Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-294-579/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-08-07
Bylos Nr.: 1A-294-579/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-02-5-00062-2018-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis: M.A. M.
Advokatai: Regina Atkočaitienė

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-579/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00062-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.29.1.1.; 1.1.6.2.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei,išteisintajam M.A. M., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,vertėjui I. H.,specialistui T. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Valerijos Dėdinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. M. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. A. M. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. M. išteisintas iš kaltinimo, kad jis, 2018 m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, būdamas kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėjo suklastoti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidimą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurie išduoti jo – A. M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu bei (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidimą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurie išduoti M. M. H., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, o būtent: 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, už 500 eurų, iš anksto susitaręs mobiliuoju telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, per mobiliojo telefono „WhatsApp“ programėlę išsiuntė bei tokiu būdu pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kaip priemonę, savo bei M. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukas bei asmens duomenis, kurie buvo panaudoti suklastotuose dokumentuose (remiantis 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad minėti dokumentai yra suklastoti) – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidime (pažymėjime) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotuose A. M. M. bei (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidime (pažymėjime) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotuose M. M. H. vardu. Taip pat jis 2018 m., ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, iš anksto susitarė su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kad šiuos minėtus suklastotus dokumentus išsiųstų per siuntų įmonę (duomenys neskelbtini) piliečio M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendį panaikinti ir M. A. M. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. M. A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba būti socialiai draustam.

Šalies argumentai

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas sprendimą dėl M. A. M. išteisinimo grindžia tuo, jog jis nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Taip pat teismas pažymėjo, kad specialisto išvada nepatvirtina dokumentų netikrumo. Tačiau nuosprendyje nėra jokių argumentų bei motyvų, kuriais remiantis daromos šios prieštaringos išvados. Juo labiau, kad pagal bylos duomenis buvo tiriamas ne vieno dokumento tikrumas, todėl neaišku, kurio dokumento netikrumo neva nepatvirtina specialisto išvada. Teismas išskirtinį dėmesį suteikė vienai iš įrodymų rūšių – specialisto išvadai, kurioje nurodoma, kad, nesant lyginamųjų pavyzdžių, atsakyti į klausimą, ar pateikti dokumentai yra pagaminti įmonėje, įgaliotoje jį gaminti, nėra galimybės. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio bylose panašaus turinio specialistų išvados sutinkamos gana dažnai. Šiuo atveju susiduriama su pateisinama diferenciacija, t. y. tam tikrų užsienio šalių specifika ir tarptautinio bendradarbiavimo ypatumai nulemia, jog specialistų atliekami tyrimai yra ribojami tam tikrų veiksnių, kurių įtakos objektyviai pašalinti neįmanoma. Šiuo konkrečiu atveju tai, kad nėra pateiktų tirti dokumentų lyginamųjų pavyzdžių, yra objektyvi aplinkybė, kuri lemia specialisto išvados pobūdį, tačiau ne šios bylos įrodinėjimo dalyką. Prokurorė pabrėžia, kad nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai turi būti vertinami bendra tvarka. Specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, tačiau net ir tuo atveju, kai specialisto išvadoje nurodomos kategoriškos išvados, būtent teismas jas vertina ir daro teisines išvados byloje nagrinėjamais klausimais. Todėl tai, kad specialistų išvadose kategoriškai nepasisakoma, jog dokumentai yra suklastoti, nėra ir negali būti lemiamas duomuo, paneigiantis kitus tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytus duomenis.

2.2. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. gruodžio 19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodoma, jog susisiekus su Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionaliniu biuru buvo gautas patvirtinimas, kad vairuotojų pažymėjimai, kurių kopijas pateikė Lietuvos pareigūnai, yra suklastoti ir neteisingi. Todėl nesuprantama, kodėl teismas nesivadovavo ir atmetė šiuos duomenis. Be to, liudytojas A. M. parodė, kad 2018 rugpjūčio 8 d., 10.35 val., patikrinę siuntų-krovinių terminalą, kuriame buvo siunčiami dokumentai – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimai, ir pasitelkę technines priemones, nustatė, kad šie dokumentai galimai yra klastotės. Jau minėtose specialisto išvadose nurodoma, kad tiriamuosiuose dokumentuose nuotrauka, blanko numeris, apsauginis tinklelis, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai išspausdinti spalviniu rašaliniu spausdintuvu. Kampai apkarpyti netolygiai. Dokumentai spinduliuose švyti mėlyna spalva. Tyrimo metu nustatyti požymiai yra esminiai ir leidžia teigti, kad pateikti tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimai yra pagaminti ne pagal saugiųjų dokumentų blankų gamybos reikalavimus, t. y. iš nevertybinio popieriaus, neturinčio jokių apsaugos priemonių. Nepaisant to, kad atliekant specialisto tyrimus nebuvo gauta atitinkamų lyginamųjų pavyzdžių, tyrimo objektai iš esmės paprastu būdu suklastoti, t. y. jų netikrumas akivaizdus. Tokiu atveju pabrėžti specialisto išvadų vienpusiškumą, nes nėra lyginamųjų pavyzdžių, visiškai nepagrįsta. Be to, dokumentų netikrumas rėmėsi ne tik minėtomis išvadomis, tačiau ir kitais bylos duomenimis, pavyzdžiui, patikrinus dokumentus siuntusią įmonę, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų duomenų banke nėra įregistruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie A. S., kuris gali gyventi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos taip pat neturi.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismas vertino, kad nenustatyta, jog kaltinamasis žinojo, jog vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Su šia išvada prokurorė nesutinka. Nors apklaustas teisme M. A. M. kaltu neprisipažino, tačiau teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jam buvo reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jį turėjo, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Karo metu prarado visus dokumentus. Žinojo, kad turint (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, lengviau gaus lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Pagalbos kreipėsi į draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Iš šių parodymų akivaizdu, jog kaltinamasis iš esmės pripažįsta padaręs veiką, kuria yra kaltinamas, tik klysta dėl jos teisinio vertinimo. M. A. M. suvokė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, suvokė, kad lietuvišką vairuotojo pažymėjimą gaus lengviau, jei pateiks (duomenys neskelbtini), tai suprasdamas ir veikdamas tyčia, kreipėsi į atitinkamus asmenis (duomenys neskelbtini), suvokdamas, jog šie jam pateiks suklastotus dokumentus. Tokiu būdu M. A. M. visiškai suvokė objektyviąją savo veikos pusę, t. y. kad pateikdamas savo asmens duomenis, nuotrauką bei sumokėdamas pinigus, jis padėjo suklastoti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidimą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidimą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nuosprendis, kuriuo M. A. M. išteisintas, naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Prokurorės nuomone, šioje byloje apeliacinio proceso metu tikslinga atlikti įrodymų tyrimą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Valerijos Dėdinienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra surinkta pakankamai M. A. M. kaltės įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimą padarant BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, nesistengiant pašalinti nustatytų prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas.

8. Pagal suformuotą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. M. A. M. 2018 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, būdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padėjo suklastoti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidimą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurie išduoti jo – A. M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu bei (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidimą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurie išduoti asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, vardu, o būtent: 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, už 500 eurų, iš anksto susitaręs mobiliuoju telefonu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, per mobiliojo telefono „WhatsApp“ programėlę išsiuntė bei tokiu būdu pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kaip priemonę, savo bei asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, fotonuotraukas bei asmens duomenis, kurie buvo panaudoti suklastotuose dokumentuose (remiantis 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad minėti dokumentai yra suklastoti) – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidime (pažymėjime) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotuose A. M. M. vardu bei (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidime (pažymėjime) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotuose asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, vardu. Taip pat jis 2018 m., ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, iš anksto susitarė su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kad šiuos minėtus suklastotus dokumentus išsiųstų per siuntų įmonę (duomenys neskelbtini) piliečio, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika.

9.2. Kaltinamasis M. A. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir paaiškino, kad gyvendamas Lietuvoje norėjo įgyti vairuotojo pažymėjimą. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą turėjo, tačiau visus dokumentus, įskaitant ir šį, prarado karo metu. Jis galvojo, jog turint (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, bus lengviau gauti lietuvišką pažymėjimą, t. y. bus paprastesnis procesas – nereikės laikyti teorijos egzamino. Tuo metu (duomenys neskelbtini) susipažino su M. M., kuris prisipažino, kad pažįsta žmogų, vardu A. S., kuris gali padaryti oficialų (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. Šiam asmeniui „WhatsApp“ programėle jis išsiuntė duomenis, tikėdamasis, jog (duomenys neskelbtini) įmonė pagamins jam (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. (duomenys neskelbtini) svarbiausia turėti pinigų, jokių egzaminų laikyti nereikia, viskas yra padaroma nuotoliniu būdu. Iki karo vairuotojo pažymėjimą buvo gavęs oficialiai, lankė vairavimo mokyklą (3 t., b. l. 11-12).

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu M. A. M. parodė, kad yra pabėgėlis, todėl nesikreipė į oficialias (duomenys neskelbtini) institucijas – ambasadą, konsulines įstaigas. Jei atsiųsti dokumentai būtų netikri ar nepatikimi, jis būtų juos išmetęs ir nepanaudojęs. Jis teigė, kad (duomenys neskelbtini) tokie dalykai yra normalus reiškinys, nesuprato, jog ši veikla yra nelegali, nes už pinigus (duomenys neskelbtini) galima nusipirkti norimus dokumentus (3 t., b. l. 129-130).

9.4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis 2018 m. rugpjūčio 8 d., 10.35 val., vykdydamas (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio užkardos budėtojo pareigas, remdamasis gauta informacija, patikrino siuntą krovinių terminale, kurioje buvo siunčiami dokumentai – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimai. Pasitelkus technines priemones ir žinynus, nustatyta, kad šie dokumentai galimai yra klastotės (1 t., b. l. 71-72).

9.5. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad specialistas A. M. pateikė daiktus/dokumentus, reikšmingus tyrimui, o būtent: 1) siuntos vokas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) vairuotojo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini) vairuotojo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-12).

9.6. Apžiūrėjus siuntos voką, kuris paimtas 2018 rugpjūčio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. M., matyti, kad tai kartoninis vokas oranžinės spalvos, jo kairės pusės viršutiniame kampe užrašytas žodis anglų kalba ,,INTER“. Vokas pažeistas (praplėštas). Šio paketo kitoje pusėje yra užlaminuota skaidri, persišviečianti įmautė, kurioje įdėtas per pusę perlenktas popieriaus lapas (siuntimo dokumentas) su siuntėjo ir gavėjo asmens duomenimis, brūkšniniais kodais. Ši įmautė pažeista (praplėšta). Išėmus iš įmautės minėtą siuntimo dokumentą, matyti didžiosiomis spausdintomis raidėmis užfiksuoti siuntėjo duomenys, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodytas siuntinio svoris – 0,5 kg, siuntinio išsiuntimo data – 2018 m. rugpjūčio 7 d. Spausdintomis didžiosiomis raidėmis nurodyti gavėjo duomenys: (duomenys neskelbtini), brūkšniniai kodai. Pirmojo lapo apačioje, dešinėje pusėje matyti lentelė. Viršutinėje lentelės grafoje, didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, anglų kalba užrašytas užrašas ,,SHIPPER‘S SIGNATURE“, o kitoje viršutinėje lentelės grafoje didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, anglų kalba užrašytas užrašas ,,DATE OF SHIPMENT“. Šios grafos neužpildytos (1 t., b. l. 39-44).

9.7. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų duomenų banke neįregistruota bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie A. S., kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos neturi (1 t., b. l. 48-49).

9.8. 2018 m. rugpjūčio 28 d. atlikus tyrimą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad atsakyti į klausimą, ar pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra pagamintas įmonėje, įgaliotoje jį gaminti, nėra galimybės, kadangi tyrimo įstaiga neturi pateiktų lyginamųjų pavyzdžių. Pateiktame tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. Kadangi neturi lyginamųjų pavyzdžių, atsakyti į klausimą, ar pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) tarptautinis vairuotojo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. M. M. vardu, yra pagamintas įmonėje, įgaliotoje jį gaminti, nėra galimybės. Pateiktame tirti (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame A. M. M. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. Kadangi neturi lyginamųjų pavyzdžių, atsakyti į klausimą, ar pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra pagamintas įmonėje, įgaliotoje jį gaminti, nėra galimybės. Pateiktame tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. Kadangi neturi lyginamųjų pavyzdžių, atsakyti į klausimą, ar pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) tarptautinis vairuotojo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagamintas įmonėje, įgaliojoje jį gaminti, nėra galimybės. Pateiktame tirti (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidime Nr. 64877, išduotame M. M. H. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (1 t., b. l. 58-62).

9.9. 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikus dokumentų tyrimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pateikta tirti (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelė, kuri užpildyta arabiškais rašmenimis, yra pagaminta pagal (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelės blankų gamybos reikalavimus ir ji yra tikra. Pateiktoje tirti (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelėje, kuri užpildyta arabiškais rašmenimis, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (1 t., b. l. 67-68).

Žemesnės instancijos teismas

9.10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas T. B. paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. teikė specialisto išvadą, kurioje negalėjo atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktas vairuotojo pažymėjimas ir tarptautinis vairuotojo leidimas yra tikri, ar ne, tačiau išvados aprašomojoje dalyje nurodė, kad nuotrauka, blanko numeris, apsauginis tinklelis, rekvizitai yra išspausdinti spalviniu spausdintuvu, švyti mėlyna spalva, dokumento kraštai nelygūs. Šie požymiai leidžia spręsti, kad dokumentas neturi vertybiniams dokumentams taikomų apsaugos priemonių. Atliekant tyrimą, jis neturėjo lyginamųjų pavyzdžių ir aprašymų, kuriems esant būtų galėjęs palyginti tirti pateiktus dokumentus su oficialiais (duomenys neskelbtini) dokumentais. Šiuo metu minėti pavyzdžiai yra gauti ir galima daryti išvadą, jog dokumentai yra netikri. Tiriami dokumentai turi būti atspausdinti plokščiąja spauda, o ne buitiniu spausdintuvu, be to, leidimuose pažymėjimo numeris turi būti įspaustas į gylį iškiliuoju būdu. Pagrindinis požymis, jog dokumentai yra netikri, yra tai, kad dokumento reverso pusėje raudoname fone esanti N raidė turi atsispindėti iškiliuoju būdu, o šiuo atveju taip nėra. Specialistas taip pat pažymėjo, kad savo darbo praktikoje nėra susidūręs su atveju, kai tokio pobūdžio dokumentai būtų gaminami iš nevertybinių popierių (3 t., b. l. 128-129).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių parodymų bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų (kurie buvo ištirti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) visumos pakanka M. A. M. kaltei pagrįsti. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, teigdamas, jog nesuprato, kad už konkretų piniginį atlygį (500 eurų) perka bei pateikdamas savo asmeninius duomenis ir fotonuotrauką padeda pagaminti kitam, tyrimo metu nenustatytam, asmeniui netikrus (suklastotus) dokumentus – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą ir (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidimą (pažymėjimą), tačiau apie M. A. M. kaltę galima daryti išvadą iš surinktos ir ištirtos baudžiamosios bylos medžiagos ir, visų pirma, jo paties nenuoseklių parodymų. Tuo pačiu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog kaltė nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir pagal nustatytus objektyviuosius požymius, atskleidžiančius jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat iki nusikaltimo padarymo bei po jo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–241/2013, 2K-221/2019).

11. Nagrinėjamu atveju M. A. M. pripažino objektyviąją jam inkriminuoto nusikaltimo pusę, t. y. neneigė, jog (duomenys neskelbtini) gyvenančiam A. S. per mobiliojo telefono „WhatsApp“ programėlę išsiuntė bei tokiu būdu pateikė savo ir M. M. fotonuotraukas bei asmens duomenis, kurie buvo panaudoti suklastotuose dokumentuose. Išteisintasis taip pat neneigė, jog už šią paslaugą – vairuotojo pažymėjimų pagaminimą, buvo sutaręs sumokėti A. S., kaip tarpininkui, 500 eurų, tikėdamasis, jog jam bus pagaminti bei atsiųsti jo norimi įgyti dokumentai. Minėta pinigų suma nebuvo pervesta, nes tikri dokumentai nebuvo gauti. M. A. M. teigimu, (duomenys neskelbtini) tokie dalykai dažnai tvarkomi pinigų pagalba ir tai yra normali praktika. Vis dėlto, teisėjų kolegija pastarąjį išteisintojo teiginį vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad M. A. M. yra pabėgėlio statusą turintis asmuo. Į Lietuvą jis buvo perkeltas (duomenys neskelbtini) m. iš (duomenys neskelbtini), kur pateko iš (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus išteisintasis prarado dar būdamas (duomenys neskelbtini), vykstančio pilietinio karo metu. Taigi, M. A. M. žinojo, jog visi jo turėti dokumentai yra prarasti ir juos oficialiai atgauti pabėgus iš gimtosios šalies nėra galimybės. Nepaisant to, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gyvenantį pažįstamą, kuris neva turėjo tarpininkauti oficialiai kreipdamasis į atitinkamas (duomenys neskelbtini) institucijas dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Taigi, išteisintasis kreipėsi net ne į (duomenys neskelbtini) gyvenantį asmenį, tačiau į kaimyninės valstybės gyventoją, kuris neaišku kokiu būdu ir pagrindu (jokie asmens atstovavimą patvirtinantys dokumentai (įgaliojimai) nebuvo išduoti) turėjo gauti M. A. M. bei M. M. vardu vairuotojo pažymėjimus ir tarptautinio vairuotojo leidimus.

