Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo A. P. atstovei adv. J. G., antstoliui R. Kudrauskui, suinteresuoto asmens D. P. atstovei adv. D. Bajorinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo D. P..

Aprašomoji dalis

n u statė:

pareiškėjas 2012-03-30 su skundu kreipėsi į teismą, kuriame nurodė devynis prašymus. Po to 2012-08-30 pateikė teismui pareiškimą, nurodydamas, kad atsisako minėtame skunde keliamų penkių reikalavimų, tačiau ir toliau reikalauja antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais bei atlyginti pareiškėjo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas tenkino pareiškėjo 2012-08-30 pareiškimą ir byloje 2012-08-30 priėmė nutartį dėl jo atsisakymo nuo dalies skundo reikalavimų.

Pareiškėjas pradiniame skunde nurodė šiuo motyvus.

Pareiškėjas A. P., veikdamas per savo atstovę advokatę J. G., laikydamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 dalyje ir 512 str. nustatytos tvarkos ir terminų, 2012-03-05 išsiuntė antstoliui Ričardui Kudrauskui skundą dėl jo veiksmų vykdant 2012-01-18 Šiaulių apygardos teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2-577-372/2012), prašydamas pripažinti neteisėtais visus antstolio veiksmus, patvarkymus bei kitus dokumentus, kurie atlikti (antstolio surašyti) vykdomojoje byloje Nr. 98-261/20121.

2012-03-08 pareiškėjo atstovės advokatės kontoroje buvo gautas antstolio R. K. 2012-03-06 Atsisakymas priimti skundą dėl antstolio veiksmų. Atsisakymą priimti pareiškėjo A. P. skundą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, antstolis motyvavo tuo, kad vykdomoji byla Nr. 98-261 užbaigta 2012-02-24, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojo atstovei, o skolininkui A. P. apie tai pranešta patvarkymu ir antstolis neturi teisės atlikti jokių procesinių veiksmų, neturėdamas vykdomojo dokumento.

Atsisakydamas priimti skundą dėl antstolio veiksmų antstolis R. Kudrauskas pareiškėjo A. P. skundą su visais priedais grąžino pareiškėjo atstovei advokatei, tačiau skundo su priedais bei vykdomąja byla nepersiuntė apylinkės teismui (šiuo atveju - Šiaulių miesto apylinkės teismui), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 dalis - „Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.“

Dėl termino paduoti skundą dėl antstolio veiksmu (Lietuvos Respublikos CPK 512 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 512 str. skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienu nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Apie skundžiamus veiksmus, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutarties vykdymą antstolio A. Kudrausko kontoroje, skolininkas sužinojo 2012-02-17 atsitiktinai gavęs 2012-02-13 Turto aprašo aktą iš antstolio R. Kudrausko kontoros, tačiau šis dokumentas iš antstolio kontoros buvo atsiųstas (nors atsakovui ir neįteiktas) 2012-02-14, todėl 2012-03-05 skundas dėl antstolio veiksmų paduotas laiku, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 512 str. nustatytų terminų (per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą).

Paduodant šį skundą Šiaulių miesto apylinkės teismui atnaujinamasis 20 dienų terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos CPK 512 str. jau yra suėjęs, tačiau antstoliui ir teismui skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas įstatymo nustatytu 20 dienų terminu.

Jei teismas laikys, kad šiuo atveju pareiškėjas yra praleidęs nustatytą terminą dėl antstolio veiksmų apskundimo, manytina, kad yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl šių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis:

- šiuo metu nėra suėjęs Lietuvos Respublikos CPK 512 str. nustatytas 90 dienų naikinamasis terminas;

- skundas dėl antstolio veiksmų antstoliui R. Kudrauskui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka ir terminu, tačiau atsisakydamas priimti skundą antstolis jį su priedais grąžino pateikusiam asmeniui, tačiau nepersiuntė teismui, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 dalis. Dėl šios priežasties, kuri nepriklauso nuo pareiškėjo valios, teismas minėto skundo negavo nustatytu terminu.

Kaip jau nurodyta aukščiau, 2012-03-05 skundas dėl antstolio veiksmų Lietuvos Respublikos CPK 510 str. nustatyta tvarka buvo išsiųstas ir Šiaulių miesto apylinkės teismui, kadangi jame buvome išreiškę prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau patvirtinimo apie skundo patenkinimą ar atmetimą ar kitokio atsakymo apie skundo gavimą iš teismo iki šiol nesame gavę.

Pareiškėjo A. P. skundžiami antstolio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012, pareiškėjo argumentai ir motyvai.

Išieškotojos D. P. atstovės D. Bajorinienės reikalavimu antstolis R. Kudrauskas vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012 vykdė Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutartį Nr. 2-577-372/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui A. P.

Manome, kad visi be išimties vykdymo veiksmai bei visi antstolio priimti patvarkymai bei kiti dokumentai, apie kuriuos mums yra žinoma ir kurie atlikti vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012: 2012-02-10 Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; užklausimai viešojo registro įstaigoms: VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, užklausimai bankams: „Swedbank“ AB, AB SEB bankui, AB bankui Snoras, AB DNB bankui, Danske bank A/S Lietuvos filialui, AB Šiaulių bankui, AB Ūkio bankui, bankui NORDEA BANK FINLAND PLC Lietuvos skyriui, banko AS „Uni Credit Bank“ Lietuvos skyriui, UAB „Medicinos bankas“, AB „Citadele“ bankui; 2012-02-13 Turto aprašas, kuriuo aprašytas 0.1112 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu esantis gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais ir kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini) esantis garažas, o taip pat 2012-02-13 Patvarkymas dėl vykdomųjų veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (kuris, beje, patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos I. Stasiūnienės), 2012-02-22 patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą, o taip pat ir visi kiti veiksmai, atlikti vykdomojoje byloje, apie kuriuo pareiškėjas galimai dar nežino.

