- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-1429-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03460-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- I. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Taip pat prašė iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo E. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 400 Lt kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) to savaitgalio šeštadienio 12 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) to savaitgalio sekmadienio 20 val. Nurodė, kad šalys nėra susituokusios, šiuo metu santykiai nėra geri, nes atsakovas vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą, netinkamai vykdo pareigą išlaikyti vaikus, nesilaiko sutartos bendravimo tvarkos. Pažymėjo, kad siekiant išvengti nesusipratimų, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; taikė šias laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos: nustatė, jog atsakovas E. M. turi teisę su nepilnamečiais vaikais N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauti pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) to savaitgalio šeštadienio 12 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) to savaitgalio sekmadienio 20 val.; priteisė iš atsakovo E. M. nuo 2011-03-24 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant po 400 Lt mėnesinėmis išmokomis (kiekvienam vaikui) laikinam N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Atsižvelgęs į CK 3.65 str., CPK 144 str., 145 str. bei ieškovės nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį. Apelianto nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo prielaidų ir sąlygų – nėra reikalavimų, kuriuos šios priemonės užtikrintų bei nėra jokios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams. Nutartis naikintina, kadangi ieškinyje nėra reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, ieškinio rezoliucinėje dalyje kalbama tik apie laikiną, o ne nuolatinę bendravimo tvarką, be to ieškinyje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo teisės matytis su vaikais pilnas įgyvendinimas neatitinka vaikų interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismui yra pareikštas. Pažymi, kad su vaikais gyvena skyrium nuo atsakovo. Nors atsakovas reiškia reikalavimą panaikinti visą skundžiamą nutartį, tačiau nenurodo nei vieno motyvo dėl nutarties dalies dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nurodo, jog nustačius aiškią bendravimo tvarką, neabejotinai sudaromos prielaidos konfliktams išvengti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nors apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti visą 2011-03-24 nutartį, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, jog ginčijama tik nutarties dalis dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kolegija pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies – dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas; kadangi vaikų tėvams faktiškai gyvenant skyrium, nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su motina. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, buvo paskirta tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, laikantis materialinės teisės normų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškinyje nėra reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, ieškinio rezoliucinėje dalyje kalbama tik apie laikiną, o ne nuolatinę bendravimo tvarką, todėl nėra reikalavimų, kuriuos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 376 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose.
Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apelianto argumentus dėl minimalios bendravimo tvarkos nustatymo. Kaip minėta, Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovės prašomą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, šia nutartimi šalių ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra išspręstas iš esmės, todėl nėra pagrindo vertinti, kiek nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka tik minimalios ar maksimalios bendravimo tvarkos kriterijus. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kad nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitiktų bent minimalios bendravimo tvarkos kriterijus. Kolegija laiko, kad šioje bylos stadijoje, nenagrinėjant šalių reikalavimų iš esmės, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti nustatomas minimalus atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais. Kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka atitinka minimalaus bendravimo kriterijus, todėl pagrįstai nustatyta, siekiant užtikrinti nepilnamečių N. Ir K. M. interesus, tėvų teises ir pareigas auginant vaikus (CK 3.155 str., 3.170 str.). Kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas gi, nesutikdamas su nustatyta tvarka, nepateikė pagrįstų argumentų ar konkrečių įrodymų, kad nustatytoji bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų ar juos pažeidžia.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2011-03-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (atsakovo) E. M. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,50 Lt (b.l. 62) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. M. 8,50 Lt (aštuonis litus, 50 centų), pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).