Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00113-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transvera“ tolimųjų reisų vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27897-15 skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (iki 2016-02-06), t. y. 2015 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje pasirašė sutikimą dalyvauti asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programos užsiėmimuose, kurie vyksta VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centre, į VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą atvyko vieną kartą, t. y. 2015 m. liepos 1 d., daugiau į VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą neatvyko ir programos užsiėmimuose nedalyvavo.

Kaltinamasis R. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (24-26 b. l.), kad apie baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose žinojo ir buvo supažindintas pasirašytinai. 2015 m. liepos 1 d. buvo nuvykęs į Kelmėje esantį Probacijos skyrių. Tą pačią dieną vieną kartą buvo nuvykęs į VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą išklausyti kurso. Po to karto Probacijos skyriuje buvo dar kartą, taip pat buvo nuvykęs ir į VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą, tačiau jam buvo pasakyta, kad reikia registruotis iš anksto. Užsiregistravo iš anksto, tačiau sutartą dieną negalėjo atvykti. Paskambino ir pranešė, kad neatvyks, sutarė kitą datą. Tačiau ir kitą sutartą dieną nepavyko atvykti. Kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl labai sudėtinga planuoti, suderinti datas, nes niekada nežino tikslios grįžimo dienos. Dažnai būna, kad daug laiko reikia praleisti muitinėse ar iškraunant krovinį. Jei būtų buvusi galimybė į VšĮ Kelmės rajono PSC atvykti bet kada, jam tinkamą dieną, tikrai būtų išklausęs jam paskirtą programą. Nuo šių metų pradžios iki šios dienos namuose buvo tik dvi dienas. Kartais būna, kad tik pravažiuoja per Lietuvą, tačiau net į namus neužsuka. Žmona dėl ligos niekur nedirba, vienas išlaiko visą šeimą, be to dar padeda dviem suaugusiems vaikams. VšĮ Kelmės rajono PSC jam siūlė išeiti iš darbo, kad galėtų įvykdyti paskirtą programą, tačiau to negali padaryti, nes pinigai yra labai reikalingi. Supranta, kad neatliko jam paskirtos bausmės ir nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta.

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2016 m. vasario 10 d. pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1-2 b. l.) nurodyta, kad R. K. vengia vykdyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi (3 b. l.) buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2015-05-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-27897-15 atleisti įtariamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, paskirta R. K. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. birželio 8 d. patvarkymu (4 b. l.) nutartis dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo R. K. atžvilgiu perduota vykdymui Šiaulių apygardos (Kelmės rajone) probacijos tarnybai.

VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro išduota pažyma (6 b. l.) patvirtina, kad R. K. dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose 2015 m. liepos 1 d. pas gydytoją psichiatrą. Daugiau šis asmuo smurtinį elgesį keičiančiose programose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamasis R. K. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutartimi skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nuo nutarties perdavimo vykdyti dienos tik vieną kartą (2015 m. liepos 1 d.) buvo atvykęs į užsiėmimą dėl teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, daugiau į VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą neatvyko ir programos užsiėmimuose nedalyvavo, todėl toks pasyvus jo elgesys, laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir tokia kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnio dispoziciją.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pripažino visiškai (24-25 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti baudą, skirti ją mažesnio dydžio, nes vienas išlaiko šeimą (47-49 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą bauda už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas, teistumas išnykęs (28-29 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (34-39 b. l.), dirba uždarojoje akcinėje bendrovė „Transvera“ (40 b. l.), gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų apylinkių seniūnija nusiskundimų dėl R. K. elgesio nėra gavusi nei iš šeimos narių, nei iš kaimynų (44 b. l.), bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nebuvimą atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomos baudos dydis yra ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį, mažinti ją, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma 15 MGL dydžio – 564,90 Eur – bauda. Kadangi R. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnis, 54 straipsnis, 55 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, ir nuteisti 15 MGL dydžio – 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro ct) – bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro ct) – baudą.

Nustatyti, kad R. K. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.