Nustačius antstolio neteisėtus veiksmus, pareiškėjui A. P. atsiranda teisė reikalauti antstolį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą pareiškėjui.

Be to, neteisėtais pripažintini ir tie antstolio veiksmai, kurie atlikti po pareiškėjo skundo pateikimo: manome, kad antstolis privalėjo persiųsti pareiškėjo skundą ir jo priedus Šiaulių miesto apylinkės teismui, o ne grąžinti jį pareiškėjo atstovei (Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d.)

Faktinės aplinkybės, reikšmingos skundo nagrinėjimui.

Ieškovė (išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012) D. P. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui (skolininkui vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012) dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo, piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo tuo pačiu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2012-01-18 nutartimi Šiaulių apygardos teismas ieškovės D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino visiškai ir nurodė nutartį vykdyti skubiai.

Šiaulių apygardos teismas 2012-01-18 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė išsamių turto duomenų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 d. reikalavimais, asmuo kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės (ieškovė) per keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos privalėjo kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo.

Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 dalyje nurodoma, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Kai jau minėta, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo privaloma kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2012-01-18 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė išsamių turto duomenų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 d. reikalavimais, asmuo kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės (ieškovė) per keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, privalėjo kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Vadinasi, ieškovei nesikreipus į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir surašymo iki 2012-02-02 (paskutinė galimo kreipimosi į antstolį diena - 2012-02-01) laikinosios apsaugos priemonės neteko galios, t.y. tapo nebegaliojančiomis ir jokio turto arešto ar kitų su turtu susijusių priemonių, kurių teismas buvo ėmęsis 2012-01-18 nutartimi, nebeliko.

Susisiekus su Centrine hipotekos įstaiga paaiškėjo, kad ieškovė įstatymo nustatytu keturiolikos dienų terminu tikrai nesikreipė į antstolį dėl turto aprašo, kad Turto arešto aktų registrui tikrai nepateiktas turto arešto akto patikslinimas ir, kad nuo 2012-02-06 turto areštas buvo išregistruotas net turto arešto aktu registre, nes įstatymo nustatytu 14 dienų terminu asmuo, kurio prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesikreipė į antstolį.

2012-02-07 atsakovui sukako terminas atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti, tačiau nebeliko ginčo objekto, t. y. atsakovui nebebuvo ką skųsti: ieškovei neįvykdžius įstatymo reikalavimų, laikinosios apsaugos priemonės neteko galios, o turto areštas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos CPK 146 str. 6 d. pagrindu, tuo pačiu teisiniu pagrindu bet kokie turtiniai apribojimai, iki tol taikyti atsakovo turtui, nuo 2012-02-06 buvo panaikinti.

Taigi nebebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo duoti atskirąjį skundą.

2012-02-14 atsakovo gyvenamosios vietos adresu buvo atsiųstas antstolio R. Kudrausko. pasirašytas 2012-02-13 Turto aprašas.

Laiškas atsakovui A. P. nebuvo įteiktas, bet buvo paliktas įmonėje, kuri veikia tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini).

2012-12-17 atsakovas atsitiktinai iš verslo partnerių sužinojo, kad jo turtas (žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti pastatai, (duomenys neskelbtini) ir pastatas Kaštonų g. 6B-177, Klaipėdoje) yra areštuoti tos pačios 2012-01-18 Šiaulių apygardos teismo nutarties pagrindu.

Po to atsakovui jo name veikiančios įmonės darbuotoja perdavė antstolio R. Kudrausko laišką su turto aprašu.

Patikrinus Turto arešto aktų registrą 2012-02-17 paaiškėjo, kad įregistruotas naujas turto arešto aktas Nr. 0512000822 Šiaulių apygardos teismo 2012-02-18 nutarties (tokios nutarties nėra - gali būti klaidingai nurodyta 2012-01-18 nutarties data) pagrindu; naujasis turto arešto akto įregistruotas 2012-02-13, nurodyta būsena - baigtinė. Iš įrašo Turto arešto aktų registre visiškai neaišku, kokiu pagrindu areštas buvo įregistruotas, kai kreipimosi į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo terminas baigėsi jau 2012-02-01, o Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 dalyje nėra numatyta jokia šio termino atnaujinimo galimybė.

2012-02-22, siekiant išsiaiškinti kokiu būdu ir pagrindu įregistruota laikinųjų apsaugos priemonių baigtinė būsena, atsakovas per atstovę advokatę kreipėsi į antstolį R. Kudrauską, prašydamas informacijos ir dokumentų kopijų.

2012-02-24, apmokėjus už prašomus dokumentus, gavome atsakymą iš antstolio R. K. kontoros. Iš pateiktos pažymos apie vykdymo eigą, iš vykdomosios bylos Nr. 98-261/12 dokumentų kopijų paaiškėjo, kad D. P. atstovė dėl turto arešto duomenų patikslinimo kreipėsi 2012-02-10 (nors pagal Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 dalį, tokio kreipimosi terminas jau buvo suėjęs 2012-02-01, o jo atnaujinimo galimybė įstatyme nėra numatyta). Nepaisant šių aplinkybių, antstolis R. Kudrauskas neteisėtai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, nepatikrindamas turto arešto aktu registre, ar turto arešto laikina būsena dar galioja, akivaizdžiai iš teismo nutarties datos matydamas, kad praleistas imperatyvus įstatymo nustatytas 14 dienų terminas nutarčiai pateikti vykdyti, 2012-02-10 priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nurodė, kad „Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 651 straipsniu, priimu vykdyti išieškotojo D. P. atstovės Danguolės Bajorinienės 2012-02-10 pateiktą vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 išduotą nutartį Nr. 2-577-372/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Patikrinau ir patvirtinu, kad nėra akivaizdžiu kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.“

Tuo remiantis, 2012-02-13 buvo sudarytas skolininko A. P. turto aprašas bei, kaip jau minėta anksčiau, 2012-02-13 skolininko A. P. turtui ir sąskaitoms, nurodytam apraše, įregistruotas areštas Turto aktų areštų registre (baigtinė būsena).

Antstolio 2012-05-06 atsisakymo priimti skundą dėl antstolio veiksmų motyvai.

Antstolis R. Kudrauskas 2012-05-06 atsisakyme priimti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė šias faktines aplinkybes:

- vykdant 2012-01-18 Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-577-372/2012 antstolio R. K. kontoroje 2012-02-10 užvesta vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 98-261/12;

- 2012-02-13 antstolis sudarė skolininkui priklausančio turto aprašą ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, kurį rezoliucija patvirtino Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, bei 2012-02-22 į Swedbank AB išsiuntė patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą;

- priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrino, ar nėra įstatyme (Lietuvos Respublikos CPK 651, 606) numatytų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti bei vykdymo veiksmams pradėti, tačiau jų neįžiūrėjo.

Kaip jau minėta, 2012-02-10 priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis R. Kudrauskas pažymėjo, kad patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Lietuvos Respublikos CPK 651 str. 2 dalis numato, ką antstolis privalo patikrinti, spręsdamas ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmų. Privalomų patikrinti rekvizitų sąrašas nėra baigtinis - Lietuvos Respublikos CPK 651 str. 2 dalies 8 punkte nurodoma, kad antstolis privalo patikrinti „ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“. Manytina, kad Šiaulių apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodyta priėmimo data yra 2012-01-18, tuo metu (2012-02-10), kai ieškovės (išieškotojos) atstovė advokatė pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, vykdymui buvo akivaizdi kliūtis, nes advokatės prašymo pateikimo momentu buvo praėjęs Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 dalyje numatytas 14 dienų terminas, per kuri ieškovas ar jo atstovas privalo kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir surašymo, kuris skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos. Manytina, kad Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 dalyje numatyto neatnaujinamo termino praleidimas buvo akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Tokiu atveju, pagal Lietuvos Respublikos CPK 651 str. 1 dalį, antstolis privalėjo savo patvarkymu atsisakyti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Antstolis Ričardas Kudrauskas patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atšaukimo ir vykdomosios bylos nutraukimo vykdomojoje byloje Nr. 98-261/12 priėmė tik 2012-02-24 (praėjus dviem savaitėms po išieškotojos advokatės prašymo gavimo). Patvarkyme antstolis nurodė, kad „dėl antstolio didelio darbo krūvio, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, neatkreiptas dėmesys į nutarties priėmimo datą“. Patvarkyme antstolis pats pripažino, kad padaryta akivaizdi įstatymo taikymo klaida dėl naujos Lietuvos Respublikos CPK 147 str. redakcijos, tačiau nepripažino pagrįstais mūsų skundo argumentų apie tai, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti nuo pat vykdymo pradžios ir, kad visi jie turi būti pripažinti neteisėtais.

2012-03-06 atsisakyme priimti skundą dėl antstolio veiksmų antstolis R. Kudrauskas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 dalyje nustatytą terminą pastebėjo peržiūrėdamas vykdomosios bylos dokumentus prieš priimdamas patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą. Antstolis pažymėjo, kad šios normos redakcija įsigaliojo nuo 2011-10-01 ir antstolis iki 2012-02-10 (kada išieškotojos atstovė pateikė prašymą antstoliui) jis tokios praktikos neturėjo.

Manytina, kad 2012-02-24 patvarkyme dėl vykdymo veiksmų atšaukimo ir vykdomosios bylos nutraukimo bei 2012-03-06 atsisakyme priimti skundą dėl antstolio veiksmų antstolio R. Kudrausko nurodytos priežastys, dėl kurių jis nepastebėjo akivaizdžių kliūčių priimti dokumentą vykdyti, nėra ir negali būti laikomos svarbiomis. Antstolis yra teisininkas profesionalas, kuris turi būti susipažinęs su teisiniu reguliavimu, susijusiu su jo darbo funkcijų atlikimu, o „didelis darbo krūvis“ ar „praktikos neturėjimas“ paprastai negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis neteisėtus vykdymo veiksmus, kai dėl jų be pagrindo pradedamas vykdymo procesas ir pažeidžiamos skolininko teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai.

Manome, kad šie antstolio R. Kudrausko veiksmai neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų ir jais iš esmės buvo pažeistos skolininko A. P. teisės, apvilti teisėti lūkesčiai. Išieškotojos D. P. prašymas taikyti laikinąsias priemones A. P. turtui bei jo patenkinimas davė pagrindą atsakovui A. P. manyti, kad išieškotoja sieks, jog laikinosios apsaugos priemonės jo turtui galiotų ne laikinai ir kreipsis į antstolį dėl turto aprašymo. Kaip matyti, vėliau paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos CPK 147 str. 6 dalyje nustatytu terminu (per 14 dienų nuo Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutarties priėmimo, t. y. iki 2012-02-01), kurį galima laikyti naikinamuoju, nei ieškovė, nei jos atstovė nesikreipė į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, tam kad būtų nustatyta baigtinė laikinųjų apsaugos priemonių būsena bei toliau galiotų Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutartis.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių skolininkas, atstovės informuotas apie teisinį reguliavimą šiuo klausimu, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad jau nebėra jokio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui jo turtui, nes Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutartis nebegalioja.

Dėl šių neprognozuotų, neteisėtų ir nepagrįstų antstolio R. Kudrausko veiksmų, skolininkas A. P. patyrė žalos, nes apie turto areštą, didžiulį jo mastą nepagrįstai buvo informuoti bankai, turto arešto aktų registras, viešieji registrai - nekilnojamojo turto registras, VĮ „Regitra“.

Pareiškėjas remiantis aukščiau išdėstytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., 145 str., 510, 512 str., pareiškėjas teismo prašė:

Pripažinti neteisėtais visus antstolio R. Kudrausko veiksmus, visus antstolio R. Kudrausko priimtus patvarkymus bei kitus dokumentus, kurie atlikti (antstolio priimti) vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012, t. y.

1. pripažinti neteisėtu nuo jo priėmimo ir panaikinti 2012-02-10 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti,

2. pripažinti neteisėtu nuo jo priėmimo ir panaikinti 2012-02-10 Patvarkymą dėl teisių ir pareigų išaiškinimo,

3. pripažinti neteisėtais nuo jų pateikimo užklausimus viešojo registro įstaigoms:

m. AB „Citadele“ bankui.

4. Pripažinti neteisėtu nuo jo priėmimo ir panaikinti 2012-02-13 Turto aprašą, kuriuo aprašytas 0.1112 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu esantis gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais ir kiemo statiniais, (duomenys neskelbtini) esantis garažas,

5. Pripažinti neteisėtu nuo jo priėmimo ir panaikinti 2012-02-13 Patvarkymą dėl vykdomųjų veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje

6. Pripažinti neteisėtu nuo jo priėmimo ir panaikinti 2012-02-22 Patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą;

7. Pripažinti neteisėtais nuo jų atlikimo visus kitus, šiuo metu pareiškėjui dar nežinomus, vykdymo veiksmus ir patvarkymus ar kitus priimtus dokumentus, atliktus antstolio R. Kudrausko vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012

8. Pripažinti neteisėtu nuo jo priėmimo momento ir panaikinti antstolio R. Kudrausko 2012-03-06 atsisakymą priimti skundą Nr. 98-261/12, o taip pat pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus: grąžinti pareiškėjo A. P. skundą jį pateikusiam asmeniui, nepersiunčiant jo Šiaulių miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d. tvarka.

9. Įpareigoti antstolį Ričardą Kudrauską atlyginti dėl neteisėtų vykdymo veiksmų pareiškėjo A. P. patirtas išlaidas: 46,50 Lt už dokumentų kopijas, 968.00 Lt už advokato paslaugas.

2012-05-15 antstolio R. Kudrausko kontoroje gautas pareiškėjo A. P. atstovaujamo advokatės J. G. skundas dėl antstolio veiksmų. Su skundu nesutinku. Nesutikimo motyvai yra šie:

1. Antstolio R. Kudrausko kontoroje 2012-02-10 užvesta vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdant 2012-01-18 Šiaulių apygardos teismo nutartį Nr. 2-577-372/2012. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą, 2012-02-10 buvo surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 98-261/12. 2012-02-13 buvo sudarytas skolininkui A. P., a/(duomenys neskelbtini) priklausančio turto aprašas ir aprašyti: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0.1112 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 321.12 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 33.00 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 27.00 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 18.53 kv. m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

2. 2012-02-13 buvo surašytas patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje Nr. 98-261/12, kurį rezoliucija patvirtino Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas.

3. 2012-02-22 į AB Swedbank buvo išsiųstas patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. 98-261/12.

4. Priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą priimti ir pradėti vykdymo veiksmus.

5. Prieš priimant patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, antstolis pastebėjo, kad priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, nebuvo įvertinta nuo 2011-10-01 įsigaliojusi LR CPK 147 str. redakcija. Ir nors Lietuvos Apeliacinis teismas po CPK 147 str. naujos redakcijos įsigaliojimo pradėjo formuoti praktiką ir nurodė, kad CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti kreipimosi į antstolį su teismo nutartimi dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių terminą, su kuriuo siejamas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, yra skirta tik turto arešto išregistravimo iš Turto arešto aktų registro pagrindui tuo atveju, kai turto arešto aktų registre yra įregistruotas bendras juridinis faktas apie arešto turtui pritaikymą, tačiau arešto duomenys per 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo priėmimo dienos nėra patikslinami pagal antstolio sudarytą apyrašą, nurodant konkretų turtą, kuriam yra pritaikomi ribojimai laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu. Ta aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo per CPK nustatytą terminą nesikreipė į antstolį savaime nepanaikina pačios nutarties galiojimo bei jos pagrindu galinčių atsirasti teisinių pasekmių, o yra įstatyme numatyta sąlyga tik panaikinti atitinkamą įrašą Turto arešto aktų registre.

6. Antstolis, siekdamas nepažeisti šalių (skolininko ir išieškotojos) interesų pusiausvyros, vadovavosi LR CPK 147 str. 6 d., 613 str., 651 str. ir 2012-02-24 patvarkymu panaikino 2012-02-10 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 98-261-12 bei visus priverstinio vykdymo veiksmus, kurių ėmėsi, vykdydamas 2012-01-18 Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2-577-372/2012, tai yra: 2012-02-13 turto aprašą, 2012-02-13 patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje Nr. 98-261/12, 2012-02-22 patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą AB Swedbanke Nr. 98-261/12. Antstolis 2012-01-18 Škulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-577-372/2012 grąžino išieškotojos atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei bei apie priimtą patvarkymą informavo Centrinės hipotekos įstaigą.

7. Antstolio 2012-02-24 priimtas patvarkymas 2012-02-27 išsiųstas pareiškėjui A. P., kuris siuntą atsiėmė 2012-02-29 14 val. 28 min.

8. 2012-03-07 Šiaulių miesto apylinkės teismas (teisėja I.Stasiūnienė) civilinėje byloje Nr. 2-2318-883/2012 priėmė nutartį, kuria pareiškėjo A. P. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti bet kokius antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 98-261/12 netenkino tuo pagrindu, kad jau 2012-02-24 buvo priimtas patvarkymas dėl atliktų vykdymo veiksmų panaikinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo. Šia nutartimi teismas išsprendė klausimą iš esmės; sustabdyti vykdymo veiksmus kai vykdomoji byla užbaigta - nėra teisinio pagrindo.

9. Pareiškėjas yra skolininkas. Visi pareiškimai ar skundai vykdymo procese nagrinėjami ypatingos teisenos tvarka. Antstolis neturi priešingo intereso skolininko atžvilgiu, todėl neturi ir pareigos atlyginti jo patirtų išlaidų už advokato paslaugas ar darytas dokumentų kopijas (LR CPK 443 str. 6 d.).

10. Pareiškėjo pateikto skundo reikalavimai yra nekonkretūs, todėl teismas turėtų įpareigoti pareiškėją juos patikslinti.

Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 510 str. 512 str. antstolis teismo prašė:

1. Pareiškėjo A. P. skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Teismo posėdžio metu antstolis paaiškino, kad padarė klaidą, atsižvelgiant į naujas įstatymo nuostatas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nesant suformuotos teismų praktikos. Tuo pačiu pripažino, kad sutinka pareiškėjui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi ir procesinių dokumentų kopijų pateikimo išlaidas.

Pareiškėjas, A. P. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio R. Kudrausko veiksmų, kuriuo prašo pripažinti neteisėtais eilę antstolio R. Kudrausko patvarkymų ir veiksmų tame tarpe pripažinti „neteisėtu nuo jo priėmimo momento ir panaikinti antstolio R. Kudrausko 2012-03-06 atsisakymą priimti skundą Nr. 98-261/12, o taip pat pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, grąžinti pareiškėjo A. P. skundą jį pateikusiam asmeniui, nepersiunčiant jo Šiaulių miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d. tvarka, ir įpareigoti antstolį Ričardą Kudrauską atlyginti dėl neteisėtų vykdymo veiksmų pareiškėjo A. P. patirtas išlaidas: 46,50 Lt už dokumentų kopijas, 968.00 Lt už advokato paslaugas“.

2012-02-24 antstolis Ričardas Kudrauskas priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atšaukimo ir vykdomosios bylos nutraukimo vykdomojoje byloje Nr. 98-261/12, kuriame nurodė, kas „dėl antstolio didelio darbo krūvio, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, neatkreiptas dėmesys į nutarties priėmimo datą“, taip pripažindamas, kad padaryta akivaizdi įstatymo taikymo klaida dėl naujos Lietuvos Respublikos CPK 147 str. redakcijos. Pareiškėjo atstovė skunde nurodo, kad pareiškėjas, laikydamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 dalyje ir 512 str. nustatytos tvarkos ir terminų, 2012-03-05 išsiuntė antstoliui Ričardui Kudrauskui skundą dėl jo veiksmų vykdant 2012-01-18 Šiaulių apygardos teismo nutartį, prašydamas pripažinti neteisėtais visus antstolio veiksmus, patvarkymus bei kitus dokumentus, kurie atlikti (antstolio surašyti) vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012. Tačiau 2012-03-08 buvo gautas antstolio R. Kudrausko 2012-03-06 Atsisakymas priimti skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame antstolis motyvavo tuo, kad vykdomoji byla Nr. 98-261 užbaigta 2012-02-24, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojo atstovei, o skolininkui A. P. apie tai pranešta patvarkymu ir antstolis neturi teisės atlikti jokių procesinių veiksmų, neturėdamas vykdomojo dokumento.

Pareiškėjo atstovė mano, kad atsisakydamas priimti skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis R. Kudrauskas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 dalies reikalavimą, skundo su priedais bei vykdomąja byla nepersiuntė apylinkės teismui, o su visais priedais grąžino pareiškėjo atstovei. Pareiškėjo atstovė, kad visi be išimties vykdymo veiksmai bei visi antstolio priimti patvarkymai bei kiti dokumentai, apie kuriuos jam yra žinoma ir kurie atlikti vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012, o taip pat ir visi kiti veiksmai, atlikti vykdomojoje byloje, apie kuriuos pareiškėjas galimai dar nežino, yra neteisėti. Dėl to, nustačius antstolio neteisėtus veiksmus, pareiškėjui atsiranda teisė reikalauti antstolį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Be to, pareiškėjo atstovė mano kad neteisėtais pripažintini ir tie antstolio veiksmai, kurie atlikti po pareiškėjo skundo pateikimo, nes antstolis privalėjo persiųsti pareiškėjo skundą ir jo priedus Šiaulių miesto apylinkės teismui, o ne grąžinti jį pareiškėjo atstovei.

Be to, pareiškėjo atstovė mano, kad šie antstolio R. Kudrausko veiksmai neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų ir jais iš esmės buvo pažeistos skolininko A. P. teisės, apvilti teisėti jo lūkesčiai.

Vadovaujantis LR CPK 142 straipsnio reikalavimu teismui pateikiu atsiliepimą į skundą. Su pareiškėjo A. P. skundu nesutinkame dėl šių motyvų:

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso dalyviai yra proceso šalys - ieškotojas ir skolininkas, taip pat suinteresuoti asmenys.

Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami intra vires (neviršijant suteiktų įgaliojimų), yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Antstolio reikalavimų procesinė forma - antstolio patvarkymas (CPK 613 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, be kitų įgalinimų, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose (išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles ir kt.).

LR CPK 613 str. 1 dalis numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Taigi Antstolis yra savarankiškas priimti patvarkymus, kurie jo nuomone yra reikalingi ar būtini vykdomojoje byloje, todėl jo priimtas patvarkymas atšaukti vykdymo veiksmus ir nutraukti vykdomąją bylą pats savaime išsprendžia vykdomosios bylos baigtį.

