- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-19-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03120-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. 2015 m. liepos 25 d., 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) sav., vairuodamas transporto priemonę „Volvo XC70“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Be to, P. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimu P. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 33 straipsniu, jam už šiuos pažeidimus skirta galutinė nuobauda 900,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde P. V. nurodo, kad su teismo nutarimu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka ir mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir pilnutinai nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Toks procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, todėl nutarimas naikintinas ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamą nutarimą teismas priėmė remdamasis iš esmės tik išvestiniais liudytojų J. S. (apgadinto automobilio savininkės) ir L. G. (policijos pareigūno) parodymais, kurie tiesiogiai įvykio nematė, o jo aplinkybes sužinojo iš kito asmens – Švedijos piliečio K. H. paaiškinimų ir jo nubraižytos eismo įvykio schemos. Kaip teigiama skunde pats Švedijos pilietis apklaustas teisme nebuvo, byloje tik jo paaiškinimas surašytas anglų kalba, kuris buvo sudarytas nedalyvaujant vertėjui, be to, pats paaiškinimas nėra išverstas į lietuvių kalbą. Pažymime, kad nors liudytojai J. S. ir L. G. nurodo bendravę su Švedijos piliečiu apie įvykio aplinkybes, tačiau šis bendravimas taip pat vyko užsienio kalba, nedalyvaujant vertėjui, todėl tokie duomenys, kuriais buvo grindžiama jo kaltė, negali būti pripažįstami įrodymais. Be to apeliantas skunde nurodom kad Švedijos piliečio nubraižyta įvykio schema bei užfiksuoti automobilio „Toyota Corola" apgadinimai yra nesuderinami tarpusavyje, kadangi jo automobiliui išsukant iš stovėjimo vietos galėjo būti padaryti lik šoniniai apgadinimai, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių automobilio „Toyota Corola" fotonuotraukų, šiam automobiliui padarytas buferio kairės pusės ne slystamasis, o įlenkiamasis apgadinimas t. y. akivaizdu, jog į šią automobilio dalį buvo kontaktuojama visiškai kitu būdu nei nurodoma Švedijos piliečio pateiktoje schemoje. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas privalėjo paskirti ekspertizę, tačiau tai padaryta nebuvo.
Šalies argumentai
Taip pat apeliaciniame skunde P. V. nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atlikta P. V. automobilio apžiūra, siekiant nustatyti ar ant jo yra kokių apgadinimų, ar jie galėjo būti padaryti tiriamo įvykio metu. Jo automobilis, po tiriamo įvykio pateko į autoįvykį, po kurio draudimo bendrovė, siekdama nustatyti visus apgadinimus, užfiksavo P. V. automobilį fotonuotraukose, tame tarpe užfiksuojant ir automobilio dešiniąją pusę, su kuria neva buvo padaryti automobilio „Toyota Corola" apgadinimai. Šios nuotraukos galėtų turėti reikšmės įvykio ekspertizei, kuri galėtų būti paskirta perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Byloje iš vis nėra apžiūrėtas nukentėjusiosios automobilis, nors prie bylos pateiktos fotonuotraukos, tačiau nėra aprašyti ir išmatuoti automobilio „Toyota Corola" apgadinimai.
P. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji dirba (duomenys neskelbtini) dvaro restorane ir turėjo galimybę peržiūrėti videoįrašus kamerų, kurios fiksuoja stovėjimo aikštelės teritoriją ir juos išsaugoti, tačiau to nepadarė ir teismui pareikalavus buvo gautas atsakymas, kad vaizdo įrašai nėra išsaugoti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK Klaipėdos Kelių policijos biuro viršininkas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuobaudą P. V. visapusiškai ir pilnai įvertino eismo įvykio aplinkybes, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro specialistė surašė P. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1d. kadangi jis 2015 m. liepos 25 d., 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. sav., vairuodamas transporto priemonę „Volvo XC70“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Be to, P. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus.
2015 m. rugpjūčio mėnesio (tiksli data nenurodyta) paaiškinime P. V. nurodė, kad 2015 m. liepos 25 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) dvare pietavo su kolega. Išvažiavo iš aikštelės nieko nekliudydamas, jų niekas nestabdė ( b. l. 24).
P. V. teisminio nagrinėjimo metu neneigė 2015 m. liepos 25 d. buvęs kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino nurodydamas, kad jei būtų padaręs pažeidimą, būtų užfiksavusios kameros arba įvykį matę žmonės būtų sustabdę ( b. l. 36).
2015 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad P. V. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jis neneigė, kad 2015 m. liepos 25 d. buvo (duomenys neskelbtini) dvare, tačiau neigė padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą ( b. l. 6).
Iš byloje esančių fotonuotraukų (pridėtame CD diske) matyti, jog yra apgadintas automobilio „Toyota Corolla“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis kairėje (vairuotojo) pusėje.
Nukentėjusioji J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) dvare pranešė, kad apgadintas jos automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis apgadinęs jos automobilį. Apie automobilio apgadinimo aplinkybes jai papasakojo Švedijos pilietis, kuris ir užsirašė automobilio numerius ( b. l. 40).
Apklaustas kaip liudytojas L. G. parodė, kad atvyko į įvykio vietą, kur paėmė iš nukentėjusiosios paaiškinimą, apžiūrėjo įvykio vietą, fotografavo ją ir automobilį. Su liudytoju Švedijos piliečiu jo kalba nesusikalbėjo, vertėjo nebuvo, jis pats savo ranka parašė paaiškinimą ir nubraižė schemą ( b. l. 44).
Apklaustas kaip liudytojas R. B. parodė, kad kliudyti šalia stovėjusio automobilio buvo neįmanoma, nes tarp automobilių buvo didelis atstumas ( b. l. 36).
Apygardos teismas susipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir išreikštos abejonės dėl to, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir pilnai nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių – nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, nenurodyti automobilio „Toyota Corola" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, neapžiūrėtas P. V. automobilis, negauti duomenys iš draudimo apie automobilio „Volvo XC70“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, neišverstas K. H. paaiškinimas į lietuvių kalbą – yra pagrįstos. Neišsiaiškinus šių aplinkybių nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad sugadinimai ant automobilio „Toyota Corola" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti būtent P. V. vairuojamu automobiliu „Volvo XC70“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) protokole nurodytu laiku ir vietoje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.