- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-701-810/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61590-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Rimo Švirino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 26 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. K. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 24 d. Komisija 2017 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga nėra pakankama konstatuoti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistas A. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas tik formaliai vertino byloje esančias faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybės pokyčius, atliekamos laisvės atėmimo bausmės tikslus bei pagrindus, nesigilino į nuteistojo resocializacijos procesus, pastangas integruotis, jo užimtumą bei socialinius santykius. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja tai, kad turi jauną šeimą, mažametes dukras (septynerių ir ketverių metų), kuriomis nori tinkamai pasirūpinti, o ne beprasmiai leisti laiką pataisos įstaigoje, už mažą atlyginimą dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, kas žemina ir menkina jį kaip jauną žmogų. Nuteistojo A. K. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingos ne tik formaliosios šio instituto taikymo sąlygos. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog A. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 79 balai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo pažanga siekiant sumažinti šią riziką turi būti išimtinai akivaizdi ir įtikinanti. Teisėjų kolegija negali sutikti su A. K. skundo argumentu, jog apylinkės teismas tik formaliai vertino nuteistojo asmenybės pokyčius, nesigilino į nuteistojo resocializacijos procesus, pastangas integruotis, jo užimtumą, t. y. netinkamai įvertino jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Matyti, kad nuteistasis pataisos namuose dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, būrio visuomeniniame gyvenime, mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę, reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais, taigi pritartina, jog matomos jo pastangos siekiant integruotis į visuomenės gyvenimą po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau pažymėtina, jog individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas (A. K. socialinės reabilitacijos plane numatyta, jog nuteistasis turi dalyvauti būrio visuomeniniame gyvenime, palaikyti socialinius ryšius, dirbti, esant galimybei mokytis bei neturėti galiojančių nuobaudų), savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, kokią įtaką individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir dalyvavimas elgesio pataisos programose daro nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors nuteistasis ir vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami keturi jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nors du (ankstesni nusikalstami veiksniai, nuostatos) iš keturių nustatytų kriminogeninių veiksnių apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu bei ankstesniu nuosprendžiu paskyrus laisvės apribojimo bausmę skirtų reikalavimų nesilaikymu susijusius faktus, tačiau likusius du kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, bausmės atlikimo metu nuteistasis galėjo įtakoti ir panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, jog šie kriminogeniniai veiksniai itin svarbūs vertinant nuteistojo galimybę esant laisvėje gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai, jog nuteistasis supranta, kad veika, kurioje dalyvauja, yra susijusi su nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, bei tai, jog nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų, kurios būtų susijusios su jo nusikaltimu, tačiau kaip matyti, vis tik neturi specialių finansinių planų, tuo tarpu, nusikalstamas veikas padarė, kaip pats nurodo, dėl finansinių problemų, leidžia pagrįstai abejoti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors Komisijos nutarime akcentuojama, jog nuteistojo gauta drausminė nuobauda negaliojanti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuobauda panaikinta tik 2017 m. birželio 12 d., t. y. prieš pat pakartotinį A. K. svarstymą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Be to, minėta drausminė nuobauda gauta 2017 m. kovo 9 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo atvykimo į pataisos namus (nuteistasis į pataisos namus atvyko 2016 m. rugsėjo 15 d.). Tai rodo, jog nuteistasis, net ir žinodamas bausmės atlikimo vietos taisykles, jų nepaisė, kas suponuoja išvadą, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytas elgesio taisykles. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nuteistasis pataisos namuose nustatytą tvarką pažeidė jau po to, kai Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 16 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, kas rodo, kad nuteistasis, net po jo atžvilgiu priimto neigiamo sprendimo, nedėjo visų pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis akcentuoja savo siekį taisytis, integruotis į visuomenę, tačiau tame pačiame skunde menkina pataisos įstaigoje jo atžvilgiu vykdomą socialinės reabilitacijos programą, nurodydamas, jog buvimas pataisos įstaigoje yra beprasmis, o darbas valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ yra žeminantis ir menkinantis jį kaip asmenybę. Toks nuteistojo požiūris, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo skundo teiginys, susijęs su jo resocializacijos proceso įvertinimu, yra deklaratyvus, o visos nuteistojo pastangos dirbti, vykdyti individualios socialinės reabilitacijos programoje numatytas priemones, buvo rodomos tik siekiant palankesnio Komisijos nutarimo, o ne siekiant sumažinti tikimybę nusikalsti ateityje. Skunde nuteistojo akcentuojama aplinkybė, jog jis turi šeimą, dvi mažametes dukras (septynerių ir ketverių metų), teismo manymu, nelaikytina išskirtine ir mažinančia jo tikimybę pakartotinai nusikalsti. Atsižvelgiant į nurodytą dukrų amžių, matyti, jog egzistuojant šiai aplinkybei, A. K. buvo 4 kartus nuteistas (prieš tai teistas dar 4 kartus), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ši aplinkybė nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo jo nesulaiko. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog nors matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji, atsižvelgiant į nuteistajam vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius, nesudaro pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.