Kaip šiame skunde nurodo pareiškėjo atstovė, antstolis Ričardas Kudrauskas 2012-02-24 priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atšaukimo ir vykdomosios bylos nutraukimo vykdomojoje byloje Nr. 98-261/12. Taigi, Antstolis pastebėjęs teisės taikymo klaidą pats savarankiškai ją ištaisė ir šio patvarkymo pagrindu buvo panaikinti visi vykdomojoje byloje priimti antstolio sprendimai ir atlikti veiksmai. Todėl Antstoliui 2012-03-05 pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, faktiškai buvo pateiktas dėl jau negaliojančio patvarkymo pripažinimo neteisėtu. Pareiškėjas šiame skunde nurodo, kad lygiai toks pat skundas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo išsiųstas Šiaulių miesto apylinkės teismui. Ir nors pareiškėjas nurodo, kad patvirtinimo apie skundo patenkinimą ar atmetimą ar kitokio atsakymo apie skundo gavimą iš teismo iki šiol, t. y. 2012-03-28, nėra gavę, tačiau 2012-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2318-883/2012 Šiaulių miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus antstolio veiksmus vykdomojoje byloje nesant teisinio pagrindo, kadangi visi skundžiami veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 98-261/12, yra panaikinti paties antstolio, o vykdomoji byla užbaigta.

LR CPK 629 str. 1 dalies 9 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (LR CPK 629 str. 3 d.). Nutraukus vykdomąją bylą vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai (LR CPK 630 str. 3 d.). Dėl to manome, kad Antstolis pagrįstai atsisakė priimti skundą ir jį persiųsti teismui.

Skundo dėl antstolio veiksmų perdavimas teismui ir jo nagrinėjimas teisme, reiškia jog turi būti taikomos apeliacinio proceso normos priimant sprendimą dėl pareikšto skundo.

Šis skundas faktiškai pareikštas tik formaliais pagrindais, nes prašomi pripažinti neteisėtais jau panaikinti ir negaliojantys antstolio veiksmai vykdomojoje byloje, kuri nutraukta.

Kiekvienas teismo priimtas sprendimas (nutartis) proceso šalims turi sukelti teisines pasekmes. Todėl šiuo atveju teismo priimtas sprendimas jokių teisinių pasekmių šalims nesukels, nes pats pareiškėjas šiuo skundu prašo ne tik pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, bet ir grąžinti pareiškėjo A. P. skundą jį pateikusiam asmeniui, nepersiunčiant jo Šiaulių miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d. tvarka.

Pareiškėjo atstovė, nurodydama, kad antstolis tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė skolininko A. P. teises, apvylė teisėtus jo lūkesčius, nesukonkretina kurie antstolio veiksmai pažeidė skolininko teises bei jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindžia kokius lūkesčius nepateisino antstolis bei kokias pasekmes sukėlė neteisėti antstolio veiksmai.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, manau, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o skundo nagrinėjimo procesas nutrauktas.

Teismo posėdžio metu išieškotojos atstovė nurodė, kad antstolio veiksmai vykdomojoje byloje laikytini teisėtais ir pagrįstais. Teigė, kad suinteresuotas asmuo turėjo teisę kreiptis į antstolį, o pastarajam pastebėjus klaidą, visi vykdymo procese atlikti procesiniai sprendimai po to buvo panaikinti. Mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, kadangi vykdomoji byla yra nutraukta. Teigė, jog pareiškėjo prašymai nėra adekvatūs kaip jo teisių gynimo būdai, todėl, kad antstolis gali keisti vykdymo procese priimtus sprendimus. Be to mano, kad pareiškėjo skundas nėra išsamus, todėl jis atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. P. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą vertina tik tuos jo reikalavimus, kurie sietini su antstolio veiksmais vykdant 2012-02-10 jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs pareiškėjas atsisakė dalies skundo reikalavimų, o teismas tenkino šį prašymą priimdamas byloje 2012-08-30 nutartį. Todėl teismas žemiau pasisako tik dėl antstolio veiksmų vertinimo teisėtumo aspektu gavus vykdomąjį dokumentą ir priimant pirminius vykdymo veiksmus bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Antstolis duodamas paaiškinimus pripažino, kad atlikdamas pirminius vykdymo veiksmus pagal Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutartį padarė klaidą, kuri laikytina neatitinkančia teisės aktų reikalavimų. Dėl paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi antstolio pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra jo pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Nors teisiškai šis antstolio pripažintas faktas laikytinas nustatytų ir toliau neįrodinėtinu, tačiau teismas daro išvadą, kad antstolio pripažinimas yra susijęs ir su papildoma teisine ginčo šalių santykių analize (CPK 185 str. 1 d. 5 p., 187 str. 2 d.). Be to antstolis bylos nagrinėjimo metu pripažino ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus pagrįstais (CPK 140 str. 2d.). Dėl to teismas pripažįsta būtinu žemiau trumpai pasisakyti dėl visų likusių pareiškėjo skundo reikalavimų, kadangi jie gali būti susiję ne tik su nagrinėjama byla, bet ir su galimai tolesniu ginču tarp šalių. Pastebėtina, kad tarp šalių kilo ginčas ir kitoje anksčiau šiame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2318-883/2012.

Dėl pareiškėjo skundo išnagrinėjimui taikytinų civilinio proceso normų.

Pareiškėjo skundas pateiktas 2012-03-30, o byla teisėjui po apeliacinės instancijos teisme priimtos nutarties perduota 2012-05-11. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl antstolio veiksmų vykdant Šiaulių apygardos teisme 2012-01-18 priimtos nutarties vykdymą. Įstatymo leidėjas 2011-06-21 įstatymu pakeitė ir papildė CPK nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2011-10-01 su atskiromis išimtimis, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas atsižvelgiant į minėtų CPK nuostatų pakeitimus.

Vykdymo pagrindai ir vykdytini bei vykdomieji dokumentai.

Dokumentai, kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitų institucijų bei pareigūnų išduoti vykdytini dokumentai (CPK 587 str. 1d. 4p.). Tai vienas iš išskirtinių vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruožų. Vykdymo procesas gali prasidėti ne tik teismui priėmus sprendimą, t.y. procesui byloje praėjus prieš tai einančias stadijas: civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo bei teisminio nagrinėjimo ir galbūt bylos nagrinėjimo apeliacine ar kasacine tvarka, bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinėjimo teisme, pavyzdžiui, institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, tai yra tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (LR CPK 587 str. 1d. 4 p.). Vykdytinų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame nustatyta, kokie dokumentai yra laikytini vykdytinais dokumentais. Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal CPK 586 str. 2d. be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia CPK 587 straipsnis. Iš šiame straipsnyje pateikto sąrašo matyti, kad kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Prie tokių dokumentų priskirtina ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Byloje nustatyta, kad išieškotoja D. P. 2012-02-10 pateikė antstoliui R. Kudrauskui Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės (išieškotojos) teismui pateiktą ieškinį atsakovui (pareiškėjui) dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimą, piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo. Šis vykdomasis dokumentas antstoliui turėjo būti pateiktas per 14 dienų terminą nuo priėmimo dienos, t.y. iki 2012-02-01 įskaitytinai, atsižvelgiant į procesinių terminų skaičiavimo taisykles (CPK 73 str. 3d., 146 str. 6d.). Tačiau kaip jau minėta, suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolį tik 2012-02-10, tai yra pasibaigus įstatyme nurodytam jo pateikimo terminui. Dėl to teismas pripažįsta, kad tolimesni antstolio veiksmai irgi sietini su nurodyta aplinkybe (v/b 2 b.l.). Teismas, daro išvadą, kad antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą, kuris jau neturėjo vykdytinumo požymio. Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolis R. Kudrauskas gavęs vykdomąjį dokumentą pasibaigus jo pateikimo terminui turėjo apie tai informuoti jo pateikėją. Tuo pačiu atmestini antstolio atsiliepimo į skundą motyvai, kad priimant vykdomąjį dokumentą nebuvo akivaizdžių kliūčių jį priimti.

Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti.

Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina:

1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo. Teisę pateikti vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti turi išieškotojas arba jo atstovas. Kitus vykdomuosius dokumentus, tuo pačiu ir vykdomąjį įrašą, gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas, taip pat išieškotojas.

2) ar vykdytinas dokumentas vykdytinas to antstolio. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisę tik išimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalį apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos ribų pažeidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais.

3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka LR CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis). Tiek LR CPK, tiek kitų šalių įstatymuose nustatyti reikalavimai, keliami vykdomajam dokumentui. Tokie reikalavimai vykdomajam raštui nustatyti LR CPK 648 straipsnio 1-4 dalyse, o 5 dalyje nurodoma, jog kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta visas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens registravimo kodas, bankų rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas LR CPK nustatyta tvarka. Prie vykdomojo rašto turi būti pridėti turto arešto dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, nuorašai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis).

4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi.

5) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tokiomis kliūtimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti vykdomųjų dokumentų ir turėtų nusišalinti. Diskrecijos teisė nustatyti ar yra kitų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. Antstoliui, suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu, jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau pats atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, teisės neturi. Prie tokių aplinkybių priskirtinas ir CPK 147 str. 6 d. įstatymo nustatytas terminas per kurį ieškovas (kreditorius) turi kreiptis į antstolį.

Be paminėtų antstolis taip pat įvertina ir kitas aplinkybes, kurios susijusios su skolininko procesinių teisių perėmimu.

Nors antstolis iš pradžių teigė, kad jis nenustatė nurodytų akivaizdžių kliūčių, vykdomąjį dokumentą priimti ir pradėti jį vykdyti, tačiau kaip teismas jau yra nurodęs CPK 147 str. nuo 2011-10-01 yra pakeistas. Nauja teisės nuostata (CPK 147 str. 6 d.) numato, kad jeigu asmuo, ginčo atveju suinteresuotas asmuo (ieškovė) per keturiolikos dienų terminą nesikreipia į antstolį, tuomet pasibaigia skolininko atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojimas. Tokiu atveju tik teismas priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo prašymu gali atnaujinti pastarajam praleistą procesinį terminą (CPK 78 str.). Tik teismui atnaujinus asmens praleistą procesinį terminą, pastarasis vėl gali kreiptis į antstolį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo skolininko atžvilgiu per tą patį terminą. Šio termino ypatybė ta, kad jis nuo tuo pat metu yra pratęsiamas, nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių. Pažymėtina, kad antstolis priėmimo metu nepastebėjęs, jog negali priimti vykdymui vykdomojo dokumento, kadangi jau praleistas terminas jam pateikti, tuo pačiu galėjo gavęs skolininko atstovės paklausimą išsikviesti vykdymo proceso šalį ar jos atstovą ir išaiškinti visas aplinkybes. Tačiau ir tokiu atveju antstolis jau turėjo galimybę panaikinti visus savo atliktus pirminius vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu. Kadangi antstolis priimdamas suinteresuoto asmens pateiktą vykdytiną dokumentą nepastebėjo aukščiau nurodytos akivaizdžios kliūties jam priimti, todėl laikytina, jog jis pažeidė CPK 147 str. 6 d. nuostatą.

Dėl antstolio veiksmų neteisėtumo pareiškėjo atžvilgiu.

Skundai dėl antstolių veiksmų pirmiausia yra skirti tam, kad būtų galima teismo tvarka panaikinti neteisėto antstolio veiksmo sukeltus padarinius arba konstatavus atsisakymo atlikti vieną ar kitą veiksmą neteisėtumą – įpareigoti antstolį atlikti šį veiksmą. Pareiškėjas skundu prašo pripažinti, kad antstolio veiksmai jam vykdant 2012-02-10 pateiktą Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo neteisėti.

