskaitydavo pinigais, cigaretėmis, alumi, maisto produktais, Paprastai R. M. už dieną duodavo po 5 eurus. Pinigus visada sumokėdavo tą pačią dieną, kai jų neturėdavo, tada sakydavo ateiti sekančią dieną. Ūkyje jis dirbo nelegaliai, be darbo sutarties. Kad jis dirba R. M. ūkininko ūkyje žinojo jo sesuo, dukra, visi kaime žinojo. 2018 m. rugsėjo 10 d. jis taip pat dirbo pas R. M., jį pakvietė dirbti pats ūkininkas. Tą dieną jį ganykloje sužalojo R. M. bulius. Po buliaus užpuolimo R. M. automobiliu jį parvežė pas seserį į A kaimą. Po sužalojimų, jam buvo labai blogai, sesuo iškvietė greitąją pagalbą, buliaus sužalojimus gydėsi apie 4 savaites. R. M. po šio įvykio jam neskambino, ligoninėje jo nelankė.

Teismas pažymi, jog ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su kitų teisės aktų normų aiškinimu.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. M. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo įrodyta visiškai. Jais remiantis nustatyta, kad tarp R. M., vykdančio individualią veiklą ir J. M. faktiškai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. J. M., paklusdamas R. M. nustatytai darbo tvarkai, dirbo pagalbinio darbininko darbus, t.y. jis dirbo R. M. priklausančiame tvarte, kur suvarydavo ir išvarydavo, šerdavo gyvulius, valydavo mėšlą, maldavo grūdus, tvarkydavo šiukšles, valydavo gyvulių išėdas, veždavo pašarų rulonus. Pavasarį ir vasarą padėdavo dirbti šienavimo darbus, dirbdavo su R. M. priklausančia žemės ūkio technika, tai yra pjaudavo žolę, veždavo įvairius daiktus su priekaba, grėbdavo žolę. Tačiau R. M. nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam darbo skyriui apie darbuotojo J. M. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, nesudarė su juo rašytinių darbo sutarčių. Iš administracinio nusižengimo registro išrašo apie J. M. padarytus administracinius nusižengimus matyti, jog jis 2017 m. rugsėjo 13 d. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 d. už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. vairavo traktorių Lipecko TG (LTZ) T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,73 promilės neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Tai patvirtina, kad J. M. jau 2017 metais dirbo R. M. ūkyje, bei atliko įvairius R. M. pavestus darbus jo traktoriumi. Be to, kad J. M. nelegaliai dirbo R. M. ūkyje patvirtina ir tas faktas, jog J. M. 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo sužalotas buliaus (ganykloje sutrypė bulius) darbo vietoje, tai yra R. M. priklausančioje ganykloje, atliekant jo pavestą darbą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. paaiškinime nurodė, kad J. M. tik epizodiškai jam padėdavo dirbti įvairius ūkio darbus, kad darbo visai dienai jo ūkyje nėra, kad J. M. dirbdavo po 1-2 valandas per dieną, kad jam už darbą atsikaitydavo pinigais, kartais maistu, kartais cigaretėmis, kad dirbo įvairius ūkio darbus, vairavo jam priklausantį traktorių ūkio darbams atlikti, kad J. M. piktnaudžiauja alkoholiu, todėl ne visada būdavo darbingas, kad samdomų darbininkų jo ūkyje nėra. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas numato, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui, darbdavys sudarydamas darbo sutartį gali susitarti dėl išbandymo. Tokio pobūdžio santykiai įstatymo apibrėžiami kaip darbo santykiai ir pastariesiems reguliuoti numatytas išbandymo institutas (DK 36 straipsnis). Tačiau išbandymas galimas irgi tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį, gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 140, 141 straipsniai).

R. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes vykdydamas individualią veiklą, turėdamas ūkininko ūkį, tai yra būdamas darbdaviu, nesudaręs darbo sutarties, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido J. M. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko pareigose, dirbti įvairius ūkio darbus ūkininko ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, jog nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, kadangi šie nusižengimai daro žalą darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nesant pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui turėtų būti skiriama nuobauda prilyginama nuobaudos vidurkiui, kuris šiuo atveju būtų 3000 eurų piniginė bauda. Tačiau atsižvelgiant į byloje išnagrinėtas aplinkybes, į tai, kad pažeidėjas tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą ir siekiant, kad skirta nuobauda turėtų prevenciškai paskatinti daugiau nebenusižengti, į nagrinėjamos veikos mažą pavojingumą, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidėjai skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti kaltu R. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 18093481606.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės Tauragės rūmų teismą.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė