Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ atstovui R. L. ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Džiuljetai Čiulčinskienei,

2023 m. gegužės 9 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos nuomone aplinkybė, jog Bendrovė nevykdo ūkinės veiklos šalina jos pareigą teikti Departamentui nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitas, todėl Nutarimas privalo būti panaikintas. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo vertinama ar Departamento specialistai už analogišką neveikimą surašė administracinio nusižengimo nutarimą Bendrovės direktoriui. Akcentuoja, kad bendrosios kompetencijos teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą tenkino Bendrovės direktoriaus skundą ir panaikino administracinio nusižengimo nutarimą.

Protokole nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. atlikus Bendrovės individualių namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) veiklos planinį patikrinimą nustatyta, jog pareiškėjos pagrindė ūkinė veikla – vandens tiekimas gyventojams iš nuosavų gręžinių ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas. Šiai veiklai vykdyti Bendrovė turi neterminuotai išduotą TIPK leidimą. Anksčiau minėta ūkinė veikla privalo būti vykdoma pagal TIPK leidime nurodytas sąlygas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ūkio subjektų monitoringo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais pareiškėja privalo vykdyti aplinkos monitoringo programą.

Pareiškėja nevykdė Aplinkos monitoringo programos, per Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ nepateikė nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 m. Atsakovas pabrėžia, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjai buvo raštu pasiūlyta iki 2022 m. spalio 20 d. gera valia pašalinti teisės aktų reikalavimų pasėdimus, tačiau ji to neatliko, todėl Bendrovės atžvilgiu buvo surašytas Nutarimas.

Departamentas neginčija, kad pareiškėjos veikla buvo sustabdyta, tačiau toks Bendrovės valdymo organų sprendimas nėra laikomas jos veiklos pabaiga, kadangi įmonės veiklą galima bet kada atnaujinti, kitaip nei ją likvidavus ar įmonei bankrutavus. Akcentuoja, kad TIPK leidimas suteikia teisę eksploatuoti įrenginį, jo turėjimas neapriboja ūkio subjektui galimybių laikinai sustabdyti veiklą, vėliau ją atnaujinant. Vis dėlto TIPK leidimas jo turėtojui suteikia ne tik tam tikras teises, tačiau ir priskiria atitinkamas pareigas. Ūkio subjektas, kuriam išduotas TIPK leidimas yra atsakingas, kad veikla įrenginyje būtu vykdoma jame nurodytomis sąlygomis, o juridinio asmens veiklos sustabdymas neatleidžia ūkio subjekto nuo prievolės tinkamai eksploatuoti TIPK leidime nurodytą įrenginį.

Atsakovo nuomone minėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėja turėjo pareigą pateikti monitoringo duomenis – nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitą už 2021 metus kompetentingoms institucijoms, tačiau to neatliko. Akivaizdu, kad Nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. J26-981/2022 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (1 t., b. l. 34-36) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai atliko Bendrovės planinį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo surašytos į 2022 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktą Nr. (13.5)-PA-4295 (toliau – ir Aktas) (1 t., b. l. 97-100).

Akte teigiama, kad pareiškėjos pagrindinė veikla – vandens tiekimas gyventojams iš nuosavų gręžinių ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas. Šiai veiklai vykdyti Bendrovė turi TIPK leidimą Nr. (11.2)-33-87/2012 (1 t., b. l. 166-183), kuris išduotas neterminuotai. Akte konstatuojama, jog pareiškėja teršalų leidimą su nuotekomis į aplinką arba kanalizacijos tinklus turi atlikti pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas. Taip pat vadovaujantis Nuostatų reikalavimais pareiškėja privalo vykdyti aplinkos monitoringo programą. Pažymima, jog pareiškėjos ūkinės veiklos planinis patikrinimas jau buvo pradėtas 2021 m. gruodžio 17 d., tačiau Bendrovės direktorius į patikrinimą neatvyko, prašomų dokumentų nepateikė motyvuodamas, kad įmonės veikla yra sustabdyta. Bendrovės atstovas į 2022 m. rugpjūčio 16 d. vykusį planinį patikrinimą taip pat neatvyko, nepateikė patikrinimui reikalingų dokumentų, todėl daroma išvada, kad Bendrovės direktorius kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Akte konstatuojama jog atlikus planinį patikrinimą nustatyta: 1) Bendrovė nevykdo aplinkos monitoringo programos; 2) pareiškėja nepateikė Agentūrai nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus. Akte siūloma Bendrovės direktoriui taikyti administracinę atsakomybę dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. Taip pat už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus spręsti dėl administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai pagal AAĮ nuostatas.

Pareiškėja su planinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis buvo supažindinta Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apaugos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (13.5)-AD5-15557 „Dėl patikrinimo akto siuntimo ir sankcijų taikymo“ (1 t., b. l 101). Bendrovė 2022 m. rugsėjo 19 d. atsakovui pateikė paaiškinimą (1 t., b. l. 25-26), kuriame nurodė, jog nesutinka su Akte nurodytomis aplinkybėmis. Akcentavo, jog Bendrovė yra sustabdžiusi ūkinę veiklą, o jos turtas yra perduotas individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Švepelių aušra“, todėl Bendrovės prievolė vykdyti aplinkos monitoringo programą ir Agentūrai teikti nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitas yra išnykusį, kadangi ji nebevykdo vandens tiekimo gyventojams ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklos.

Departamentas atsižvelgdamas į planinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjai išsiuntė rašytinį įspėjimą Nr. J26-981/2022 (1 t., b. l. 103-104), kuriame nurodoma, kad Bendrovė nevykdė aplinkos monitoringo programos ir Agentūrai iki 2022 m. kovo 31 d. nepateikė metinės aplinkos monitoringo ataskaitos už 2021 metus. Pareiškėjai siūloma iki 2022 m. spalio 20 d. pateikti anksčiau minėtus duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai, priešingu atveju gali būti paskirta ekonominė sankcija numatyta AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje.

Bendrovei neįvykdžius 2022 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame įspėjime nurodytų veiksmų, Departamentas jos atžvilgiu surašė Protokolą, Protokole konstatuojama, kad pareiškėja nevykdydama aplinkos monitoringo programos ir Agentūrai nepateikdama nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus pažeidė Nuostatų 10.1 papunkčio, 25 punkto ir 33.3 papunkčio reikalavimus. Atsakomybė už minėtų teisės normų reikalavimų pažeidimus numatyta AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje.

Departamentas įvertinęs Akte, Protokole ir pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes priėmė Nutarimą, kuriame padarė išvada, jog Bendrovė savo neteisėtu neveikimu padarė pažeidimą, kuris atitinka AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ir įvertinęs pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė jai 150,00 Eur dydžio ekonominę sankciją. Nutarime pabrėžiama, kad sustabdžius įmonės veiklą, ji vis tiek laikytina veikiančia (ji nėra likviduojama ar bankrutavusi), todėl pareiškėja turi pareigą kompetentingoms institucijoms teikti ataskaitas.

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (toliau – ir AMĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2023-01-01) 2 straipsnio 2 dalis teigia, kad aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė.

Vadovaujantis AMĮ 9 straipsnio 1 dalimi ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys yra vieši. Aplinkos ministras, atsižvelgdamas į ūkinės veiklos rūšių ir (ar) atskirų technologinių procesų galimą neigiamą poveikį aplinkai arba grėsmę, kad bus padaryta žala aplinkai, nustato kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai privalo vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą, kurią rengia patys ūkio subjektai. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programų turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai. Šiuos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai netaikomi radiologiniam aplinkos monitoringui. Ūkio subjektų radiologinio aplinkos monitoringo programos turinį, jos rengimo, derinimo, vykdymo, kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras (AMĮ 9 straipsnio 2 dalis).

Nuostatų (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2021-11-01 iki 2023-01-01) 10.1 papunktyje nustatyta, kad išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai išleidžiantys (planuojantys išleisti) į paviršinius vandens telkinius ir (ar) natūralias arba dirbtines filtravimo sistemas nuotekas arba išmetantys į aplinkos orą teršalus ir šiai veiklai pagal TIPK taisyklių reikalavimus reikia turėti TIPK leidimą ar pagal Taršos leidimų taisyklių reikalavimus – taršos leidimą. Nuostatų 33 punktas reglamentuoja, kad ūkio subjektai aplinkos monitoringo duomenis ir informaciją privalo pateikti Agentūrai, kitoms monitoringo programoje nurodytoms institucijoms. Minėto punkto 3 papunktis nustato, jog praėjusių kalendorinių metų monitoringo ataskaita iki kitų metų kovo 1 d. pateikiama Agentūrai per IS „AIVIKS“, el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teikiant monitoringo ataskaitą el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, ataskaita teikiama su lydraščiu, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuota elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti aplinkos monitoringo ataskaitą teikiantį asmenį. Jei monitoringo ataskaita pateikiama ne per IS „AIVIKS“, Agentūra ją persiunčia Departamentui. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys, parengti pagal Nuostatų 4 priedo II skyriaus 3 lentelę, pateikiami LGT per Valstybinės požeminio vandens informacinės sistemos elektronines paslaugas, el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių ginčo nėra, kad pareiškėjos pagrindinė veikla yra vandens tiekimas gyventojams ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas. Minėtos veiklos vykdymo tikslais Bendrovei yra išduotas TIPK leidimas.

Analizuojant TIPK leidimo turinį nustatyta, kad jis pareiškėjai yra išduotas neterminuotai (TIPK leidimo 12 dalies 1 punktas) ir ji turi prievolę savo ūkinėje veikloje vadovautis Nuostatų reikalavimais (TIPK leidimo 12 dalies 3 punktas). TIPK leidimo 28 dalies nuostatos įpareigoja Bendrovę vykdyti į aplinką išmetamų teršalų apskaitą (1 punktas), o taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal Departamento suderintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą, kuri pridedama TIPK leidimo 1 priede (2 punktas).

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad Bendrovė, kaip TIPK leidimo turėtoja ir ūkio subjektas turintis teisę vykdyti buitinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklą, turi prievolę vykdyti išmetamų ir (ar) išleidimų teršalų monitoringą ir kasmet Agentūrai pateikti praėjusių metų aplinkos monitoringo ataskaitą.

Pareiškėja skunde neneigia, kad 2021 metais ji nevykdė aplinkos monitoringo ir per Nuostatuose nustatytą terminą nepateikė Agentūrai buitinių nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos, tačiau akcentuoja, kad Bendrovė 2021 metais ūkinės veiklos nevykdė, todėl jos pareiga atlikti aplinkos monitoringą ir teikti Agentūrai ataskaitas yra išnykusi.

Teismui pateiktas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 11 d. pranešimas Nr. (42.59Mr) „Apie įregistruotą laikinai nevykdomą veiklą“ (1 t., b. l. 9) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Bendrovė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra įregistruota kaip laikinai veiklos nevykdanti įmonė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 21 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022 išaiškino, kad įmonės veiklos sustabdymas, nėra laikomas įmonės veiklos pabaiga, įmonės veiklą galima bet kada atnaujinti, kitaip nei įmonę likvidavus ar jai bankrutavus. Taigi bendrovė niekur nedingo ir jos vienintelei akcininkei liko pareigos, kurios įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos visoms veikiančioms (nelikviduotoms, nebankrutavusioms) įmonėms, tarp jų išliko ir pareiga įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka teikti finansines ataskaitas.

Įvertinus minėtą teisminę praktiką konstatuotina, jog laikinas įmonės veiklos sustabdymas neatleidžia jos nuo pareigos laikytis įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai išduotas TIPK leidimas yra panaikintas, todėl ji kaip TIPK leidimo turėtoja ir asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla yra susijusi su buitinių nuotekų surinkimu bei valymu, turėjo pareigą vykdyti TIPK leidime ir Nuostatuose nurodytus veiksmus – vykdyti aplinkos monitoringą ir kasmet Agentūrai teikti aplinkos monitoringo ataskaitas, todėl minėtas pareiškėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog atsakovas Nutarime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė nevykdydama aplinkos monitoringo ir neteikdama Agentūrai ataskaitų pažeidė Nuostatų 10.1 ir 33.3 papunkčių reikalavimus.

AAĮ 57 straipsnio 1 dalis teigia, jog ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų, išskyrus radiologinio aplinkos monitoringo duomenis, nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Departamentas 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjai išsiuntė rašytinį įspėjimą, kuriame ji buvo raginama iki 2022 m. spalio 20 d. pateikti Agentūrai metinę aplinkos monitoringo apskaitos ataskaitą už 2021 metus, todėl darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai patraukė Bendrovę administracinėn atsakomybėn per AAĮ 57 straipsnio 1 dalį.

AAĮ 50 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą: 1) skirti ekonominę sankciją arba; 2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba; 3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.

Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 1 dalimi skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (AAĮ 51 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (AAĮ 51 straipsnio 3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (AAĮ 51 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija įvertinusi teismui pateiktus rašytinius įrodymus konstatuoja, kad Departamentas skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją už aukščiau šiame sprendime paminėtų teisės aktų pažeidimus, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, teisingai kvalifikavo padarytus pažeidimus, atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja AAĮ nuostatoms bei protingumo ir proporcingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. J26-981/2022 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundas atmestinas kaip nepagristas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.