Neteisėti veiksmai, yra viena iš civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, pagal generalinio delikto taisyklę (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra kaltės elementas. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltė nustatoma iš to, ar asmuo buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kitaip tariant, nustačius kaltę visada, taikant generalinio delikto taisyklę, reikš, kad yra ir neteisėti veiksmai, pasireiškiantys pareigos laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Todėl kalbant apie deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, vadovaujantis generalinio delikto taisykle, iš esmės kalbama tik apie tris savarankiškas civilinės atsakomybės sąlygas: kaltę, apimančią ir neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį kalto asmens elgesio ir atsiradusios žalos ryšį. Aišku, reikia turėti omenyje, kad neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį pripažįstama ne tik bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, bet ir Įstatyme numatytų teisių ir pareigų pažeidimas. Todėl kai yra konkrečių įstatyme numatytų teisių ir pareigų pažeidimas, kaltę reikia vertinti atskirai. Tokiu atveju nesivadovaujama generalinio delikto taisykle, o būtina nustatyti, ar pažeidęs šias teises asmuo buvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek tomis aplinkybėmis buvo būtina.

Tačiau kaip tam tikrą Lietuvos deliktų teisės ypatumą galima paminėti tai, jog, skirtingai nuo kitų generalinio delikto valstybių (turima omenyje visų pirma Prancūzija, Austrija), taikant deliktinę civilinę atsakomybę, kaip ir sutartinę civilinę atsakomybę, kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CK 6.248 str. 1 d. 2 sak.). Tai lemia, jog skolininkas (atsakovas), įrodinėdamas, kad jis buvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kartu įrodinėja nepažeidęs jam tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Vadinasi, taikant deliktinę civilinę atsakomybę remiantis generalinio delikto taisykle, Lietuvoje taikoma kaltumo prezumpcija savaime apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Visi kiti specialūs deliktai, kurie numatyti CK, ir kuriems netaikoma generalinio delikto taisyklė, iš esmės yra deliktinės civilinės atsakomybės be kaltės atvejai. Turima omenyje deliktai, numatyti CK 6.266, 6.267, 6.270, 6.271, 6.292-6.300 straipsniuose, 6.272 straipsnio 1 dalyje.

Taikant ir aiškinant generalinio delikto taisyklę, kiekvienu atveju, būtina nustatyti ar antstolis peržengė įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdė, bei ar dėl to buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, o tokios žalos atsiradimas yra pripažintinas neteisėtu. Pažymėtina, kad vadovaujantis generalinio delikto taisykle, neteisėti veiksmai yra tik kaltės elementas. Todėl dėl pastarojo aspekto būtina konstatuoti bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą ir kaltės, kaip reikiamo atidumo ir rūpestingumo standarto buvimą. Todėl teismui, nustačius asmens neteisėtus veiksmus, privalu įvertinti, ar tokiu atveju yra asmens kaltė, bei ją konstatuoti. Be to teismas, tokiu atveju pasakydamas dėl antstolio kaltės, turi ją analizuoti antstolio civilinės atsakomybės draudimo aspektu, kuomet ir draudiminis įvykis yra siejamas su antstolio neteisėtais veiksmais, jo kalte ir kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis. Tokia išvada seka, kadangi draudiko pareiga civilinės atsakomybės draudimo atveju išmokėti asmeniui, patyrusiam žalos dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, atsiranda atsižvelgiant tik esant, draudėjo / apdraustojo civilinei atsakomybei, o ir pats draudiminis įvykis yra sietinas su visomis civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad antstolio pirminiai veiksmai vykdymo procese pagal jam pateiktą Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo A. P. turto atžvilgiu, teisiniu požiūriu nebuvo teisėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo.

Pareiškėjas antstoliui už kopijas sumokėjo 46,50 Lt o advokatui už teisines paslaugas 968,00 Lt.

Pareiškėjo pareiškimo reikalavimas yra susijęs su ypatingąja teisena. O ypatingosios teisenos bylose galioja taisyklė, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tačiau įstatymas numato ir išimtį, jog kai byloje dalyvaujančių asmenų interesas yra skirtingas arba priešingas, tuomet jos padalijamos proporcingai. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl teisės (CPK 443 str. 7d.), todėl iškyla ir bylinėjimosi išlaidos atlyginimo klausimas. Antstolis teismo posėdžio metu duodamas teismui paaiškinimus pripažino, kad sutinka atlyginti pareiškėjui visas jo turėtas išlaidas. Tokiu būdu pareiškėjui A. P. iš antstolio priteistina 46,50 Lt išlaidų už dokumentų kopijas.

Remiantis aukščiau nurodytu pareiškėjui priteistinos ir išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Todėl pareiškėjui iš antstolio priteistina šioms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti 968,00 Lt.

Teismas, spręsdamas kitų byli­nėjimosi išlaidų (tai yra, pašto išlaidų) atlyginimo, priteisimo ir išieškojimo į valstybės biudžetą klausimą iš dalyvaujančių asmenų, atsižvelgia į tai, jog jos irgi priteistinos iš antstolio, kadangi jų dydis viršija 10 litų (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo). Dėl to teismas šias išlaidas priteisia iš antstolio R. Kudrausko, nes šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė yra valstybės patirtos išlaidos dėl šalių bylinėjimosi (CPK 92 str. 1 d.).

Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui R. Kudrauskui vykdomąją bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti visiškai.

1. Pripažinti, kad antstolio Ričardo Kudrausko (buv. Vytauto g. 149, Šiauliai) pirminiai veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012 pagal išieškotojo 2012-02-10 pateiktą Šiaulių apygardos teismo 2012-01-18 nutartį nebuvo teisėti.

2. Priteisti pareiškėjui A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) iš antstolio Ričardo Kudrausko (buv. Vytauto g. 149, Šiauliai) šias bylinėjimosi išlaidas: 46,50 Lt už dokumentų kopijas, 968,00 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš viso: 1014,50 Lt (vieną tūkstantį keturioliką litų 50 ct).

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš antstolio Ričardo Kudrausko (buv. Vytauto g. 149, Šiauliai) 18,00 Lt (aštuonioliką litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui R. Kudrauskui vykdomąją bylą Nr. 98-261/2012.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.