12. Šiame nuosprendyje jau minėta, kad už reikiamų dokumentų gavimą išteisintasis tarpininkui A. S. turėjo sumokėti 500 eurų, tačiau šių pinigų nesumokėjo, nes gauti dokumentai buvo netikri. Vis dėlto, jei (duomenys neskelbtini) iš tiesų taikoma praktika, jog vairuotojo pažymėjimo išdavimas yra galimas nuotoliniu būdu, už šią paslaugą sumokant atitinkamą pinigų sumą, tuomet sutarti pinigai A. S. neabejotinai turėjo būti pervesti iš anksto, tačiau taip nebuvo. Tikėti, jog pats tarpininkas galėjo sumokėti už mažai pažįstamo asmens dokumentus iš savo asmeninių lėšų, vėliau tikėdamasis šiuos pinigus atgauti iš kitoje valstybėje gyvenančio asmens, nėra jokio pagrindo. Be to, M. A. M. teisme nesugebėjo pateikti jokių asmens duomenų apie šį tarpininką, t. y. jis nežinojo nei tikslios A. S. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nei jo telefono numerio ir pan., kas patvirtina, jog išteisintasis suvokė, kad kreipiasi į neaiškios reputacijos asmenį, kuris nelegaliu būdu bandys gauti jam norimus dokumentus.

13. Išteisintasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas jam buvo reikalingas tik tam, kad jį galėtų pateikti VĮ „Regitra“ filialui Lietuvoje, nes iš draugų buvo girdėjęs, jog tokiu atveju paprasčiau išduodamas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas, t. y. nereikia laikyti teorijos egzamino, užtenka išsilaikyti praktinę vairavimo egzamino dalį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. A. M. užsakė ne tik (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) tarptautinio vairuotojo leidimą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini), kas rodo išteisintojo siekį suklastotą dokumentą pateikti atitinkamai Lietuvos institucijai kaip tikrą ne tik išvengiant teorinės vairavimo egzamino dalies, tačiau apskritai išvengiant prievolės laikyti vairavimo egzaminą, nes tarptautinis vairuotojo pažymėjimas paprastai yra išduodamas prie nacionalinio vairuotojo pažymėjimo ir naudojamas šalyse, kurios nepriklauso Europos Sąjungai ar Europos Ekonominei Erdvei. Taigi, suvokdamas, jog neturi (praradęs karo metu) jokio vairuotojo pažymėjimo, išteisintasis, užuot konsultavęsis su oficialių institucijų atstovais (Pabėgėlių priėmimo centro ir kt.), sąmoningai kreipėsi į neaišku kokiomis veiklomis užsiimantį, galimai (duomenys neskelbtini) gyvenantį pažįstamą (Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad duomenų apie A. S. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos apskritai neturi), kuris nenustatytu būdu turėjo gauti jo norimus dokumentus. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. A. M. neabejotinai suvokė, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas bei tarptautinio vairuotojo leidimas bus suklastoti, t. y. netikri, kas ir pasitvirtino atlikus minėtų dokumentų tyrimą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus specialistą T. B..

14. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog apylinkės teismas netinkamai vertino specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, t. y. pernelyg sureikšmino šios išvados rezoliucinę dalį ir visiškai neanalizavo aprašomosios dalies. Nors specialistas T. B. konstatavo, jog neturėdamas lyginamųjų pavyzdžių negali atsakyti į klausimą, ar pateikti tirti dokumentai yra pagaminti įmonėje, įgaliotoje juos gaminti, tačiau tiek vizualiai, tiek atlikus tyrimą vaizdo spektriniu komparatoriumi pagal bendruosius požymius nustatyta, kad dokumentai švyti mėlyna spalva, jų kampai apkarpyti netolygiai, be to, nuotrauka, blanko numeris, apsauginis tinklelis, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai išspausdinti spalviniu rašaliniu spausdintuvu. Visi dokumentai pagaminti iš nevertybinio popieriaus, neturinčio jokių apsaugos priemonių. Taigi, galima daryti išvadą, jog tirtieji dokumentai buvo suklastoti labai nesudėtingu, primityviu būdu. Atkreiptinas dėmesys, jog tyrimui buvo pateikta ir M. A. M. (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelė. Atlikus tyrimą bei atsižvelgus į turimus lyginamuosius pavyzdžius, nustatyta, kad sutampa blanko spaudos būdai, specialiosios apsaugos priemonės bei jų atlikimo kokybė. Taigi, šis dokumentas pagamintas naudojant atitinkamas apsaugos priemones ir yra tikras. Jei asmens tapatybės dokumentui gaminti (duomenys neskelbtini) naudoja vertybinį popierių, neabejotina, jog ir vairuotojo pažymėjimas turėtų būti gaminamas iš vertybinio popieriaus su reikiamomis apsaugos priemonėmis. Juolab, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba iš Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro buvo gavusi pranešimą (1 t., b. l. 50), kad A. M. M. vairuotojo pažymėjimai, kurių kopijas (Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam biurui) pateikė Lietuvos pareigūnai, yra suklastoti. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui turėjo leisti padaryti išvadą, jog muitinėje sulaikyti siųstieji dokumentai yra netikri, t. y. suklastoti, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai tokios išvados nepadarė, kas turėjo lemiamą įtaką neteisingo sprendimo priėmimui.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes daro išvadą, kad A. M. M. veiksmuose yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

16. Vis dėlto, teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai veika nors formaliai ir turi konkretaus nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tai vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2012, 2K-180/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, pagal kurį įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendžiu individualizuojama bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-144/2020).

17. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje laikoma, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai yra objektyvios prielaidos žalą vertinti kaip nereikšmingą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276/2018), kai teismas padaro išvadą, jog veikos pavojingumas nėra didelis, nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-413/2016, 2K-93/2017).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. A. M. pats (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo ir tarptautinio vairuotojo leidimo (pažymėjimo) neklastojo, o tik suteikdamas savo bei pažįstamo M. M. asmens duomenis padėjo suklastoti minėtus dokumentus. Šie dokumentai taip pat nebuvo niekur panaudoti (nepateikti jokiai institucijai ar pan.). Ypatingai pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2011 metų vyksta pilietinis karas, kurio metu daugybė žmonių žuvo, o dar didesnis kiekis pabėgo į kitas šalis ieškodami saugesnio gyvenimo. Pastaraisiais metais ypač aktyvūs mūšiai vyksta (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje yra ir (duomenys neskelbtini) miestas, iš kurio kilęs M. A. M.. Nėra abejonių, kad išteisintajam, išvargintam karo negandų ir baisumų, po ilgų klajonių, per (duomenys neskelbtini) patekus į (duomenys neskelbtini), o po to atsidūrusiam Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), tai yra svetimoje, jam nepažįstamoje ir kitokios kultūros šalyje, nėra lengva adaptuotis, susigaudyti kur kreiptis, kaip užsitikrinti, sugrįžti į kiek įmanoma normalesnį, saugesnį gyvenimą. Tokioje situacijoje pabėgėliui sunku ne tik suprasti kur (jeigu apskritai galima) kreiptis norint gauti turėtą vairuotojo pažymėjimą, bet ir įsivaizduoti, jog iš viso galima legaliu būdu atgauti (duomenys neskelbtini) karo metu prarastą vairuotojo pažymėjimą. Šiame kontekste įvertinus padarytą veiką, taip pat tai, kad M. A. M. padaryta neteisėta veika jokios realios žalos niekam nesukėlė, galima daryti išvadą, jog tokios veikos pavojingumas yra minimalus, dėl ko visiškai netikslinga pritarti prokurorės siūlymui skirti M. A. M. pačią griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, šios bausmės vykdymą atidedant tam tikram terminui, juo labiau, kad prokurorė visiškai nemotyvavo šio savo siūlymo. Bylos duomenimis M. A. M. anksčiau neteistas, vedęs, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau iki šeimos pagausėjimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, t. y. jis sėkmingai integravosi į Lietuvos darbo rinką ir sąžiningai užsidirbdavo pragyvenimui. Jo padarytas nusikaltimas atsitiktinio pobūdžio, nulemtas karo, svetimos valstybės įstatymų nežinojimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti M. A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Valerijos Dėdinienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą M. A. M. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (dėl veikos mažareikšmiškumo).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė