Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. pareikštą ieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pasak ieškovės, sudarydamos santuoką šalys turėjo skirtingus lūkesčius, požiūrius į šeimą bei vaikus. Nepavykus šalių lūkesčių suderinti, tolimesnis gyvenimas santuokoje netikslingas, todėl santuokos apskaitos įrašas naikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „D.“.

Trečiasis asmuo AB Swedbank, būdamas tinkamai informuotas apie priimtą ieškinį bei paskirtą civilinės bylos nagrinėjimą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl civilinė byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 - 185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu išsakytus ieškovės A. B., atsakovo R. B. paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (CBP-606).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi – sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, abu nemato galimybių atkurti šeimyninį gyvenimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bendras šalių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nei viena iš šalių nepageidauja santuokos išsaugoti, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju abiem šalims pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y., skirtingų šalių lūkesčių bei tikslų sudarant santuoką, atsakovui sutinkant su ieškinio reikalavimais, o taip pat nei vienam iš sutuoktinių neišreiškus noro santuoką išsaugoti, ieškovės A. B. pareikštas reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas pilnai, pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sugrąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę „D.“. Atsakovui palikti pavardę „B.“. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko, teismas sprendžia panaikinus santuokos apskaitos įrašą ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „D.“, o atsakovui – pavardę „B.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Reikalavimo dėl išlaikymo nei viena iš šalių nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų.

Bendrų nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi.

Dėl turto padalinimo.

Teismas panaikindamas santuokos apskaitos įrašą turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis tiek šalių, jų atstovų paaiškinimais, tiek viešųjų registrų duomenimis (e. b. l. 1-100, 113), nustatyta, jog santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių ar kt.), o kilnojamuosius daiktus pasidalino ir dėl jų ginčo byloje nėra.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Bylos duomenimis, šalys bendrų kreditorių neturi, o atsakovas iki santuokos sudarymo yra sudaręs su AB „Swedbank“ būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė nustatyti, kad R. B. prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka asmenine R. B. prievole. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko, trečiasis asmuo AB „Swedbank“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų nepareiškė.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog būsto kredito sutartis su AB Swedbank atsakovo buvo sudaryta iki šalių santuokos sudarymo, tarp šalių nesant ginčo, atsakovo prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažįstama asmenine R. B. prievole

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas pilnai, tačiau ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 141 Eur (2023 m. sausio 12 d. ieškovės sumokėtas žyminis mokestis), iš atsakovo priteisimo, byloje nesprendžiamas.

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 13,28 Eur. Ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Panaikinti ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei A. B. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „D.“, o atsakovui R. B. palikti turimą pavardę B.

R. B. prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti asmenine R. B. prievole

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – „procesinių dokumentų siuntimo išlaidos“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.