- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- II-158-610/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00520-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M.
suinteresuotam asmeniui J. M., jos atstovei advokato padėjėjai A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK tyrėjos K. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja A. G. 2019 m. rugpjūčio 16 d., 21 val. 26 min. elektroniniu būdu kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK nurodydama, kad J. M. eilinį kartą viešai skleidžia melagingą, nepagrįstą, tikrovės neatitinkančią informaciją prašo išnagrinėti šį atvejį ir sustabdyti neteisėtą veiką. Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK tyrėja K. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo požymių, nustatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas).
Šalies argumentai
A. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK tyrėjos K. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą „Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo“, atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną ir J. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėja A. G. teismo posėdyje skundą palaikė. Paaiškino, kad televizijos laidoje J. M. apie ją pateikė netikrus, neįrodytus faktus. Konfliktas tarp jos ir M. prasidėjo dėl J. ir V. M. vaikų. V. M. yra jos brolis. Ji niekada neapšnekėjo J. M. nei jos vaikams, nei dar kam nors. Nurodo, kad J. M. teiginiai, kad ji(pareiškėja), J. ir V. M. vaikams sakė, kad jų motina laisvo elgesio ir išgėrinėja, visiškai neatitinka tikrovės. Taip pat tikrovės neatitinka teiginys, kad ji vaikams daro įtaką, juos nuteikinėja prieš motiną. Nurodė, kad ji dirbo mokykloje socialine pedagoge 26 metus, dėl šio per televiziją paskelbto melo, jai teko išeiti iš darbo, nes patyrė didelį spaudimą, net iš mokinių. Nori, kad J. M. paneigtų šiuos teiginius.
J. M. parodė, kad ji laidoje praneštą informaciją sužinojo kaime, kuriame gyvena V. M.. Jai pranešė V. Š., kad ji pažiūrėtų socialiniame tinkle „Facebook“, jog A. G. ją apkalbinėja, jog J. M. išgėrinėja, yra laisvo elgesio. Tačiau ji pati „Facebook“ nieko nerado. Nurodė, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio jos buvęs vyras neatveža vaikų susitikti su ja. Žino, kad A. G. bendrauja su jos vaikais, nes jie šalia gyvena pas senelius. Parodė, kad ji laidoje nesakė, kad A. G. manipuliuoja jos vaikais, ji tik persakė, kad girdėjo kaip žmonės taip kalbėjo apie A. G.. Ji nori susitaikyti su A. G. ir baigti visus teismus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis).
A. G. 2019 m. rugpjūčio 16 d., 21 val. 26 min. kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK su pareiškimu dėl J. M. elgesio. Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK tyrėja K. B., atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, nenustatė, kad būtų įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame ANK straipsnyje, požymiai (sudėtis). Taigi, administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo požymių (sudėties) elementų.
J. M. neneigia, kad laidoje išsakė, jog A. G. nuteikinėja jos vaikus prieš ją, išgėrinėja ir panašiai, tačiau ji tik persakė ką girdėjo šnekant kitus žmones. Kad A. G. ją šmeižia socialiniame tinkle „Facebook“ ji irgi nematė, ją apie tai informavo V. Š.. Objektyvių įrodymų, kad J. M. tokiais savo veiksmais ( interviu televizijai INIT TV) siekė įžeisti pareiškėją A. G., ir reikšti nepagarbą jos atžvilgiu nėra, iš esmės administracinė teisena nutraukta pagristai, kadangi veiksmuose nėra Administracinių nusižengimų kodekse uždraustų veikų požymių.
Pareiškėja savo skunde taip pat prašo J. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau -BK) 154 straipsnio 1 dalį. Kaip jau buvo minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pažymėtina, kad ANK 592 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Kaip matyti iš šio reglamentavimo, spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galima nustačius, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių. Kadangi nepriimta sprendimų medžiagą perduoti spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo tyrimą vykdęs pareigūnas tokių veikos požymių nenustatė. Teismas peržiūrėjęs pareiškėjos nurodomos laidos vaizdo įrašą, išklausęs asmenų paaiškinimų, tokiai pozicijai pritaria.
Konstatuotina, kad LR BK 154 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Veiką kvalifikuoja šmeižimas visuomenės informavimo priemonėje ar spaudinyje. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žeminą kito asmens garbę. Šmeižimo objektas – kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimas reiškinių, dalykų, savybių, veiksmų, įvykių, grindžiamų tiesa, kurią galima patikrinti bei įrodyti. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, tačiau jis nėra taikomas nuomonei. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl turi būti nustatyta, ne tik, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012). Iš pareiškėjos nurodomos laidos vaizdo įrašo, asmenų paaiškinimų matyti, kad tarp asmenų vyksta ginčas dėl bendravimo su vaikais jų gyvenamosios vietos, įvertinus J. M. laidoje išsakytų teiginių turinį bei kontekstą, J. M. paaiškinimą apie informacijos šaltinius, teismo vertinimu akivaizdu, jog veika nesiekia nusikaltimui pavojingo pavojingumo laipsnio, todėl tęsti tyrimą ir nustatinėti J. M. nurodomus informacijos šaltinius nėra tikslinga. J. M. aiškinimas, kad neturėjo tyčios pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją, nepaneigtas.
Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja konkretaus reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnį, rašydama pareiškimą policijos įstaigai nenurodė, taip pat nenurodė ir jokių konkrečių teiginių, ar informacijos turinio, kuri jos nuomone gali ją pažeminti, paniekinti ar pakirsti pasitikėjimą ja.
Be to, teismo nuomone, Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK tyrėjos K. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, neužkerta kelio pareiškėjai pagal LR Generalinio prokuroro įsakymą dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo kreiptis į policijos įstaigą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK tyrėja K. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. teiseną priėmė teisingą procesinį sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kurio keisti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK tyrėjos K. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimas nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. G. skundo netenkinti.
Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK tyrėjos K. B. 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.