- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- N-62-3130-09
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimu G. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 130² straipsnyje numatytojo pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nubaustas atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams. G. J. 2008 m. spalio 17 d. apie 20 val. 55 min. Ukmergės r., kelio Kaunas – Zarasai – Daugpilis 76 kilometre buvo sulaikytas vairavęs lengvąjį automobilį neblaivus (3,22 promilių girtumas) ir tai atsitiko po to, kai per vienerių metų laikotarpį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą.
II.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliaciniame skunde nesutinkama su Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimu dėl taikytų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, kadangi nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima ypatingai švelninti administracinę nuobaudą. Todėl prašoma panaikinti rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti nuobaudą ATPK 130² straipsnio nustatytos sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamuoju nutarimu G. J. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatytojo pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens G. J. kaltės padarius paminėtąjį pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per švelni ir apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.
Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
G. J. padarytasis pažeidimas, kada jam nustatytas 3,22 promilių girtumas, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kartu reikia akcentuoti, kad ATPK 130² straipsnyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio l, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus - užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo konfiskuotas G. J. vairuotas automobilis. Nagrinėjamu atveju jam už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą galėjo būti skiriamas areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas, numatytas straipsnio sankcijoje kaip privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio l dalimi, konfiskuoti gali būti tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Tačiau įstatymų leidėjas nustatė ir šios taisyklės išimtį - ATPK 26 straipsnio l dalyje numatyta, kad konfiskuojami ir tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130² straipsnyje. Vadovaujantis visomis aukščiau nurodytomis ATPK nuostatomis, nagrinėjamu atveju transporto priemonės (kuri šiuo atveju yra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis) konfiskavimas turėjo būti taikomas kaip sankcijoje numatyta privaloma administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, kad ši transporto priemonė nėra paties pažeidėjo nuosavybė ir buvo jam perduota darbdavio jo tiesioginėms darbinėms pareigoms vykdyti.
Kad asmuo gailisi dėl padarytojo pažeidimo, įvertinama parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Taigi, rajono apylinkės teismo nutarime nurodytosios aplinkybės negali būti pripažintos kaip pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad G. J. skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota ir tuo pačiu nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, rajono apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir G. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarimą G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.